Magistro darbe analizuojami keli klausimai. Pirma, pilietybės samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, išskiriant bruožus, kurie akcentuojami minėtose srityse. Antra, LR piliečių korpuso apibrėžimas pagal pilietybės tęstinumo principą, siekiant nustatyti, kokiu mastu ir kada buvo atkurtas (jei buvo atkurtas) iki 1940 m. birželio 15 d. buvęs LR piliečių korpusas. Trečia, bendrieji pilietybės principai bei jų įgyvendinimas LR teisės aktuose, analizuojant, ar LR teisės aktai tinkamai įgyvendina minėtuosius principus. Ketvirta, dvigubos pilietybės santykių reglamentavimas tarptautinėje ir LR teisėje, siekiant išsiaiškinti požiūrį, vyraujantį tarptautinėje teisėje minėtu klausimu bei išnagrinėti vienintelio, pagal dabar esantį LR teisinį reguliavimą, galimo dvigubos pilietybės atvejo, t.y. pilietybės suteikimo išimties tvarka, atitikimą tarptautinei teisei. Išanalizavus pilietybės koncepcijas, daroma išvada, kad pilietybė tarptautinės teisės aspektu suprantama kaip ženklas, priskiriantis asmenį atitinkamos valstybės jurisdikcijai, o nacionaliniu aspektu - kaip teisinis abipusis asmens ir valstybės ryšys, LR teisėje ypač akcentuojant ryšio tarp asmens ir valstybės efektyvumą, nors pagal naujausią tendenciją tarptautinėje teisėje pilietybės efektyvumas nebesvarbus. Peržvelgus LR Pilietybės įstatymą su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, darytina išvada, kad piliečių korpusas pilniausiai buvo apibrėžtas 1997 m. LR Pilietybės įstatymo redakcijoje, kada buvo nustatytas tik... [toliau žr. visą tekstą] / There are a few issues under the discussion in this master paper. Firstly, the concept of nationality in international law and national law, emphasizing the elements which are stressed on international and national plane. Secondly, the definition of the body of the citizens of the Republic of Lithuania on the basis of the principle of continuity of nationality in oder to assess whether the body of nationals concerned was restored. Thirdly, the general principles relating to nationality and the implementation of the principles in question in municipal law in oder to decide whether the regulation of the Lithuanian citizenship complies with the general principles relating to nationality. Finally, the regulation of dual and multiple nationality in international and national law in oder to find the attitude towards the question concerned as well as to assess the compliance of the requirements for granting the citizenship by way of exception with the requirements provided in international law. The first conclusion is to have been done in the master paper after the analysis of the concepts of nationality is that nationality in international law means the attribute to the particular state and in national law - legal mutual bond between the state and the individual, stressing the effective link between the individual and the state in the legal regulation of the Republic of Lithuania, though this criterion is not required at least on diplomatic protection in international law. The... [to full text]

Santrauka Pilietybė pažymi ypatingą teisinį ryšį tarp asmens ir konkrečios valstybės, grindžiamą abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Tai nacionalinės teisės kategorija, tačiau valstybių teisė reguliuoti pilietybės klausimus nėra absoliuti. Ji apribota bendrų pilietybės teisinio reguliavimo principų įtvirtinimu tarptautiniu lygiu, kuris reikalingas visuotinai pripažintoms žmogaus teisėms ir laisvėms apsaugoti. Valstybių įstatymais ar sudarytomis tarptautinėmis sutartimis nustatytas pilietybės teisinis reguliavimas turi užtikrinti žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimą, turi atitikti tarptautines konvencijas, tarptautinę paprotinę teisę ir visuotinai pripažįstamus su pilietybe susijusius teisės principus. Pilietybės daugetas reiškia, kad asmuo pilietybės ryšiu yra susietas su daugiau nei viena valstybe, kad daugiau nei viena valstybė pagal savo nacionalinę teisę suteikia savo pilietybę tam pačiam asmeniui ir laiko jį savo piliečiu. Tokia situacija paprastai susidaro dėl dviejų ar daugiau atskirų valstybių pilietybės įstatymų kolizijos arba dėl to, kad tam tikrų valstybių nacionaliniuose teisės aktuose, reguliuojančiuose pilietybės klausimus, nėra numatyta reikalavimo įgyjant jų pilietybę atsisakyti ankstesniosios. Ilgą laiką ir tarptautiniu, ir nacionaliniu mastu buvo stengiamasi vengti šio reiškinio, nes pilietybės daugeto atveju kyla praktinių teisių ir pareigų įgyvendinimo sunkumų karinės prievolės, diplomatinės gynybos, mokestinių prievolių, rinkimų ir kitose srityse. Tik... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Citizenship Plurality: Contemporary Trends Citizenship denotes the existence of a specific legal tie between individual and a state conferring mutual rights and duties. It is a matter of domestic jurisdiction of states, but the freedom of states to regulate their citizenship is restricted by rules of international law to protect fundamentals human rights and freedoms. States citizenship laws must be consistent with international conventions, international custom, and the principles of law generally recognized with regard to citizenship. Citizenship Plurality means that individual is the citizen of two or more different states at the same time. An individual may acquire more than one citizenship as a result of the conflicting citizenship laws of different states or of the conferment of citizenship by naturalization or any other manner, which does not result in the renunciation of a prior citizenship. For a long time considerable international and domestic effort has been directed toward avoiding or reducing these situations, because some of the problems may be affected by the lack of citizenship plurality in the area of obligations to military service, diplomatic protection, tax payments, election etc. Just nowadays these problems are no more threatened. Equalisation of rights between men and women, international migration, mixed marriages, globalization, EU integration and other factors are influencing legislation on tolerance toward citizenship plurality. More and... [to full text]

Lietuvos Respublikos pilietybė – konstitucinis institutas, kuris pirmąkart buvo paminėtas 1918 m. Lietuvos Valstybės Laikinojoje Konstitucijoje. Apskritai pilietybė gali būti apibrėžta kaip bilietas į asmens konstitucines teises, lemiantis asmens teisinį statusą šalyje. Šiandieninėje visuomenėje pilietybės teisinis reguliavimas turi būti sietinas su žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimo bei atitikimo tarptautinėms konvencijoms, paprotinei tarptautinei teisei bei visuotinai pripažįstamiems teisės principams užtikrinimu. Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Darbe nagrinėjamos pilietybės teisinio reguliavimo problemos šiuo metu Lietuvoje sietinos ir su emigracija, kuri gali tapti viena didžiausių nekarinių grėsmių, mažinančių Lietuvos gyventojų skaičių. Tokia situacija reikalauja iš naujo atsigręžti į pilietybės problemas. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti įgyjama gimimu bei kitais įstatyme numatytais atvejais. Niekas negali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės piliečiu. Pilietybės įgijimas gimimu yra pagrindinis pilietybės įgijimo būdas Lietuvoje. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, turi būti lygūs. Yra draudžiama bet kokia diskriminacija pilietybės srityje, o taip pat ir diskriminacija dėl tautinės ar etninės kilmės. Šio darbo nagrinėjamos temos aktualumas atsispindi šiandieniniame... [toliau žr. visą tekstą] / The citizenship of the Republic of Lithuania – constitutional institute. Primarily it was mentioned in the Temporary Constitution of the Republic of Lithuania in 1918. Citizenship can be described as a ticket to a personal constitutional right, which determine personal legal position in Lithuania. In a modern-day community citizenship legal regulation must be secured by the rights of man to the implementation of citizenship and correspondence to international conventions, by unwritten international law and universally appreciable codes of law. Citizenship of the Republic of Lithuania expresses legal membership of the person in the State of Lithuania, reflects legal belongingness of the person to the Nation as a state community. The problems of citizenship legal regulation in Lithuania presently are related with emigration, which may become one of the biggest nonmilitary threats, which detractive the number of Lithuanian people. This situation requires noticing citizenship problems. Citizenship of the Republic of Lithuania shall be acquired by birth and on other grounds established by law that with the exception of individual cases provided for by law; no one may be a citizen of both the Republic of Lithuania and another state at the same time. Acquisition of citizenship by birth (filiation) is the main way of acquisition of citizenship. All citizen of the Republic of Lithuania, irrespective of their ethnical origin, under the Constitution shall be equal; they may not be... [to full text]

„Dviguba pilietybė Lietuvoje (viešojo diskurso analizė) 2002-2008 metais“ – tai tyrimas apie svarstybas Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos bei išeivijos žiniasklaidoje dėl dvigubos pilietybės statuso pripažinimo teisiniame LR pilietybės reguliavime. Darbe analizuojamos viešojo diskurso funkcionavimo ypatybės dalyvių ir turinio aspektais. Žvelgiant į teisinio-politinio-visuomeninio lygmens veiksmus Lietuvoje ir išeivijos akcijas bei tarp šių pusių vykusią polemiką matyti, kad dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje keliamas trijuose pagrindiniuose kontekstuose: dviguba pilietybė kaip ryšio su lietuvių išeivija išsaugojimo priemonė; statuso pripažinimas ne lietuvių kilmės asmenims; galiausiai, dvigubų/keleriopų piliečių, gavusių LR pilietybę prezidentinės išimties tvarka, klausimas. Išanalizavus kiekybinio ir kokybinio tyrimo metu gautus duomenis pastebėta, kad diskusijose apie dvigubą pilietybę lietuvių kilmės asmenims gvildenama emigracijos problema, pabrėžiamas išeivijos indėlis į Lietuvos ekonominį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą, taip pat emocinio ryšio su Lietuva ir kilmės šaknų svarba. Nemažai dėmesio skiriama pilietybės instituto reikšmės kvestionavimui, piliečio ir valstybės tarpusavio įsipareigojimo (teisių ir pareigų) aspektais. Polemikoje dėl dvigubos pilietybės ne lietuvių kilmės asmenims paliečiamos restitucijos, grėsmės nacionaliniam saugumui klausimas ir diskriminacijos tautinių mažumų atžvilgiu elementas. Lietuvos patirtis suteikiant pilietybę išimties... [toliau žr. visą tekstą] / This research aims to analyse dual citizenship status in Lithuania as a concept in Parliamentary debates as well as in media throughout Lithuania and Lithuanian communities living abroad. Analysis has taken a two level direction – the main characteristics of participants and their groups in public discourse and its content examination at the same time. The changes in legal, political and social level in Lithuania in addition stimulated by Lithuanian Diaspora movements brought dual citizenship question into the discourse field in connection with three different contexts the topic is most often debated in. First of all, the development of a sending state pattern, where dual citizenship can be seen as a way to maintain links with Lithuanian Diaspora. Secondly, how it is seen in recognition of dual citizenship status for other ethnic origins residing in Lithuania and abroad. And finally, the topic can be viewed in the context of dual citizens by the rule of exception. In order to find an answer to the main objective of this research, study employs an eclectic methodological approach, comprising comparative qualitative and quantitative discourse analysis. Given results demonstrated that there is no overall tendency in the development of this field, however main topics can be recognised in each context. Such as emigration, the role of Lithuanian Diaspora and its contribution to economic, cultural, social life in Lithuania, the emotion and identity in expression of the relationship... [to full text]

Magistro darbe tema Profesionaliojo sportininko teisinis statusas Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra atskleidžiama Europos Teisingumo Teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiama profesionaliojo sportininko samprata, taip pat analizuojamos svarbiausios bylos, kuriose yra sprendžiamos su Europos Sąjungos teisės aktų taikymu susijusios problemos, kylančios tiek individualiu, tiek komandiniu sportu užsiimantiems profesionaliesiems sportininkams. Pirmoje tyrimo dalyje yra analizuojamas sportinės veiklos reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje, taip pat Europos Teisingumo Teismo vaidmuo reglamentuojant sportą Europos Sąjungos lygmeniu. Šioje dalyje yra išskiriamas ir nagrinėjamas dvejopas profesionaliojo sportininko supratimas – asmuo, užsiimantis sportu gali būti suvokiamas tiek kaip darbuotojų judėjimo laisvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – Sutartis) veikimo nuostatas įgyvendinantis darbuotojas, tiek kaip paslaugų teikėjas, kuris naudojasi Sutartyje įtvirtintos paslaugų teikimo laisvės suteikiamomis teisėmis. Antroji šio darbo dalis apima komandiniu sportu užsiimančio profesionaliojo sportininko teisinio statuso atskleidimą. Pirmajame skyriuje plėtojama diskriminacijos dėl profesionaliojo sportininko pilietybės problema, o antrajame – profesionaliojo sportininko padėtis, kai tarp sporto organizacijų sutariama profesionaliojo sportininko perėjimo iš vienos sporto organizacijos į kitą. Paskutinėje darbo dalyje yra plačiau nagrinėjami individualiu sportu... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis Legal Status of Professional Athlete in the Jurisprudence of the European Court of Justice discloses the concept of professional athlete found in the jurisprudence of the European Court of Justice. The master’s work contains a detailed analysis of European Union law on issues arising from both individual and team sports professional athletes. In the first part of master’s work analysis of sports regulation under the European Union law is performed and the role of the European Court of Justice in regulation of sport is examined. This section also approaches the issue of professional athlete's dual understanding – a person engaged in sport can be seen both as an employee, that benefits from free movement of workers under the Treaty on the Functioning of the European Union, as well as service provider (freedom to provide services is applied). The second part of the master's work discloses the legal status of team sport professional athlete. The first section examines the problem of discrimination based on nationality of professional athlete. The second – professional athlete’s status, when the sport organizations agreed on the transfer, otherwise known as the professional athlete’s transition from one sport organization to another. The legal status of professional athletes in the individual sports and the main problems they face are revealed in section number three, where cases Christelle Deliège against Ligue francophone de judo et associées disciplines... [to full text]

1992 m. vasario 7 d. pasirašyta Mastrichto sutartis į ES sistemą įvedė ES pilietybės institutą. Europos pilietybė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, todėl, kalbant apie ją nereikėtų remtis valstybių narių pilietybės suvokimu. Sutartyje numatyta, kad Sąjungos piliečiu gali būti kiekvienas asmuo, jei jis turi kurios nors valstybės narės pilietybę. Tik pati valstybė narė turi teisę apibrėžti sąlygas, kurioms esant asmenys įgyja ar praranda tos valstybės pilietybę, o kitos valstybės narės privalo gerbti šią jos teisę. Tačiau pagrindinis šiame magistro darbe nagrinėjamas klausimas yra ne Sąjungos pilietybės samprata, bet teisės, išplaukiančios iš ES pilietybės, įtvirtintos EB steigimo sutarties Antroje dalyje. Įsteigus ES pilietybės institutą, asmenims suteikiamos tam tikros papildomos teisės toms, kurios jau egzistuoja nacionaliniame ar Bendrijos lygmenyje. Šiame darbe koncentruojamasi į antrinės teisės aktus, detalizuojančius minėtų teisių įgyvendinimo sąlygas bei ribojimo pagrindus bei Europos Teisingumo Teismo praktiką. Viena iš tokių teisių yra teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje. Darbe pabrėžiama, kad laisvo asmenų judėjimo principas sudaro vieną iš Europos Bendrijos pagrindų. Ilgą laiką ši asmenų judėjimo laisvė buvo siejama su reikalavimu asmenims užsiimti tam tikra ekonomine veikla. Tačiau situacija pasikeitė ir dabar kiekvienas Sąjungos pilietis, net ir ekonomiškai neaktyvus, gali naudotis šia teise. Be to, Sąjungos piliečiai... [toliau žr. visą tekstą] / Maastricht Treaty signed on 7 February 1992 introduced citizenship concept into the framework of European Union. European citizenship embodying specific features differs from traditional notion of national citizenship. To be a European citizen one must first be a national of a Member State. Only Member States can lay down the conditions under which individuals acquire and lose nationality and other states must respect this competence. However the central issue of this master’s thesis is not the concept of the European citizenship, but the rights stemming from the citizenship of the Union covered in the Part II of EC Treaty. The establishment of the European citizenship composes an additional sphere of rights to those currently existing in the national and Community sphere. This master thesis focuses on the instruments of the secondary legislation containing provisions, detailing the exercise and limitation of the mentioned rights. One of such fundamental rights is the right to move and reside freely within territory of the Member States. The author stresses that the free movement of persons comprises one of the basis of European Community. For a long time this freedom had been bound to requirement to pursue economic activity. Despite this now every citizen of the Union may enjoy this right outside the economic context. Besides citizens of the Union residing in another Member State of which they are not nationals have the right to participate as voters or as candidates in... [to full text]