Studentų socialinės grupės teisinė sąmonė yra identifikuojama pagal hipotetinį modelį. Hipotetinis modelis kuriamas pagal mokslininkų A. Jasmonto, V. Šlapkausko, D. Meyers ir kt. teorijas. Modelio sistema formuojama per teisinės sąmonės sudedamąsias dalis: pažintinę, emocinę bei valinę. Pažintinė teisinės sąmonės dalis charakterizuojama vadovaujantis teisinę sąmonę formuojančiais veiksniais: žinių apie teisę šaltiniais ir teisinių santykių praktine patirtimi. Emocinė teisinės sąmonės dalis aiškinama per emocinį teisingumo išgyvenimą. Šis veiksnys išreiškiamas per asmeninį teisingumo vertinimą bei reakciją į pažeistą teisę. Valinė teisinės sąmonės dalis apibūdinama per kryptingą elgseną. Kryptinga elgsena yra veiksnys apibūdinamas per teisinio elgesio tipą, motyvus ir administracinės teisės pažeidimų toleravimą. Tyrimais pagrįsta, kad žinių apie teisę svarbiausias šaltinis yra formalus švietimas. Respondentai patvirtino, kad praktinė teisinių santykių patirtis yra svarbus teisinę sąmonę formuojantis veiksnys ir kad trečdalis respondentų dalyvauja šioje veikloje. Respondentai, vertindami reiškinius asmeninio teisingumo požiūriu, pripažino, kad studentų prestižas visuomenėje yra menkas ir jie jaučia didelį emocinį diskomfortą, patirdami neteisingumą. III–IV kurso respondentai reiškinius vertina gana kritiškai. Tai aiškinama J. Ruseno teorija apie kritinį mąstymo tipą. Tyrimais įrodyta, kad studentų reakcija į teisės normų pažeidimus yra įvairiapusė: ir rami, ir labai emocinga... [toliau žr. visą tekstą] / Students, as social group, law consciousness are identified according to hypothetical model. This hypothetical model is founded according to theories of scientists A. Jasmontas, V. Šapkauskas, D. Meyers and others theories. Factors forming consciousness are analyzed according to cognitive, emotional and volitional parts of law consciousness. The researches based that knowledge about law is a factor that forms cognitive part of law consciousness. Students’ knowledge about law is founded during a formal education. The researches based that respondents in practical experience of relations governed by law, while forming students’ law consciousness, aren't active as only one third of respondents take part in this activity. A presumption is made that students law consciousness is being formed more by theoretical knowledge neither practical. The knowledge is a ground for law ideology and for theoretical law consciousness to be formed students law ideology forms itself on the base of theoretical knowledge. Emotional justice experience, learned practically, is a factor, which forms law consciousness. This factor is reveals through the emotional part of law consciousness. Emotional justice experience is analyzed through the personal point of view to justice and the reaction to the law violations. The research based that the reaction of students to violations of law rules is many-sided, according to the situation it can be calm, and it can be very emotional as well. This phenomenon is... [to full text]

In this topic there is analyzed the particularity of the creation of the Rule of law in Lithuania. The reality of the state life forced to choose this topic. The implementation of the idea of the rule of law – the fundamental aim of every state, because only the rule of law firms the humanistic basis, makes sure the ways of life‘s wellbeing, freedom, fight with bureaucracy. The aim of the rule of law is firmed in the preamble of the Lithuanian Constitution. It means that the activity of the institutions conforms to law. Equity, the rule of law, the protection of the rights and freedoms of the people are the main fundamentals of such state. The social, political and public relations change every day, therefore law, which regulates these relations, can not be stable, it has to change continually, and they depend on the characteristic of the relations. Therefore in the topic there are analyzed the problems, which are typical to Lithuania reaching the rule of law. There are examined how the theoretical model of the rule of law conforms to legal, social and economical reality of the state and how there are firmed the rights and freedoms of the people. Advanced civil society is essential condition of the existence of the rule of law. Only the civil society can create the rule of law, and the state can not develop as the rule of law without the civil society. There is accented the importance of culture and legal consciousness of the society to the creation of the model of the... [to full text]

Legal consciousness is one of the most important concepts in criminology, which defines individual or public perception of justice, expectations of legal behaviour and demand for sanctions for the deviation from the rules. The theorized criminological perception of legal consciousness, also modern introductions on this field are passed in review in theoretical part of this study. The positive, the subjective and the modern conceptions of legal consciousness are presented.

Lietuvos visuomenė prieš daugiau nei dvidešimt metų visuotiniame referendume priėmė aukščiausios teisinės galios aktą Lietuvoje - LR Konstituciją, kurios preambulėje įtvirtinta, kad Lietuva sieks tapti atvira, teisinga, darnia pilietine visuomene ir teisine valstybe. Tačiau beveik du dešimtmečius nepriklausomoje valstybėje besiformuojančios teisinė, socialinė, ekonominė ir politinė sistemos liudija, kad mūsų visuomenėje įsigalėjo tokia vertybių sistema, kurioje tokia vertybė kaip teisė yra ignoruojama ir atmetama, t.y. stipriai paplito teisinio nihilizmo reiškinys. Šiame darbe analizuojami teisinio nihilizmo kaip socialinio reiškinio ypatumai, jo priežastys bei įveikimo galimybės bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrime dalyvavo Radviliškio X pagrindinės mokyklos mokiniai: iš viso 98 mokiniai besimokantys 7-8 klasėse bei 82 jų tėvai. Darbe atlikta statistinė duomenų analizė apdoroti apklausos rezultatams. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: darbe keliama hipotezė – neištyrę teisinio nihilizmo atsiradimo priežasčių bendrojo lavinimo mokykloje ir identifikavę šio reiškinio pasekmių negalima suvokti jo destruktyvaus pobūdžio ir imtis efektyvių priemonių jam mažinti, pirmiausia bendrojo lavinimo mokykloje, o paskui ir visuomenėje. Juk kaip bus suformuojama vaikų teisinė sąmonė ir kultūra mokykloje tokia bus ir visuomenė. Sąvokos teisinio nihilizmo bei taisyklių ir kitų elgesio normų nesilaikymo išreikštumas tėvų tarpe, turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą, nėra... [toliau žr. visą tekstą] / 20 years ago Lithuanian society adopted in the national referendum the Constitution of the Republic of Lithuania in which preamble is stated that Lithuania seeks to become an open, fair, harmonious society and a constitutional state. But nearly two decades in the independent state developing legal, social security, economic and political systems testify that in our society has set in a value-system when such a value as the law is ignored and eliminated, i.e. the phenomenon of legal nihilism has spread. In this work the peculiarities of legal nihilism, also its causes and ways of overcoming in the comprehensive schools are analyzed. 98 students from the 7-8th forms of the Radviliškis X lower secondary school and 82 parents took part in the research. In the work the statistical data analysis was done in order to summarize the questionnaire. The most important findings of the empirical research: hypothesis of the work – not having investigated the causes of legal nihilism in comprehensive school and identified its results, we are not able to understand its destructive nature and to take effective means for its reduction, first in the comprehensive schools, and later in society. The concept legal nihilism and the departure from the rules and the proprieties among the parents with further education and university education isn’t significant statistically. The concept legal nihilism among girls and boys isn’t meaningful statistically. The departure from the rules and the... [to full text]

Lithuania gained independence fifteen years ago. But still the understanding of human rights (as rights of citizens) and responsibilities among young people is interpreted in a wrong way. This wrong perception impedes the development of democracy at the civic society. A special attention should be paid to a person, like a full-fledged member of society. Due to this reason, legal education should be one of the main aims of civic society. In this work the features of youth legal education are explored by analyzing the conceptions of youth legal socialization and legal education.