Problem Statement. Anyone trying to analyze the dimensions of the impact of non-governmental organizations on democracy in the Baltic States comparatively faces a double dilemma: on the one hand, dimensions should be conceptualized and integrated into a range of theories and, on the other hand, the characteristics of the system in these countries both referring to historical reality and theoretical exceptions have to be taken into sufficient considerations. The latter constructs the following problem statement – the impact of non-governmental organizations on democracy can be regarded from approach of social sciences as a comprehensive interconnection, on which could be based theoretical outputs and which can be analyzed empirically applying qualitative and quantitative measures and meta-analysis. The problem statement has been used to guide the thesis by principle research questions: 1. What are the chances of support of non-governmental organizations to democracy?; 2. Which are the factors contributing most to the development of democracy in the Baltic States referring to the role of non-governmental organizations, and what are the differences among the countries? 3. What is the quality of the impact of relations between non-governmental organizations and democracy in the Baltic States, and what are the differences among the countries? The answers to these questions are definitely neither simple nor straight forward. They depend on the method of analysis and also on the... [to full text] / Temos aktualumas Demokratijos plėtros sąlygomis Rytų ir Centrinėje Europoje vienu svarbiausiu tyrimo objektu žlugus Sovietų Sąjungai tampa demokratija. Skirtingų šalių mokslininkai atlieka lyginamuosius tyrimus, remdamiesi gausiais statistikos duomenimis ir originalių tyrimų rezultatais, ir taip formuluoja išvadas, pabrėždami efektyvios demokratijos plėtros galimybes. Tačiau daugiausia tyrimų apima Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengrijos Respubliką ar net Rusijos Federaciją, bet maža jų dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai analizuojamos demokratijos ir pilietinės visuomenės sąsajos bei nevyriausybinių organizacijų, kaip pilietinės visuomenės elemento, įtakos demokratijai identifikavimo dimensijos. Skirtingų šalių mokslininkai (A. Uhlin, T. Vanhanen, L. Diamond, D. Held, R. Dahl ir kiti) teigia, kad svarbiausia demokratijos prielaida yra pilietinės visuomenės gebėjimas mobilizuotis. Pabrėžiama, kad nėra taip svarbu užtikrinti, kad kiekvienas pilietis aktyviai dalyvautų politiniame procese, tačiau kiekvienas turi turėti tokią galimybę (A. Uhlin, 2004). Praktinėje veikloje pastebima, kad pilietinei visuomenei siekiant dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje arenoje būtina pasitelkti nevyriausybines organizacijas, kurių veikla padeda įgyvendinti pilietinės visuomenės idėjas, tačiau šioje disertacijoje nagrinėjama ne nevyriausybinių organizacijų veikla, o tik jų sąsajos su demokratija. Vis dėlto nepaisant gana gausių... [toliau žr. visą tekstą]