Šiame darbe nagrinėjama valstybės kaip civilinio delikto subjekto problema Lietuvos teisiniuose santykiuose. Siekiama atskleisti, kad tik valstybėje, besivadovaujančioje teisės viršenybės ir kitais teisės principais, gali tinkamai veikti valstybės atsakomybės piliečiams mechanizmas. Ir tik valstybė atsakinga savo piliečiams gali vadintis teisine. Darbe pateikiama užsienio šalių ir Europos sąjungos teisės teorija ir teisminė praktika valstybės deliktinės atsakomybės srityje, siekiant atskleisti valstybės imuniteto nuo civilinės atsakomybės savo piliečiams sampratos įtakos mažėjimo tendencijas. Darbo tema pagal sudėtingumą ir klausimų problematiškumą padalinta į dvi dalis. Pirmiausia analizuojama valstybės atsakomybė už administracinių ir teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys šiuos santykius, nustatomi šios atsakomybės atsiradimo pagrindai, atskleidžiamos praktinės problemos, neleidžiančios tinkamai veikti valstybės atsakomybės už šių institucijų padarytą žalą mechanizmui. Vėliau nagrinėjama daug aktualesnė ir daugiau problematikos turinti temos dalis – valstybės atsakomybė už įstatymo leidėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Čia aptariamas teisinis reglamentavimas ir nustatoma, kad tiek Konstitucija, tiek ir kiti įstatymai Lietuvos valstybę laiko lygiaverčiu teisinės atsakomybės subjektu. Darbe smulkiai analizuojama Lietuvos teisminė praktika valstybės atsakomybės klausimu, atskleidžiamos teisės praktikų... [to full text] / The topic of this work deals with the problem of a state as the subject of civil tort in legal relations of Lithuania. The main goal is focused on disclosure of the fact that the mechanism of national liability to its citizens is able to function properly only in a State which is following supremacy of the law and other legal principles. Only the State which is liable to its citizens may refer to itself as Legal State.

Lietuvos visuomenė prieš daugiau nei penkiolika metų visuotiniame referendume priėmė aukščiausios teisinės galios aktą Lietuvoje - LR Konstituciją, kurios preambulėje įtvirtinta, kad Lietuva sieks tapti atvira, teisinga, darnia pilietine visuomene ir teisine valstybe. Tačiau beveik du dešimtmečius nepriklausomoje valstybėje besiformuojančios teisinė, socialinė, ekonominė ir politinė sistemos liudija, kad mūsų visuomenėje įsigalėjo tokia vertybių sistema, kurioje tokia vertybė kaip teisė yra ignoruojama ir atmetama, t.y. stipriai paplito teisinio nihilizmo reiškinys. Šiame darbe analizuojami teisinio nihilizmo kaip socialinio reiškinio ypatumai, jo priežastys bei įveikimo galimybės Lietuvoje. Teisinio nihilizmo reiškinio pagrindiniai šaltiniai ir priežastys mūsų valstybėje būtų tokie: „aklas“ rėmimasis teisinio pozityvizmo samprata, kuriai būdinga teise pripažinti bet kokį, net ir žmogaus teises pažeidžiantį įstatymą, ydingas teisėkūros procesas, spragos konstituciniame reguliavime, nesusiformavęs pilietinės (atviros) visuomenės institutas, bendros krašto socialinės ekonominės programos vizijos stoka, menkas teisminės valdžios autoritetas, arši politinių jėgų konkurencija, plačiai paplitęs korupcijos reiškinys. Darbe siūloma kompleksiškai spręsti teisinio nihilizmo problemą. Visų pirma, turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, kurios skatintų piliečių teisinės sąmonės formavimąsi bei teisinės kultūros lygio kilimą mūsų visuomenėje. Daugybė socialinių faktorių... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian society adopted Constitution of the Republic of Lithuania 15 years ago, where it have been fortified, that Lithuania will strive for an open, just, harmonious civil society and State under the rule of law. But the legal, social, economical, political systems, which have been developing for the last two decades in our independent state, proclaim that in our society have settled such system of values, where law as a social value has been ingnored and declined. There have been analyzed the phenomenon of legal nihilism, it’s causes and the possibilities to overcome it in Lithuania in this work. The main causes and sources of legal nihilism are: the predominant ideology of legal positivism in our society, which claims that legal validity must be strictly separated from questions of morality, faulty law-making process, breach of constitutional regulation, unsettled institucijon of civil society, the lack of vision of common social – economical programmme, poor reputation of judiciary power, savage competition of political powers, outspread phenomenon of corruption. There have been suggestions to solve the problem of legal nihilism by integrated process in the work. Foremost, there have to be assumed all measures, which stimulate the formation of legal conscious and rise of legal culture in our society. Lots of social factors evidence the need of situations for civil society, because only an opened, democratically thinking, leading, actively defending human... [to full text]

In this topic there is analyzed the particularity of the creation of the Rule of law in Lithuania. The reality of the state life forced to choose this topic. The implementation of the idea of the rule of law – the fundamental aim of every state, because only the rule of law firms the humanistic basis, makes sure the ways of life‘s wellbeing, freedom, fight with bureaucracy. The aim of the rule of law is firmed in the preamble of the Lithuanian Constitution. It means that the activity of the institutions conforms to law. Equity, the rule of law, the protection of the rights and freedoms of the people are the main fundamentals of such state. The social, political and public relations change every day, therefore law, which regulates these relations, can not be stable, it has to change continually, and they depend on the characteristic of the relations. Therefore in the topic there are analyzed the problems, which are typical to Lithuania reaching the rule of law. There are examined how the theoretical model of the rule of law conforms to legal, social and economical reality of the state and how there are firmed the rights and freedoms of the people. Advanced civil society is essential condition of the existence of the rule of law. Only the civil society can create the rule of law, and the state can not develop as the rule of law without the civil society. There is accented the importance of culture and legal consciousness of the society to the creation of the model of the... [to full text]