Pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys. Užsieniečiams išvykus iš valstybės, jų teisinis ryšys su valstybe nutrūksta, priešingai nei piliečiams, kuriems išvykus į užsienio valstybę teisinis ryšys su pilietybės valstybe išlieka. Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją, tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymai, tiek 1989 m. lapkričio 3 d., tiek 1991 m. gruodžio 5 d. paremti dvigubos pilietybės ribojimo principu, kuris nėra absoliutus. Yra numatytos dvigubos pilietybės draudimo išimtys. 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR pilietybės įstatyme iš pradžių nebuvo aiškaus dvigubos pilietybės draudimo įtvirtinimo, tokia nuostata buvo įvesta 1991 m. balandžio 16 d. įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio papildymo“. 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 str. 2 d. buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės piliečiu, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Tokie atvejai iš pradžių buvo du, t.y. kai pilietybė suteikiama už ypatingus nuopelnus Lietuvai bei pagal 1991 m. gruodžio 10 d. Pilietybės įstatymo redakciją - kitose valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / Citizenship is permanent, uninterrupted legal relation between a person and a state. If aliens leave a state, their legal relation with a state breaks off in contrast to the citizens whose legal relation with the state that granted their citizenship remains even if they go to any foreign country. While establishing the grounds for acquisition of the citizenship and regulating the procedure for acquisition and loss, a legislator has a discretion, however, by doing this a legislator may not deny the requirement of the Constitution that a citizen of the Republic of Lithuania may also be a citizen of the other state only in separate cases prescribed by the law. Laws on Citizenship of the Republic of Lithuania, both the law of 3 November 1989 and 5 of December 1991 are based on the principle of limitation of double citizenship which is not absolute. The exceptions of prohibition of double citizenship are prescribed. The prohibition of double citizenship has not been clearly established in the Law on Citizenship of Soviet Union Republic of Lithuania of 3 November 1989 at first. Such provision has been established on the 16 of April 1991 by the law “On the Amendment of Article 18 of the Law on Citizenship of the Republic of Lithuania”. Law on Citizenship of 5 December 1991 provided that the citizen of the Republic of Lithuania may not be the citizen of other state at the same time, except for the cases prescribed by this law. At first, such cases where two, i.e. when the citizenship... [to full text]

Lietuvos Respublikos pilietybė – konstitucinis institutas, kuris pirmąkart buvo paminėtas 1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinojoje Konstitucijoje. Apskritai pilietybė gali būti apibrėžta kaip bilietas į asmens konstitucines teises, lemiantis asmens teisinį statusą šalyje. Šiandieninėje visuomenėje pilietybės teisinis reguliavimas turi būti sietinas su žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimo bei atitikimo tarptautinėms konvencijoms, paprotinei tarptautinei teisei bei visuotinai pripažįstamiems teisės principams užtikrinimu. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Darbe nagrinėjamos pilietybės teisinio reguliavimo problemos šiuo metu Lietuvoje sietinos ir su emigracija, kuri gali tapti viena didžiausių nekarinių grėsmių, mažinančių Lietuvos gyventojų skaičių. Tokia situacija reikalauja iš naujo atsigręžti į pilietybės problemas. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti įgyjama gimimu bei kitais įstatyme numatytais atvejais. Niekas negali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės piliečiu. Pilietybės įgijimas gimimu yra pagrindinis pilietybės įgijimo būdas Lietuvoje. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, turi būti lygūs. Yra draudžiama bet kokia diskriminacija pilietybės srityje, o taip pat ir diskriminacija dėl tautinės ar etninės kilmės. Šio darbo nagrinėjamos temos aktualumas atsispindi šiandieniniame... [toliau žr. visą tekstą] / The citizenship of the Republic of Lithuania – constitutional institute. Primarily it was mentioned in the Temporary Constitution of the Republic of Lithuania in 1918. Citizenship can be described as a ticket to a personal constitutional right, which determine personal legal position in Lithuania. In a modern-day community citizenship legal regulation must be secured by the rights of man to the implementation of citizenship and correspondence to international conventions, by unwritten international law and universally appreciable codes of law. Citizenship of the Republic of Lithuania expresses legal membership of the person in the State of Lithuania, reflects legal belongingness of the person to the Nation as a state community. The problems of citizenship legal regulation in Lithuania presently are related with emigration, which may become one of the biggest nonmilitary threats, which detractive the number of Lithuanian people. This situation requires noticing citizenship problems. Citizenship of the Republic of Lithuania shall be acquired by birth and on other grounds established by law that with the exception of individual cases provided for by law; no one may be a citizen of both the Republic of Lithuania and another state at the same time. Acquisition of citizenship by birth (filiation) is the main way of acquisition of citizenship. All citizen of the Republic of Lithuania, irrespective of their ethnical origin, under the Constitution shall be equal; they may not be... [to full text]

PAPER The possibilities of naturalization of rare and vanishing plants’ species are surveyed in master’s study The subject of research - The botanical gardens of Liskiava with the rare and vanishing plants’ species cultured and naturalized there. Objective of the research – Naturalized species of the plants: Turk’s-cap (Lilium martagon), medicinal angelica (Angelica archangelica), perennial satinflower (Lunaria rediviva), and ivy bedstraw (Hedera helix). Also the naturalization in site of rare plants is observed and estimated. Methods of study – Some studied plants were brought from their natural vegetation places, digging out it with the thickness of soil, some of then were sown from seeds: macro bloom finger-flower (Digitalis grandiflora), meadowy salvia (Salvia pratensis). The naturalization of these plants and capability to proliferate is also observed. Ecologist of Dzukija National park, Henrikas Gudavicius conduced to pursue the observation and researches, also rendered comprehensive information about the botanical gardens of Liskiava. Such possibilities of naturalization of rare and vanishing plants’ species were no studied in Lithuania. The conclusion could be done under the results of research: rare plants can be naturalized, just the proper place must be chosen and the observation is necessary during the first year. Keywords: National park of Dzukija, The botanical gardens of Liskiava, rare and vanishing plants’ species, naturalization.