Darbą atliko Vilniaus Pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros studentas Gleb Šuklin. Darbo tema – lyties stereotipas bendruomenėje. Tyrimo hipotezės: 1. Šiandieninėje visuomenėje vis dar vyrauja skirtingi lyčių socialiniai vertinimai, tačiau jaunoji karta vis mažiau dėmesio skiria stereotipams; 2. Bendruomeninis judėjimas yra puiki prielaida stereotipų mažinimui – taip mano daugelis respondentų. Bendruomenė, kaip institucija, įgalinta paneigti nusistovėjusius lyčių stereotipus, daugelis kurių anksčiau ar vėliau turėtų išnykti. 3. Respondentų nuomone, didelę įtaką formuojantis stereotipams turi visuomenės informavimo priemonės, auklėjimo aplinka. Didele dalimi susiformavę stereotipai – auklėjimo ir gyvenamosios aplinkos pasekmė. Tyrimo objektas: pilietinė bendruomenė ir jos sąsajos su socialiniu lyčių stereotipų vertinimu. Tyrimo problema: pilietinės bendruomenės suaktyvinimas naikinant lyčių vertinimo stereotipus bendruomenėje. Tyrimo tikslas: atskleisti kai kurias pilietinės bendruomenės ir lyčių vertinimo šiandienos kontekste tendencijas. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti stereotipų sampratą ir vaidmenį visuomenėje; 2. Apibrėžti bendruomenės sampratą ir bendruomenės narių svarbą jos gyvenime; 3. Atlikti tyrimą, kuris leistų nustatyti bendruomenės narių poziciją lyčių stereotipų klausimu bei vertinimu. / The work was made by Gleb Šuklin, Political sociology master‘s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. Hypotheses of an investigation: 1. Different social evaluations of the sexes still dominate in modern society, but the new generation pay less and less attention to stereotypes; 2. Communal movement is a great assumption for minifying the stereotypes – many respondents think like this. Society as the institution is empowered to negate settled sexes’ stereotypes, many of which earlier or later should disappear. 3. Respondents think that a very big influence in forming stereotypes has mass media, the education atmosphere. Settled stereotypes largely are the outcomes of the education and living atmosphere. The object of the investigation is civil society and its correlations with social evaluation of the sexes’ stereotypes. The problem of the investigation: is the energisation of the civil society for eliminating evaluation of the sexes’ stereotypes The purpose of the investigation is to disclose some civil society‘s and sexes’ evaluation tendencies in nowadays context. Tasks of the investigation: 1. To analyze the conception of the stereotypes and role in the society; 2. To define the conception of the society and the importance of the society members in its life. 3. To fulfill the investigation that would let to ascertain the position of the society members’ about the questions of sexes’ stereotypes and evaluation.

Magistro darbe analizuojama pilietinio ugdymo/nepaklusnumo procesų ir formų raiška besiformuojančioje pilietinėje visuomenėje. Tyrimu siekiama pagrįsti pilietinio nepaklusnumo paradigmą valstybių kovų už nepriklausomybę kontekste, įvertinti jų sąsajas su socioedukaciniais ppilietinės visuomenėskūrimo procesais bei prognozuoti galimas pilietinio nepaklusnumo tendencijas naujų globalinių rizikų fone. Darbe teigiama, kad naujajame pasaulio ekonominės, politinės ir socialinės raidos etape vykstantys neprievartinio pobūdžio konfliktai yra strateginė demokratinės visuomenės bendrųjų vertybių ir interesų gynybos išraiška. Kartu daroma išvada, kad globalizacijos sąlygomis, pakituspasaulio politinei architektūrai visuotinis politinis nepaklusnumas, siejamas su pilietinių laisvių išsaugojimu yra ypatingai aktualus. Socialinės edukacijos požiūriu šiandieninė neprievartinio strateginio konflikto kaip tyrimo objekto analizė galima tik kaip bendra integralių vadybos, politikos ir ekonomikos, psichologijos ir socialinės komunikacijos kompetencijų raiška. / The aim of the study is the justification of civil disobedience in order to summarize a paradigm of unique historical and current experience of civil disobedience in the world; the struggle for independence in the context of the assessment of their linkages with civil society socioeducational processes and to predict possible trends in civil disobedience to the new global risks in the background. In the new world of economic, political and social development, the natures of nonviolent conflicts within a democratic society are the strategic values and common interests in terms of defense. On the other hand, on the Euro-Atlantic integration condition of the general civil disobedience is linked to the preservation of civil liberties is particularly relevant, and remains a universal response to any threats. In this context of state socioeducational priorities education/disobedience expands civil society and democratic formation opportunities, creates secure not only internal but also external risk management in emergency situations. The method of experts’ survey was used to analyze the problem approaches for comparison, to generate ideas and socioeducational dimension modeling. The expert questionnaire was used to clarify problem areas and practical recommendations. The structured summary of expert responses was created. In conclusion, a social communication helps to build civic networks, also helps citizen to access qualified information while at the same time promotes their... [to full text]

Darbe nagrinėjamas Irako demokratizavimo projektas, kuris JAV ir jos sąjungininkų buvo pradėtas įgyvendinti 2003 m. kovą. Svarbiausi šios karinės operacijos tikslai – surasti ir sunaikinti Irako masinio naikinimo ginklus, nuversti autoritarinį S. Husseino režimą ir sukurti šalyje demokratines institucijas. Irako demokratizacijos idėjos autoriai ir iniciatoriai neokonservatoriai tikėjo, kad, pradedant Iraku, demokratija pamažu persiduos į kitas Vidurio Rytų regionui priklausančias valstybes, o tai garantuos JAV ir viso pasaulio saugumą (tai svarbiausias Vašingtono nacionalinis interesas). Nors Irake jau įvyko laisvi ir teisingi rinkimai, šiandien, praėjus penkeriems metams, Irakas dar nelaikomas stabilia demokratine valstybe. Būtent Irako demokratijos faktinės situacijos neatitikimas institucinei padėčiai (institucijos yra, demokratijos – ne) yra pagrindinė darbo problema. Problema suponuoja, o teorinis–metodologinis darbo konceptas padės atsakyti į svarbiausią tyrimo klausimą: kur glūdi Irako demokratizavimo nesėkmės priežastys? Taigi darbe siekiama išsiaiškinti, kur intervencijos ideologais laikomi neokonservatoriai padarė esminę klaidą: ar Irako demokratizavimas iš principo yra neįmanomas (ideologinis lygmuo), gal projekto nesėkmę nulėmė netinkami demokratijos įtvirtinimo būdai (pvz., greitos demokratizacijos siekis), o galbūt kaltos tam tikros Irako vidaus ypatybės (praktinis lygmuo)? Darbo tyrimo metodas – atvejo studija, objektas – Irako demokratija instituciniu ir... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with democratization of Iraq which was started to implement by the United States and its allies in March, 2003. The military operation was designed to find and destroy Iraq’s weapons of mass destruction, overthrow the authoritarian regime of S. Hussein and install democratic institutions. Neoconservatives who were the authors and advocates of the idea of democratic Iraq believed that with the start in Iraq democracy gradually will spill over to the whole Middle East. And this process would guarantee the security of the United States and the whole world what is its’ national interest. Although Iraq has conducted free and fair elections and has established the main democratic institutions, today five years since the outset of the operation it is still not considered a stable democratic country. So the discrepancy between the factual and institutional democracy in Iraq is the main problem of this paper. This problem raises the principal research question: what causes the failure of democratization in Iraq? So according to the theoretical-methodological research concept the main question sounds as such: where the advocates of the intervention in Iraq have made the crucial mistake: whether the democratization of Iraq is theoretically impossible (ideological analysis level), maybe the failure of the project was determined by unsuitable democratization methods (especially the quick democratization) or maybe the misfortune lies in the domestic features of Iraq... [to full text]

In this topic there is analyzed the particularity of the creation of the Rule of law in Lithuania. The reality of the state life forced to choose this topic. The implementation of the idea of the rule of law – the fundamental aim of every state, because only the rule of law firms the humanistic basis, makes sure the ways of life‘s wellbeing, freedom, fight with bureaucracy. The aim of the rule of law is firmed in the preamble of the Lithuanian Constitution. It means that the activity of the institutions conforms to law. Equity, the rule of law, the protection of the rights and freedoms of the people are the main fundamentals of such state. The social, political and public relations change every day, therefore law, which regulates these relations, can not be stable, it has to change continually, and they depend on the characteristic of the relations. Therefore in the topic there are analyzed the problems, which are typical to Lithuania reaching the rule of law. There are examined how the theoretical model of the rule of law conforms to legal, social and economical reality of the state and how there are firmed the rights and freedoms of the people. Advanced civil society is essential condition of the existence of the rule of law. Only the civil society can create the rule of law, and the state can not develop as the rule of law without the civil society. There is accented the importance of culture and legal consciousness of the society to the creation of the model of the... [to full text]

Demokratijos konsolidacija yra sudėtinė demokratizacijos proceso dalis, apibūdinanti naujai susikūrusios valstybės demokratijos būseną, išreiškiant ją per kokybės kriterijus, tokius kaip pilietinės visuomenės ar partinės sistemos būsena. Tuomet yra užduodamas klausimas - ar naujai susikūrusi demokratinė santvarka išsilaikys, ar neatlaikiusi įvairiausių spaudimų, grįš į autoritarinį režimą. Taip pat yra svarbus susikūrusios demokratijos kokybės klausimas. Aprašomuoju, lyginamuoju bei mokslinės analizės metodais buvo aprašytas demokratijos konsolidacijos teorinis aspektas bei susisteminti kriterijai, kuriais remiantis tolimesniuose skyriuose buvo atliekama kiekybinė bei kokybinė šių kriterijų analizė, paminint ir veiksnius bei prielaidas, kodėl būtent šie kriterijai buvo taikomi Lietuvos atvejui. Darbo objektas yra demokratijos konsolidacija Lietuvoje - jos istorija bei kokybės analizė. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojami pripažintų autorių demokratizacijos kriterijai, pagal kuriuos buvo atlikta Lietuvos atvejo analizė. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiame demokratijos konsolidacijos etape yra Lietuva ir ar šį procesą galima vadinti užbaigtu. Demokratizacijos procesas yra glaudžiai susijęs su daugeliu ekonominių, politinių bei visuomeninių sferų, tokių kai pilietinė visuomenė, ekonominė bei politinė kultūra bei domėjimasis politika apskritai. Todėl neabejotina, kad demokratijos konsolidacijos klausimas Lietuvoje yra labai svarbus. Sėkmingas demokratijos veikimas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The consolidation of democracy is a term that describes the status of newly created democracies, when the mode of transition is the issue of whether the newly created democracy will sustain his democratic order or collapse after won’t sustaining it’ s challenges In this study will also been emphasized the quality of democracy. This study will describe the consolidation of democracy in new democracies, history of these countries, with emphasis on the case of Lithuania. The work will be written with all the descriptive-exploratory research work required for the criteria, using empirical studies and theoretical research. Work item is the consolidation of democracy in Lithuania and it‘s history, which is defined as the transition from authoritarian to democratic regimes. Another important element of the study is the quality of democracy in Lithuania and their parameters which is far from the level of a stable Western democracies. Democratization process is related to many social, economic and political public spheres, such as the status of civil society, economic and political culture, and interest in politics in general. Therefore, there is no doubt that the consolidation of democracy in question is relevant. The smooth functioning of the democratic values of democracy and the desire to match the quality criteria of the old countries of the European Union compels us to review the existing problems and find solutions to the challenge. Work will begin with the theoretical... [to full text]

Bakalauro darbo objektas – visuomenės lobizmo vykdymas. Darbo tikslas – aptarti ir išnagrinėti lobizmą teisiniu požiūriu bei ištirti lobistinę veiklą, kuri yra vykdoma panaudojant visuomenės palaikymo skatinimo priemones. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti lobizmo sampratą, teisinį šios veiklos reguliavimą ir įgyvendinimo procesus; ištirti lobistinę veiklą kaip vieną iš viešųjų ryšių programų; išanalizuoti visuomenės lobizmą kaip veiklą, kuria siekiama daryti įtaką valdžios sprendimams; ištirti, kokios visuomenės lobizmo priemonės yra naudojamos įgyvendinant konkrečias šios veiklos programas Lietuvoje ir palyginti pilietinių ir verslo organizacijų priemonių panaudojimo aktyvumą. Atlikus visuomenės lobizmo priemonių panaudojimo Lietuvoje tyrimą buvo nustatyta, kad tiek pilietinės, tiek verslo organizacijos, vykdydamos visuomenės lobizmą naudojo tokias pirmines visuomenės lobizmo priemones kaip: reklama televizijoje ir radijuje, užsakomieji pranešimai, tyrimų rezultatų paskelbimas, naujų interneto svetainių kūrimas, laiškai redaktoriui. Tyrimas parodė, kad naudotos buvo ir antrinės priemonės – piketai, peticijų pasirašymai, laiškai redaktoriui. Pastebėta, kad pilietinės organizacijos veikė aktyviau, tačiau naudojo mažiau efektyvias priemones, kurios buvo pigesnės. Verslo interesus atstovaujančios organizacijos, turėdamos pakankamus finansinius resursus, išnaudojo tokias priemones kaip reklama radijuje, televizijoje bei reklama dienraščiuose. Magistro darbas bus naudingas... [toliau žr. visą tekstą] / Lobbying includes all attempts to influence legislators and officials, whether by other legislators, constituents or organized groups. The terms lobbying and public affairs are often used interchangeably. Public affairs is a public relations specialism that seeks to influence public policy via lobbying and/or through the media. While public affairs is a specialized part of public relations, it is still closely connected with other parts of the public relations disciplines. For example, issue management, crises management. There is a particular skills set required to do lobbying. The core skills are those of identifying and analyzing issues, building a case in response, getting access to decision makers, aligning private and public interests, persuading officials and politicians in your favour and deciding on private or public routes of influence. Grassroots lobbying is pressure from bottom to top. From a public affairs viewpoint, grassroots lobbying is the mobilization of constituents to demonstrate public support for an organization’s position. Grassroots lobbying consists of three essential steps: constituency building, constituency communication and constituency activation. Constituency building is the process of identifying and recruiting people who are willing to become politically active on behalf of an organization. Constituency communication means that when time permits, recruitment of constituents can be follow up by regular communication about pertinent political... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų įtaka demokratijai remiantis pilietinės visuomenės, mažumų ir Lietuvos žydų bendruomenės analize. Atliktas nestruktūrizuotas ir pusiau standartizuotas interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdorojami ir suskirstomi į 4 interpretuotinas kategorijas bei į 17 interpretuotinų subkategorijų pagal interviu metu užduotus klausimus. Atlikta Lietuvos žydų bendruomenės veiklos ir tikslų analizė nagrinėjant demokratijos, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir mažumų koncepcijas. Iškeltos tyrimo hipotezės visiškai pasitvirtino. Nevyriausybinių organizacijų teigiama įtaka demokratijai suprantama, aktualizuojama tik pačių nevyriausybinių organizacijų ir jų narių. Nevyriausybinėms organizacijoms ypač aktualus valstybės, valstybės atstovų palaikymas, pagarba, tačiau iš valstybės pusės tai vyksta tik parodomuoju būdu, tik paviršutiniškai. Nevyriausybinės organizacijos sąlygoja pilietinės visuomenės galią, tuo atveju pastaroji stiprina mažumų lygiateisiškumą bei visuotinę toleranciją. / Influence of non-governmental organizations’ to democracy with reference to social society, minorities and The Jewish Community of Lithuania are analyzed in this Master’s work. Non-structural and half-standardized interviews were done. For the processing of qualitative data were using 4 interpretative categories and 17 interpretative sub-categories, grouped by questions of interview questionnaire. Also analysis of The Jewish Community’s of Lithuania work and purposes was done researching concepts of democracy, social society, non-governmental organizations and minorities. Held hypotheses proved out absolutely. Positive influence of non-governmental organizations to democracy is understood and important only for non-governmental organizations and their members. Support, respect, regard of state and its representatives is especially relevant to non-governmental organizations, but it comes from the polity only passingly. Non-governmental organizations determines power of social society, in that case the latter strengthens equality of minorities and general tolerance.

Bendroji temos charakteristika ir darbo aktualumas. Šio darbo temą padiktavo ES institucijų vis labiau pabrėžiama ir žingsnis po žingsnio įgyvendinama nuostata didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme ir su tuo susijęs klausimas, koks vaidmuo ES valdyme tenka VRE valstybių pilietinei visuomenei. Darbas atliktas studijuojant doktorantūroje Mykolo Romerio universitete ir dalyvaujant dviejuose tarptautiniuose doktorantų tinkluose, priklausančiuose Europos valdymo problemoms skirtai CONNEX programai (angl. The Network of Excellence CONNEX („Connecting Excellence on European Governance“)), kuri savo ruožtu priklauso ES 6-ajai Bendrajai tyrimų programai: "Pilietinės visuomenės įtraukimas į Europos valdymą" Vokietijoje, Manhaimo Europos Socialinių Tyrimų Centre (Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), vadovė prof. Beate Kohler-Koch, ir „Viešosios politikos europeizacija Rytų Europos valstybėse“ Prancūzijoje, Paryžiaus Europos mokslo studijų centre (Centre d’études européennes de Sciences-Po), vadovas dr. François Bafoil. Darbas buvo rašomas taip pat stažuočių Lundo universitete Švedijoje ir Vroclavo universitete Lenkijoje metu. Darbo tiriamoji problema formuluojama įvertinus ES valdymo principą, pagal kurį svarbus vaidmuo ES sprendimų priėmime suteikiamas pilietinei visuomenei, ir siekiant ištirti, kiek šis principas palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Darbas grindžiamas metodologine nuostata, pagal kurią šiuolaikinės... [toliau žr. visą tekstą] / Following the enlargement in 2004 and 2007, the European Union (EU) has been made of Western states of old democracy, as well as of post-communist countries of the Central and East Europe (CCEE), the latter counting less than two decades of democratic development. These two parts of Europe differ significantly with regard to the historical and political experience, cultural traditions, the level of economic and social development. The EU, however, functions as an integrated political and economic community. The key sign of the EU integration is the decision-making at the EU level. Decisions are taken after consultation with the member states, as well as with civil society. The topic of the research has been inspired by the EU governance reform which designates a greater role to consultations with civil society in the decision-making at the EU level. The Turin European Council in 1996 provided the Intergovernmental Conference negotiating the Treaty of Amsterdam with the mandate “to bring the EU closer to its citizens”. The guidelines of the European governance reform were presented in the European Commission’s White Paper “European Governance” in 2001 . The White Paper provided for a significant role of civil society. The research has been conducted during PhD studies at Mykolas Romeris University (Vilnius, Lithuania) and while participating in two PhD networks of the Network of Excellence CONNEX (“Connecting Excellence on European Governance”), a project funded by the EU... [to full text]

Tapatumo paieškos šiandieniniame pasaulyje tampa neatsiejamos nuo žmogaus kasdienybės. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojame apie pilietinės visuomenės problemas, toleranciją, seksualines ir tautines mažumas. Šios diskusijos tampa glaudžiai susijusios su visuomenių tyrimais. Šio magistrinio darbo pagrindinis tikslas yra ištirti kokios nacionalinio tapatumo charakteristikos dominuoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 – 2011 m. ir jas palyginti. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinktas pagrindinis darbo objektas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės tapatybės. Per pagrindinius darbo su šaltiniais metodus – analizę, taikomą analizuoti apklausų statistiką, bei lyginamąjį metodą, kuriuo buvo lyginami trijų Baltijos valstybių nacionalinių bei regioninių tapatybių bruožai, buvo siekta atsakyti į pagrindines iškeltas darbo problemas - kuo paremti nacionaliniai tapatumai? kiek valstybių tapatumai yra monolitiški ir kiek jie yra pajėgūs priimti kitas tapatumo rūšis? Uždaviniai skambėjo taip: išskirti ir išanalizuoti etnolingvistinės, pilietinės ir regioninės tapatybės modelių pagrindinius kriterijus, ištirti ar etnolingvistinis ir pilietinis nacionaliniai tapatumai išskiria vienas kitą ar papildo Baltijos šalyse, išanalizuoti kiek trijų Baltijos valstybių nacionaliniai tapatumai pajėgūs priimti viršnacionalinę tapatybę ir kiek jie skaidosi į regioninę tapatybę, ištirti, kokią valstybių visuomenę – atvirą ar uždarą atskleidžia tapatybių modelių tyrimas Lietuvoje, Latvijoje... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the search of identity become concurrent with casual people‘s life. Recently an increasing number of discussion about problems of civil society, tolerance, sexual and ethnic minorites. These discussions are related with national identity analysis. The main aim of this master thesis is to find out what characteristics of national identitiės are dominant in Lithaunia, Latvia and Estonia in 2004 – 2011 years and to compare them. The primary and key surveying object is national identities. The methods used in this work were: analysis which was applied to analize the statistics of surveys and another method was comparison of national and regional features of identities of Baltic States. By using these methods main problems such as: how are based national identities? Are they monolithic enough? Are they able to accept other types of identities? were carried out. One of the tasks was to distinct and analize the main criterias of ethnolinguistic, civil and regional identity models. Another task was to find out whether ethnolinguistic and civil national identities distincts or adds to each other in the Baltic States. Third task was to analize if national identities of three Baltic States are able to accept supranational identity and to reveal if it is possible to disintegrate into regional identity. The last task was to find out whether societies in Lithuania, Latvia and Estonia are inclusive or exclusive. All these problems were explained by carrying out these tasks. ... [to full text]

Nors yra nemažai straipsnių, tyrimų, skirtų viešojo administravimo etikai, visgi, viešojo administravimo etikos tyrinėjimų kontekste nėra įtraukiamas vienas svarbus elementas- etikos infrastruktūra. Įtakos tam turėjo keletas priežasčių. Pirmiausiai reikia pasakyti, jog tai ganėtinai naujas darinys, atsiradęs XXa. paskutiniame dešimtmetyje. Antra, tyrimus apsunkindavo ir sistemos kompleksiškumas, kuomet skirtingų sistemos elementų analizė galėjo būti atlikta tik platesnėse studijose. Dėl šių priežasčių tyrimų, nagrinėjančių Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą nėra daug, o ir pastarieji labiau bendro pobūdžio, tik bendrais bruožais paliečiantys Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą ir jos pagrindinius elementus. Dėl to tiriamuoju objektu pasirikta Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūra, pagrindiniai jos makrolygmens elementai. Daroma prielaida, jog minėtosios etikos problemos ir etikos pažeidimai taip pat apspręsti ir šalies makrolygmens etikos infrastruktūros. Darbe siekiama nustatyti elementų atitikimą idealiam modeliui, idealaus modelio ir realios Lietuvos padėties santykį, pateikiant Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūros vaizdą. Siekiama atsakyti, ar etikos infrastruktūros elementų problemos sukelia makrolygmens etikos infrastruktūros funkcionalumo problemas, kurie elementai turi įtakos, kokios spragos probleminiuose elementuose sukuria disfunkcionalumo problemas ir kaip funkcionuoja sistema. Funkcionalumas... [toliau žr. visą tekstą] / There is quite a number of articles and studies on public administration ethics, nevertheless, one important element is missing in the context of research of public administration ethics and that is ethics infrastructure. There are no many investigations into the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and if there are any, they are of general character and touch upon the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and its basic elements only in general outline. This is the reason why the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and the basic elements of its macro level have been chosen as a subject of research. It is presumed that the aforesaid ethical problems and ethical violations are also determined by the ethics infrastructure of the country’s macro level. The project is aimed at ascertaining the correspondence between the elements and an ideal model, the relation between the ideal model and the actual situation of Lithuania by presenting the image of the ethics infrastructure of public administration in Lithuania. An attempt is made at giving an answer if the problems of ethics infrastructure elements cause the functional problems of macro level ethics infrastructure, which elements have effect, what gaps in problematic elements originate disfunctiality problems and how the system is functioning. The functionality is defined as correspondence to an ideal model. A dependent variable is the functionality of the macro... [to full text]