Bakalauro darbo objektas – visuomenės lobizmo vykdymas. Darbo tikslas – aptarti ir išnagrinėti lobizmą teisiniu požiūriu bei ištirti lobistinę veiklą, kuri yra vykdoma panaudojant visuomenės palaikymo skatinimo priemones. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti lobizmo sampratą, teisinį šios veiklos reguliavimą ir įgyvendinimo procesus; ištirti lobistinę veiklą kaip vieną iš viešųjų ryšių programų; išanalizuoti visuomenės lobizmą kaip veiklą, kuria siekiama daryti įtaką valdžios sprendimams; ištirti, kokios visuomenės lobizmo priemonės yra naudojamos įgyvendinant konkrečias šios veiklos programas Lietuvoje ir palyginti pilietinių ir verslo organizacijų priemonių panaudojimo aktyvumą. Atlikus visuomenės lobizmo priemonių panaudojimo Lietuvoje tyrimą buvo nustatyta, kad tiek pilietinės, tiek verslo organizacijos, vykdydamos visuomenės lobizmą naudojo tokias pirmines visuomenės lobizmo priemones kaip: reklama televizijoje ir radijuje, užsakomieji pranešimai, tyrimų rezultatų paskelbimas, naujų interneto svetainių kūrimas, laiškai redaktoriui. Tyrimas parodė, kad naudotos buvo ir antrinės priemonės – piketai, peticijų pasirašymai, laiškai redaktoriui. Pastebėta, kad pilietinės organizacijos veikė aktyviau, tačiau naudojo mažiau efektyvias priemones, kurios buvo pigesnės. Verslo interesus atstovaujančios organizacijos, turėdamos pakankamus finansinius resursus, išnaudojo tokias priemones kaip reklama radijuje, televizijoje bei reklama dienraščiuose. Magistro darbas bus naudingas... [toliau žr. visą tekstą] / Lobbying includes all attempts to influence legislators and officials, whether by other legislators, constituents or organized groups. The terms lobbying and public affairs are often used interchangeably. Public affairs is a public relations specialism that seeks to influence public policy via lobbying and/or through the media. While public affairs is a specialized part of public relations, it is still closely connected with other parts of the public relations disciplines. For example, issue management, crises management. There is a particular skills set required to do lobbying. The core skills are those of identifying and analyzing issues, building a case in response, getting access to decision makers, aligning private and public interests, persuading officials and politicians in your favour and deciding on private or public routes of influence. Grassroots lobbying is pressure from bottom to top. From a public affairs viewpoint, grassroots lobbying is the mobilization of constituents to demonstrate public support for an organization’s position. Grassroots lobbying consists of three essential steps: constituency building, constituency communication and constituency activation. Constituency building is the process of identifying and recruiting people who are willing to become politically active on behalf of an organization. Constituency communication means that when time permits, recruitment of constituents can be follow up by regular communication about pertinent political... [to full text]