Magistro darbo objektas – radikalūs socialiniai judėjimai. Darbo tikslas – atskleisti interneto įtaką radikaliems socialinėms judėjimams šiuolaikinėje visuomenėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti gyvenimo tinklinėje visuomenėje principus, išanalizuoti kibernetinė galios, kurioje egzistuoja internetinis aktyvizma prigimtį, išnagrinėti globalų pilietinį judėjimą, bei pateikti jo veiklos pavyzdžius. Magistro darbas susidės iš keturių dalių. Pirmoje dalyje bus pristatoma tinklinės visuomenės sąvoka, jos vaidmuo, bei gyvenimo dinamikos tinklinėje visuomenėje principai. Antroje darbo dalyje bus pristatoma kibernetinės galios sąvoka, jos dimensijos, atskleista terpė, kurioje egzistuoja visuomeniniai internetiniai judėjimai. Trečioje darbo dalyje bus pristatoma globalus pilietinis judėjimas, jo įtaka, bei taktinės žiniasklaidos koncepcija. Ketvirtoje darbo dalyje bus pateikta internetinio aktyvizmo grupių analizė. Magistro darbas gali būti naudingas: komunikacijos specialistams ir praktikams, bei politologams studijuojantiems interneto vaidmenį socialinių judėjimų praktikoje. / In the Times of struggle between neoliberal capitalism and global civil movement Questions regarding global governance and the possibility of global democracy are of specific concern. Currently, many social movements are organized around human rights under a variety of platforms (i.e., labor, indigenous rights). It is my contention that the need for transnational multi-issue movements is evident in the struggle for global democracy. The Internet is an important resource for the mobilization of mass global movements because it allows for quick and broad dissemination of information. Network society as a society in which a combination of social and media networks shapes its prime mode of organization and most important structures at all levels (individual, organizational and societal). It is necessary to understand nature of network society and its dynamics to further look at its influence on emerging social movements. Power is the condition and limit of politics, culture and authority. Power seeps through and around all forms of subjectivity, at times bringing opposites into conflict in a way that reinforces the fundamental flow of power. Power concerns not immediately obvious forms of politics, culture and authority but the structures that condition and limit these three. Grassroots activism exists in constant flows of power. Democracy is invented and reinvented between the demands of those without power and the limitations those with power try to impose. How are these two... [to full text]

L'auteur du travail a eu le but d'etudier et de comparer deux modeles d'education civique; le modele lituanien et le modele francais. Le travail comporte deux parties: la partie theorique et la comparaison de modeles. Le travail presente l'analyse et la comparaison de programmes, de lois, de documents lies a l'education civique en Lituanie et en France.

Masinė komunikacija laikoma viena efektyviausių priemonių, perduodant pranešimus bei visuomeninę informaciją daugeliui žmonių, todėl galima tyrinėti ir aplinkosauginės informacijos daromą poveikį. Viena iš žiniasklaidos misijų – ugdyti pilietinę visuomenę: perduoti žinias apie politinius, kultūrinius, socialinius įvykius, motyvuoti aktyviai dalyvauti aptariant ir įgyvendinant įvairaus lygmens sprendimus. Darbo tikslas – Ištirti ar žiniasklaidoje pateikiama aplinkosauginė informacija sudaro prielaidas pilietinės visuomenės plėtotei. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Atlikti su aplinka ir jos apsauga susijusių publikacijų periodiniuose leidiniuose, TV laidų, radijo laidų turinio ir žurnalistikos žanrų analizę bei nustatyti, į kokį visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo lygmenį dažniausiai yra orientuotos publikacijos bei laidos; atlikti su aplinka ir jos apsauga susijusių informacinio ir analitinio žanro publikacijų, TV laidų, radijo laidų turinio analizę bei nustatyti, kokiais ir kiek informacijos šaltinių dažniausiai vartoja žurnalistai; ištirti, kokį poveikį informacija apie aplinką turi visuomenei ir kaip įtakoja jos pilietiškumą; ištirti redakcijų pilietiškumą aplinkosauginių temų atžvilgiu. Tyrimo metodai: Tyrimas atliktas, naudojantis turinio ir žanrų analize, kiekybiniais informacijos apie aplinką šaltinių skaičiavimais ir lyginimu, dokumentų analize, apklausos (anketavimo) metodais. Rezultatai ir išvados: remiantis tyrimo rezultatais daromos prielaidos, kad reikia labiau... [toliau žr. visą tekstą] / One way to develop people’s participation in making decisions on how to improve their environment is by covering environmental topics in the Media. Therefore, the objective of this final thesis is to research how environmental information makes the impact on our society. The subject of research is: environmental information in daily Lithuanian newspapers “Lietuvos rytas”, “Kauno diena”, Verslo žinios”, weekly magazines “Veidas”, “Ekstra” and “Žaliasis pasaulis” and the daily newspaper “Komjaunimo tiesa” published in Lithuania on 1988. In adittion, information from TV broadcasting “Pradėk nuo savęs”, and radio programme “Vienkartinė planeta”. Information sources has been investigated in weekly magazines “Veidas” and “Ekstra” and both TV and radio programmes will be used. Moreover, there was a poll made by the society and editors of subjects, mentioned above. The hypophesis of the thesis is: Environmental information in Lithuanian Media should be placed professionally and how to reach its taget audiences, information sources for this kind of information shoud be used professionally, placed according to environmental counsciousness people and to make impact to their environmentally friendly decisions, also to increase Civic participation. Main tasks set in the thesis: 1. Make a content analysis of environmental information from periodical publications, TV and radio programs and evalute the level of environmental counscionsness within these. 2. Evaluate what kind and what amount... [to full text]

Demokratinėje valstybėje svarbu kurti ir puoselėti pilietinės visuomenės pagrindus. Kiekvienas pilietinės visuomenės narys turi deramai, išsamiai ir atsakingai suvokti pilietinę visuomenę kaip tokią, identifikuoti jos nuostatas, principus ir tikslus, įsisąmoninti ir pažinti savo teises ir pareigas, lūkesčius ir galimybes veikti demokratiniame, visuomeniniame gyvenime. Šiandieniniame pasaulyje kiekvienas demokratinės visuomenės pilietis suvokia, kad valstybės, o kartu ir jo, tobulėjimas ir ateitis priklauso nuo jaunosios kartos. Jaunimas turi būti kiekvienos demokratinės valstybės bendros politikos objektas. Tačiau, ar nepastebime Lietuvoje visiškai priešingos situacijos? Šio magistrinio darbo tikslas: ištirti Lituvos jaunimo dalyvavimą ir nuostatas pilietinės visuomenės kontekste. / For everyone of us it is very important to have ability to express own ideas, to understand and to know how to deal with civil rights and responsibilities, to identify principes, goals and mission of civil society and to have apropriate attitude to civility and democracy to be enshrinen. Without any doubts such conditions and attitude gives opportunity for every person to attend and positivelly operate in political and public life. As one of the main goals of civil society is to create a better welfare in the country, therefore we do understand, that youth is extremely important for all countries. The youngsters are the future of the country. The policy of youth has to be one of the main objects in country‘s general policy. Every country has to encourage youngsters to participate in public and political country‘s life. Unfortunatelly, today in Lithuania we can hardly find manifestations of civility among the youngsters in Lithuania. On the basis of current a situation in Lithuania, this diploma thesis appeared as nessesity to explore the reality of civil society, faced by youngsters in Lithuania.

Pasaulyje bet kurio reiškinio tyrinėjimas nebus pakankamas, jeigu nebus siejamas su vienu reikšmingiausių šių laikų veiksnių – naujosiomis technologijomis. Mokslininkų teigimu, pastarosios transformuoja ir laikui bėgant vis labiau transformuos susiformavusias žmonių įsitikinimų sistemas, taigi, keis ir pilietines vertybes. Vertybės – svarbi pedagogikos mokslų tyrimų sritis. Vienodos vertybės žmones vienija, skirtingos skiria, todėl svarbu, kad kuo daugiau vertybių būtų diegiama per praktinį patyrimą, todėl pilietinis ugdymas jau tapęs viena prioritetinių sričių. Bendrojo lavinimo mokykla Lietuvoje siekia išugdyti sąmoningus piliečius, ne tik išmanančius, bet ir gebančius pasinaudoti savo teisėmis, žinančius savo pareigas bei mokančius gyventi ir kurti nuolat besikeičiančioje, globalizacijos veikiamoje visuomenėje. Viešoji erdvė atlieka svarbų vaidmenį formuojant piliečių nuomonę, nes sekdami informaciją internete, daugiau ar mažiau žmonės ima tikėti tuo, ką mato ir ką skaito. Internete skleidžiama informacija vartotojas naudojasi atskirai nuo aplinkinių, todėl dažnai gali interpretuoti neteisingai. Vertinant virtualiąsias, viešąsias erdves svarbūs laisvo prieinamumo ir racionalios diskusijos veiksniai, skatinantys teisingą čia pateikiamos informacijos suvokimą ir interpretavimą. Deja, dažnai daugelis žiniasklaidai keliamų reikalavimų paminami, todėl ir pilietinis raštingumas, pilietinis dalyvavimas ar paprasčiausias pasitikėjimas žiniasklaida, kitu žmogumi ar bet kokia... [toliau žr. visą tekstą] / No investigation in the world cannot be fulfilled in the best way without connecting it to the most significant and meaning agency of today – modern technologies. Scientists state that modern technologies transform present systems of human convictions and will transform even more in the future. It means that modern technologies will influence and transform civic values. Values – are essential area of pedagogical scientific researches. Same values unify people, as different values part people, so it is important to inculcate values into people through the practical experience. That is why civic education has now become a priority area. Basic schools of Lithuania try to form conscious citizens, who are able to fulfil the exercise of their rights, who knows their responsibilities, who are able to leave and create in the volatile and global society. Public area plays a huge role in forming citizens’ opinion as people searching for information in the Internet start to believe more or less to what they see and read. User usually uses the information separately from the others, so the information can be often badly interpreted. Estimating virtual public areas factors of free access and rational discussion are very important, as they may help in understanding and interpreting reached information. Unfortunately, most requirements to the mass communication are often ignored, therefore civic literacy, civic participation and even interest in media is weak. It can be explained, as media... [to full text]

Magistro darbo tema – Kaimo pilietinė bendruomenė ir jos sąsajos su švietimo sistema (Kaišiadorių rajono atvejis). Tema aktuali, kadangi būtina stiprinti kaimo bendruomenės ryšius su švietimo sistema, nes kaimo bendruomenei kokybiškai veikti reikia žinių ir įgūdžių, gebėjimų įtakoti savo narių ugdymo procesus. Darbas teoriškai ir praktiškai reikšmingas, nes šalies kaimo bendruomenių sąsajos su švietimo sistema dar mažai tyrinėtos, apibendrinančių tyrimų nėra atlikta. Tyrimo objektas – kaimo pilietinė bendruomenė ir jos sąsajos su švietimo sistema. Tyrimo problema – kaimo pilietinės bendruomenės aktyvesnis įtraukimas į švietimo sistemą. Tyrimo hipotezė: 1) kaimo pilietinės bendruomenės įtrauktumas į švietimo sistemą sąlygoja kaimo bendruomenės potencialą: jos narių kompetenciją, gebėjimą geriau patenkinti kaimo gyventojų poreikius, kaimo bendruomenės konkurencingumą; 2) kaimo pilietinė bendruomenė silpnai arba tik formaliai susijusi su švietimo sistema. Tyrimo tikslas – atskleisti kaimo pilietinės bendruomenės sąsajų su švietimo sistema rezervus bei trikdžius. Tikslas realizuojamas šiais uždaviniais: a) išanalizuoti kaimo pilietinės bendruomenės sampratą bei bendruomeninio judėjimo raidą Lietuvoje; b) aptarti kaimo pilietinės bendruomenės sąsajų su švietimo sistema rezervus; c) išnagrinėti kaimo pilietinės bendruomenės sąsajų su švietimo sistema trikdžius; d) ištirti kaimo pilietinės bendruomenės švietimo veiklos galimybes; e) interviu pagalba išsiaiškinti Kaišiadorių... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this master’s paper - The rural civic community and it’s connections with the education system (the case of Kaišiadorys district). The subject is very important, because it is essential to the case of Kaišiadorys district strengthen the connections of rural communities with the education system, as at the present time rural communities need special knowledges and skills if they want to work successfully and to influence competences of their members. The paper is theoretically and practically significant because connections of rural civic communities with the education system almost aren’t still studied. The object of this study is the rural civic community and it’s connections with the education system. The problem of the study – more active involvement of the rural civic community in the education system. The hypothesis of this study: 1) involvement of the rural civic community in the education system determines potential of the community (competences of it’s members, possibility to fulfil the needs of community’s members, competitive ability); 2) the rural civic community is connected with the education system weakly or nominally. The purpose of this study is to reveal reserves and encumbrances of rural civic community’s connection with the education system. The purpose is reached by these goals: a) to analyze the conception of the rural civic community and development of the movement of the communities in Lithuania; b) to discuss the reserves of rural... [to full text]

Kai po trečiosios demokratizacijos bangos pagausėjo demokratinę santvarką pasirinkusių valstybių, prasidėjo demokratizacijos procesas. Demokratijos konsolidacija yra demokratizacijos proceso rezultatas, kuris parodo šalies demokratijos būseną. Ji išreiškiama pagal demokratijos kokybės kriterijus, kurie šiame darbe yra politinė kultūra, ekonominė ir socialinė padėtis bei žmonių teisės ir laisvės. Lietuva ir Estija yra vienos iš tų daugelio valstybių, kurios pasirinko demokratinę valdymo sistemą. Vis dėl to šiuo metu pastebimi esminiai šių valstybių demokratijos kokybės skirtumai, kurie atskleidžia pagrindinę darbo problemą. Problemos analizė yra šio darbo tikslas, kuris pasiekiamas, apibrėžiant demokratijos sąvoką ir jos egzistavimo sąlygas, analizuojant Lietuvos ir Estijos politinę kultūrą, ekonominę ir socialinę padėtį bei gyventojų teisių ir laisvių užtikrinimą. Taigi darbo objektas – tai Lietuvos ir Estijos demokratijos konsolidacija. Įgyvendinant uždavinius, pasitelkiami aprašomasis ir palyginamais metodai. Šie metodai padeda analizuoti valstybių demokratijos kokybės skirtumus ir nurodyti svarbiausias jų priežastis. Atlikus analizę paaiškėjo, kad Estija nuo nepriklausomybės atgavimo pasižymėjo geresne ekonomine ir socialine padėtimi. Tam įtakos galėjo turėti palanki geografinė padėtis, atviresnė nei Lietuvos rinkos ekonomika bei paveldėta vokiečių kultūra. Darbas atskleidė, kad kada keičiasi valstybių ekonominė situacija, tuo pat metu kinta politinės kultūros būklė... [toliau žr. visą tekstą] / The democratization process started in post-communits countries after the third wave of democratization. Democratic consolidation is the result of the democratic process that reflects the country‘s democratic status. It is expressed through the quality criteria of democracy. Political culture, economic and social situation and human rigths and freedoms are very important criteria which are used in order to explain the democracy’s consolidation in Lithuania and Estonia. Those countries chose the democratic regime. However, it is noticed that there are differences between Lithuanian and Estonian democracy’s consolidation. This is the main problem of this work. The problem’s analysis is the aim of the research that is achieved by defining the concept of democracy and its conditions, making an analysis of Lithuanian and Estonian political culture, economic and social situation and the human rights and freedoms. So, the paper’s object – is the consolidation of democracy in Lithuania and Estonia. The research uses descriptive and comparative methods that help to analyze the main differences and their reasons. The analysis has shown that Estonia has better economic and social situation than Lithuania since the becoming independent states. It could be influenced by advantageous geographical position, open market economy and German culture. The research has shown that when the economic situation is changing, the political culture is also changing at the same time. The comparison of... [to full text]

Pagrindinis visuomenės informavimo priemonių tikslas, misija – būti informacijos kanalu, tarnaujančiu visuomenei, suponuoja svarbiausius žiniasklaidos principus, vertybes. Visuomenės informavimo įstatymas, žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, žurnalistikos teoretikai ir kritikai svarbiausiomis žiniasklaidos vertybėmis įvardija: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, pliuralizmą, nepriklausomybę, objektyvumą, tikslumą, informacijos išsamumą teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui ir visuomenei, asmeninę atsakomybę, savireguliaciją, toleranciją, nuomonių įvairovę. Toks idealistinis požiūris į visuomenės informavimo priemones turėtų būti pateisintas ir tapti žiniasklaidos egzistavimo priežastimi. Žiniasklaidos rinka yra verslo sritis, reikalaujanti ypatingo reguliavimo, nes visuomenės informavimo priemonės egzistuoja ne tik ekonominiame lygmenyje – jos vykdo ir tam tikrą misiją visuomenėje. Bendrieji konkurenciją reglamentuojantys teisiniai aktai neaprėpia visų žiniasklaidos rinkos niuansų. Kai kurie teisiniai aktai, būdami tik rekomendacinio pobūdžio, negali užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybės ir pliuralizmo, sėkmingo pilietinės žiniasklaidos egzistavimo. Demokratinėje šalyje viešąją informaciją skleidžiančios visuomenės informavimo priemonės privalo atskleisti visuomenei tam tikrus duomenis apie viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkus, jų komercinius interesus, politinę orientaciją ir pan. Šios viešumo ir skaidrumo reikalaujančios nuostatos yra būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / The key purpose and mission of mass media is to be the channel of information serving the society, and it presupposes the most important principles and values of media. The law of mass media, ethic code of journalists and publishers, theorists and critics of journalism claim that the primary values of media are freedom of speech, creativity, and conscience, pluralism, independence, objectivity, accuracy, information comprehensiveness and correctness, honesty, respect for an individual and society, personal responsibility, self-regulation, tolerance, and variety of opinions. Such an idealistic view to mass media should be given credit and become the reason of the very existence of media. Media market is a business field needed of particular regulation because mass media not only exists in the economic level but performs a certain mission within the society as well. General legal acts regulating the competition do not cover all the aspects of media. Some legal acts being only of recommendatory base cannot ensure neither the independence and pluralism of media nor successful existence of public media. In a democratic country mass media providing public information must reveal to the public certain data about the owners of public information providers and spreaders, their commercial interests, political orientation, and etc. These provisions requiring publicity and transparency are necessary in order to ensure pluralism of opinions and prevent monopolism and manipulations in the... [to full text]

The first part of the dissertation presents an analysis of theoretical aspects of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. This part analyses a conception of the effectiveness in public administration; formulates a notion of the effectiveness of the regional government and identifies the criteria of the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy. This part analyses the conceptions of social capital and civil society; evaluates the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government. The second part of the dissertation presents an analysis of the political, legal, institutional, functional aspects of the regional government and evaluation of the prerequisites for the formation of social capital and participation of civil society in the national and the EU context. The third part of the dissertation presents the description of the methodology of the research, an analysis of the results of the empirical research of the influence of social capital and civil society on the effectiveness of the regional government in implementing the regional policy in Lithuania. Dissertation closes with conclusions and proposals, a bibliography, a list of publications published by the author and annexes. / Pirmoje disertacijos dalyje analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui teoriniai aspektai. Šioje dalyje nagrinėjama veiksmingumo viešajame sektoriuje koncepcija, formuluojama regioninio valdymo veiksmingumo samprata, identifikuojami regioninio valdymo veiksmingumo įgyvendinant regioninę politiką kriterijai. Šioje dalyje atliekama socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės koncepcijų analizė, nagrinėjamas socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikis regioninio valdymo veiksmingumui. Antroje disertacijos dalyje analizuojami regioninio valdymo veiksmingumo politiniai, teisiniai, instituciniai ir funkciniai aspektai, nagrinėjamos prielaidos socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės formavimui regioniniame valdyme nacionaliniame ir Europos Sąjungos kontekste. Trečioje disertacijos dalyje aprašoma tyrimo metodika, analizuojami socialinio kapitalo ir pilietinės visuomenės poveikio regioninio valdymo veiksmingumui įgyvendinant regioninę politiką Lietuvoje empirinio tyrimo rezultatai. Disertaciją užbaigia tyrimo rezultatų aptarimas, išvados ir siūlymai. Disertacijos pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, autorės mokslinių publikacijų sąrašas ir priedai.

Problem Statement. Anyone trying to analyze the dimensions of the impact of non-governmental organizations on democracy in the Baltic States comparatively faces a double dilemma: on the one hand, dimensions should be conceptualized and integrated into a range of theories and, on the other hand, the characteristics of the system in these countries both referring to historical reality and theoretical exceptions have to be taken into sufficient considerations. The latter constructs the following problem statement – the impact of non-governmental organizations on democracy can be regarded from approach of social sciences as a comprehensive interconnection, on which could be based theoretical outputs and which can be analyzed empirically applying qualitative and quantitative measures and meta-analysis. The problem statement has been used to guide the thesis by principle research questions: 1. What are the chances of support of non-governmental organizations to democracy?; 2. Which are the factors contributing most to the development of democracy in the Baltic States referring to the role of non-governmental organizations, and what are the differences among the countries? 3. What is the quality of the impact of relations between non-governmental organizations and democracy in the Baltic States, and what are the differences among the countries? The answers to these questions are definitely neither simple nor straight forward. They depend on the method of analysis and also on the... [to full text] / Temos aktualumas Demokratijos plėtros sąlygomis Rytų ir Centrinėje Europoje vienu svarbiausiu tyrimo objektu žlugus Sovietų Sąjungai tampa demokratija. Skirtingų šalių mokslininkai atlieka lyginamuosius tyrimus, remdamiesi gausiais statistikos duomenimis ir originalių tyrimų rezultatais, ir taip formuluoja išvadas, pabrėždami efektyvios demokratijos plėtros galimybes. Tačiau daugiausia tyrimų apima Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengrijos Respubliką ar net Rusijos Federaciją, bet maža jų dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai analizuojamos demokratijos ir pilietinės visuomenės sąsajos bei nevyriausybinių organizacijų, kaip pilietinės visuomenės elemento, įtakos demokratijai identifikavimo dimensijos. Skirtingų šalių mokslininkai (A. Uhlin, T. Vanhanen, L. Diamond, D. Held, R. Dahl ir kiti) teigia, kad svarbiausia demokratijos prielaida yra pilietinės visuomenės gebėjimas mobilizuotis. Pabrėžiama, kad nėra taip svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis aktyviai dalyvautų politiniame procese, tačiau kiekvienas turi turėti tokią galimybę (A. Uhlin, 2004). Praktinėje veikloje pastebima, kad pilietinei visuomenei siekiant dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje arenoje būtina pasitelkti nevyriausybines organizacijas, kurių veikla padeda įgyvendinti pilietinės visuomenės idėjas, tačiau šioje disertacijoje nagrinėjama ne nevyriausybinių organizacijų veikla, o tik jų sąsajos su demokratija. Vis dėlto nepaisant gana gausių... [toliau žr. visą tekstą]