Darbas parašytas aktualia tema, kuri apima plačią civilinių teisinių santykių reglamentavimo sferą. Pažymėtina, kad darbe nėra aptariama problematika susijusi su viešąja teise, bei nėra aptariamos visos juridinio asmens dalyvio pareigos bei su jomis susijusi problematika, kadangi pareigų gausa bei kiekvienos iš jų aptarimas reikalauja detalios analizės, o to padaryti neleidžia nustatyta darbo apimtis. Svarbu paminėti tai, jog šiame darbe aptariamos svarbiausios autoriaus nuomone juridinio asmens dalyvio pareigos, dabartinis reglamentavimas bei taikymo praktika, nurodomos ydingos reglamentavimo ar jo taikymo vietos, teikiami pasiūlymai dėl galimų sprendimo būdų į iškeltas problemas. Atsižvelgtina ir į tai, jog aptariamos ir juridinio asmens dalyvio bei pareigos sąvokos, siekiant terminologinio aiškumo. Autorius pasirinko nagrinėti trijų juridinių asmenų teisinių formų dalyvių pareigas – akcinių bendrovių, individualių įmonių bei žemės ūkio bendrovių. Darbe juridinio asmens pareigos, atsižvelgiant į jų atsiradimo pagrindus, suskirstytos į dvi grupes: atsirandančias iš sutarties ir kitų įmonės dokumentų, bei į atsirandančias iš įstatymo. Iš įstatyminių pareigų labiausiai akcentuota juridinio asmens pareiga atsakyti už nesąžiningus savo veiksmus, kartu pateikiant lyginamąją analizę su bendrosios teisės tradicijos šalių reglamentavimu bei taikymo praktika. Taip pat išskirtina tai, jog analizuota dalyvių pareiga inicijuoti bankroto procesą, bei aptarta galima atsakomybė už minėtos... [toliau žr. visą tekstą] / The work is concentrated on an important topic, which covers sphere of broad civil legal relations. It should be noted that the paper does not deal with issues related to public law in any extent and it does not cover every single obligation of legal person’s member and related issues, as well as an abundance of duties and the discussion of each requires a detailed analysis, however the scope of the research limits this possibility to a certain extent. It is important to mention the fact that this work expresses the author's opinion on the most important obligations of the legal person’s member, current regulation and the application of the law, the defects of present regulation, making proposals for possible solutions to the issues unveiled. Taking into account the fact that it is being discussed the concepts of member of legal person and legal obligation in accordance with clarity of terminology. The author decided to research the obligations of members of three legal forms of entities – limited liability companies, private companies and agricultural companies. Obligations of a legal person’s member are divided into two groups which are based on their origin bases: those arising from the contract and other documents of legal entity, as well as the emerging out of the statute. The most emphasized statutory duties of legal person’s member are to answer for their fraudulent actions, which are reflected by providing a comparative analysis with the common law tradition countries... [to full text]

Santuokos sudarymu sukuriami šeimos teisiniai santykiai: vyras ir moteris įgyja specifinį teisinį statusą – tampa sutuoktiniais, o kartu perima asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas. Sutuoktinius, įgyvendinant turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo teises, sieja glaudūs tarpusavio priklausomybės, artimi santykiai, kurie iš esmės sudaro jų teisinių santykių turinį. Santuoką sudariusių asmenų turtinių santykių aiškumas tampa ypač aktualiu klausimu užtikrinant bei apsaugant tiek pačių sutuoktinių, tiek trečiųjų asmenų interesus, kadangi, nesudarius vedybų sutarties, bet koks susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių nuosavybės teisės į individualią įmonę , kaip turtinį kompleksą, ją įkūrus po santuokos sudarymo, ir yra šio darbo objektas. Viena kylančių problemų susijusi su neapibrėžtumu, tarpusavyje lyginant Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse ir LR Individualių įmonių įstatyme įtvirtintas normas: remiantis CK formulavimu, santuokos metu įsteigta įmonė priskirtina bendrajai jungtinei nuosavybei, tuo tarpu IĮ įstatyme reglamentuojama, kad IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, šiuo atveju – vienas iš sutuoktinių. Šio darbo tikslas - išanalizuoti, ar IĮ gali turėti kelis savininkus. / Family relations are established by conjugnality of a man and a woman: they come into position of a husbant and a wife and obtains personal property and non-property rights and interests. Wedded persons are bond by close interdependence ties that make the essence of their legal relations. The clarity of property relations of wedded persons is very important to secure and protect not only their, but also the interests of third parties, i. e. creditors, because in the absence of wedding contract, property acquired during the marriage is automatically presumed to be owned jointly by both spouses. The ownership of a company organized as a sole proprietorship that is established by one of the spouses while being in marriage is the object of this work. The problem of interdetermination arises while seeking to determine the ownership rights of spouses to a SP: Lithuania‘s Civil Code sets the rule that company established during the marriage is presumed to be an object of community property, whereas the Statute of Sole Proprietorships‘ allows a company organized as SP to be owned by a single person, in this instance – one of the spouses. The issue of this work is to analyse if a company organized as SP may have a few owners.

Šiame darbe nagrinėjama aukščiausio įmonės vadovo ir savininko atskyrimo problematika. Vadybos literatūroje yra menkai nagrinėta vadovo kaip savininko ir vadovo kaip ne savininko įtaka organizacijai, bei būdai ir metodai kaip atskirti vadovą nuo savininko. Darbo tikslas – parengti siūlymus, kaip atskirti aukščiausią įmonės vadovą ir savininką. Pirmojoje dalyje nustatytas ir atskleistas aukščiausio vadovo ir savininko santykis, jų atskyrimo problematika remiantis vadybos literatūra. Antrojoje dalyje aprašomas atliekamas UAB „Gelžbetonis“ tyrimas, tyrimo vertė, tyrimui naudojami metodai ir šaltiniai, pristatomi ir įvertinami analizės rezultatai, išskiriami taisytini aspektai. Atliktos analizės rezultatai rodo, kad įmonės generaliniam direktoriui iškyla nemažai problemų derinant aukščiausio vadovo ir savininko vaidmenis. Trečiojoje dalyje siūlomas vadovo ir savininko atskyrimo projektas UAB „Gelžbetonis“ pavyzdžiu. / In this paper there is analyzed the peculiarity of separating firm’s owner and highest manager. In management literature the influence to organization of manager as an owner and manager as not an owner, and methods how to separate manager from owner are very weak analyzed. The target of this thesis is to prepare offers, how to separate manager from owner. In the first part there is a defined highest manager’s and owner’s relation, the facility of their separation appealing to management literature. In the second part there are describing the research of JSC “Gelžbetonis”, research value, methods and sources used in research, introducing and evaluating results of research. In third part there are a project, how to separate highest manager and owner in JSC “Gelžbetonis” example.

Research object – the management of private forest. Research aim – to determine the type of decision-making and factors, affecting the decision–making in private forest estate. Objectives: 1. To determine the conception of private forest management and sustainable development, to describe the process of private forestry and to traverse the theory of decision–making. 2. To examine and traverse the management of private forestry in Lithuania. 3. To describe the characteristic’s of private forest owner and his private forest estate, the decisions of private forest owners’. 4. To prepare a model of decision–making in private forestry in order to support sustainable development of the country. Research methods – scientific literature analysis and synthesis, questionnaire, induction and deduction, dispersive analysis, comparative analysis, methods of logical thinking, graphic modeling, and other methods. While studying Lithuanian and other countries authors’ scientific works, periodical literature about management of decision-making, there are examine, traverse and describe the type and factors affecting of decision-making in private forest estate.

Pastaruoju metu galima pastebėti tendencingą prekių ženklo reikšmės didėjimą tiek vietinėje, tiek regioninėje, tiek ir tarptautinėje prekyboje, todėl kiekvienas prekių ženklo savininkas yra skatinamas skirti vis didesnį dėmesį tinkamam savo prekių ženklo valdymui bei apsaugai. Bendrijos prekių ženklo apsaugos sistema suteikia registruotam prekių ženklui apsaugą visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Žymeniui, galinčiam tapti prekių ženklu ir naudotis Bendrijos prekių ženklo sistemos garantuojama apsauga, yra keliami gana aukšti grafinės išraiškos ir skiriamojo pobūdžio reikalavimai. Šie reikalavimai yra tenkinamai, jei žymens grafinė išraiška yra aiški, apibrėžta, išbaigta, lengvai prieinama, suprantama, ilgalaikė ir objektyvi, o žymens skiriamasis pobūdis leidžia aiškiai identifikuoti prekių ar paslaugų kilmę. / Recently it is possible to notice the tendentious increase of trade mark’s importance in local, regional and international market, therefore every trade mark proprietor shall be motivated to pay more and more attention to proper management and protection of their trade mark. Community Trade Mark’s Protection System provides the protection for the registered trade mark within the entirely territory of the European Union. Sign, capable of being a trade mark and using the guaranteed protection of the Community Trade Mark Protection System, shall follow the high requirements of graphical representation and distinctiveness. These requirements are fulfilled provided that the graphical representation is clear, precise, self-contained, easily accessible, intelligible and objective, where the distinctiveness of the sign allows clearly identify the origin of goods and services. Community Trade Mark proprietors may be every natural or legal person, including authorities established under public law. The rights of Community Trade Mark proprietor may be divided into the following main groups: (1) exclusive rights; and (2) ownership rights to the trade mark. The exclusive rights of the proprietor allows to prohibit all third parties without the permission of the proprietor from using in the course of trade the sign, which is identical or similar to the Community Trade Mark and which may confuse a consumer. When providing the proprietor of the trade mark with the respective rights, it is... [to full text]

Šiame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas žiniasklaidos priemonės prekiniam ženklui, jo apsaugai Lietuvoje. Prekės ženklo reikšmė ekonomikos plėtrai skatina tobulinti prekės ženklų teisių apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant autorių teisių, kaip labiausiai pažeidžiamų teisių, apsaugos efektyvumui. Pastaraisiais metais Lietuvoje nemažai pasiekta tobulinant intelektinės nuosavybės įstatymus. Darbe kalbama apie prekės ženklus (brandus), kurie yra neatsiejami nuo teisinių principų. Pasididžiavimas savo meistriškumu vertė meistrus žymėti prekes savo inicialais. Darbo reikšmė, aktualumas ir naujumas. Sukurti tinkamą prekės ženklą yra sudėtinga. Viena svarbiausių prekės ženklo dalių — vardas, kuris vėliau tampa tam tikru simboliu, kartais prarandančiu pirminę reikšmę ir įgaunančiu papildomų bruožų. Taip pat reikšmingos prekės ženklo (brando) dalys yra grafinis dizainas, kuris tampa įvaizdžio dalimi ir prekės ženklo turinys, lemiantis jo sėkmę, vartotojų elgesį, požiūrį bei emocinį atpažinimą. Kuriant prekės ženklą reikalingos ne tik intelektinės pastangos. Taip pat būtinas finansinis prekės ženklo savininko indėlis, nes įmonės visomis reklamos priemonėmis stengiasi atkreipti vartotojų dėmesį į savo produkciją. Geras ir žinomas prekės ženklas — tai kelias į sėkmę tam tikros rinkos dalyje. Nors pripažįstama, kad galiojantys Lietuvos įstatymai turėtų užtikrinti veiksmingą autorių teisių apsaugą, praktinis šių teisių įgyvendinimas dažnai yra problemiškas. Maža Lietuvos rinka ir visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / This work Peculiarities of mass communication marketable mark protection in Lithuania is an attempt to analyze juridical basis of the summary. Main consideration is paid to mass communication marketable mark, it‘s protection peculiarities in Lithuania, because very big importance on the development of economics stimulates the improvement of marketable marks protection. Serious consideration is paid to efficiency of the protection of authors rights as the most vulnerable rights. The subject of research is protection of mass communication marketable mark in Lithuania. The aim of the research is to analyze the juridical basis of mass communication marketable mark in Lithuania. The goals of the research are: 1) to analyze aspects of intellectual property concept; 2) to discuss protection of author and conterminous rights; 3) to introduce the characteristic of the marketable mark’s conception; 4) to compare the registration of marketable mark in Lithuania and abroad; 5) to analyze well known marketable mark’s peculiarities; 6) to present to the rights of marketable mark’s owner; 7) to disclose the aspects of plagiarism concept and to analyze the criterion of the marketable mark identity and similarity; 8) to find out how chosen respondents rate two similar mass communication marketable marks through quantitative research. The methods of the research: analytical, comparative, modelling, interview. Importance and topicality of the work. One of the most important marketable mark’s... [to full text]

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyraujančią doktriną savininko teisių turinį sudaro trys pagrindinės teisių grupės: 1. Valdymas (ius posidendi)- teisė turėti daiktą savo žinioje, daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį; 2. Naudojimas (ius utendi et fruendi) - teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją; 3. Disponavimas (ius disponendi) - teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, pavyzdžiui perleisti dalį ar visas nuosavybės teises į daiktą, išnuomoti, perduoti daiktą valdyti kitam asmeniui, atsisakyti daikto nuosavybės ar netgi jį sunaikinti. Šių savininko teisių įgyvendinimo būdai priklauso nuo nuosavybės rūšies, formos, bei paties nuosavybės objekto, todėl jų įgyvendinimo ypatumai yra atskleidžiami tiek civiliniame kodekse, tiek kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskiras nuosavybės rūšis. Nors savininkas savo teises į nuosavybės teise priklausantį turtą gali įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau savininko teisių negalima suabsoliutinti ir laikyti nevaržomomis. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas valdydamas, naudodamas bei disponuodamas nuosavybės teisės objektu privalo nepažeisti įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, jog savininkas įgyvendindamas savo teises į nuosavybės objektą privalo pasirinkti tokį įgyvendinimo būdą, kuris nekeltų grėsmės ar nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Civiliniame kodekse numatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The laws and the doctrine distinguish the following three basic elements of the ownership right as the most extensive of all other real rights: 1. the right of possessing (ius posidendi) – the legal right to actually have the property at one’s disposal, exercise actual physical or economical control over it; 2. the right of use (ius utendi et fruendi) – the right to use the useful features of the property in order to satisfy the owner’s needs and obtain any possible benefit from the property, including the right to obtain fruits, income (revenue) and production the property generates; 3. the right of disposing (ius disponendi) – the right to determine the legal fate and status of the property, e.g. alienate the property fully or partially, lease, transfer into another person’s possession, refuse from the property or even destroy it. The means of implementation of the ownership rights may depend on the various kinds of property and can be resulted in providing special conditions of possession, use or disposal of property, established by Civil Code or special laws. In spite of the facts, that the scope of the ownership rights is very wide, it should not be regarded as a fully absolute and unrestricted right. The Civil Code stipulates that while using, possessing and disposing of this property the owner should not violate the laws, rights and interests of other persons. This means that when using his property, the owner has to take due to account of various possibilities in... [to full text]