Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyraujančią doktriną savininko teisių turinį sudaro trys pagrindinės teisių grupės: 1. Valdymas (ius posidendi)- teisė turėti daiktą savo žinioje, daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį; 2. Naudojimas (ius utendi et fruendi) - teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją; 3. Disponavimas (ius disponendi) - teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, pavyzdžiui perleisti dalį ar visas nuosavybės teises į daiktą, išnuomoti, perduoti daiktą valdyti kitam asmeniui, atsisakyti daikto nuosavybės ar netgi jį sunaikinti. Šių savininko teisių įgyvendinimo būdai priklauso nuo nuosavybės rūšies, formos, bei paties nuosavybės objekto, todėl jų įgyvendinimo ypatumai yra atskleidžiami tiek civiliniame kodekse, tiek kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskiras nuosavybės rūšis. Nors savininkas savo teises į nuosavybės teise priklausantį turtą gali įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau savininko teisių negalima suabsoliutinti ir laikyti nevaržomomis. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas valdydamas, naudodamas bei disponuodamas nuosavybės teisės objektu privalo nepažeisti įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, jog savininkas įgyvendindamas savo teises į nuosavybės objektą privalo pasirinkti tokį įgyvendinimo būdą, kuris nekeltų grėsmės ar nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Civiliniame kodekse numatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The laws and the doctrine distinguish the following three basic elements of the ownership right as the most extensive of all other real rights: 1. the right of possessing (ius posidendi) – the legal right to actually have the property at one’s disposal, exercise actual physical or economical control over it; 2. the right of use (ius utendi et fruendi) – the right to use the useful features of the property in order to satisfy the owner’s needs and obtain any possible benefit from the property, including the right to obtain fruits, income (revenue) and production the property generates; 3. the right of disposing (ius disponendi) – the right to determine the legal fate and status of the property, e.g. alienate the property fully or partially, lease, transfer into another person’s possession, refuse from the property or even destroy it. The means of implementation of the ownership rights may depend on the various kinds of property and can be resulted in providing special conditions of possession, use or disposal of property, established by Civil Code or special laws. In spite of the facts, that the scope of the ownership rights is very wide, it should not be regarded as a fully absolute and unrestricted right. The Civil Code stipulates that while using, possessing and disposing of this property the owner should not violate the laws, rights and interests of other persons. This means that when using his property, the owner has to take due to account of various possibilities in... [to full text]