Spelling suggestions: "subject:"bendrovės vadovas"" "subject:"bendrovėms vadovas""
1 |
Bendrovės vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimas pagal Lietuvos teisę: teorinės ir praktinės problemos / Regulation of the relationships between the corporate director and the corporation under lithuanian law: theoretical and practical problemsUrbutytė-Pranckevičienė, Irena 26 June 2014 (has links)
Bendrovės vadovas yra neatsiejama bendrovės organizacinės sistemos dalis, be kurios bendrovė negalėtų įgyti teisių ir prisiimti pareigų. Tačiau ne tik buvimas juridinio asmens valdymo organu, bet ir jo darbuotoju, sukuria tam tikrą bendrovės vadovo ir bendrovės teisinių santykių kompleksiškumą. Šis kompleksiškumas pasireiškia tuo, kad iš vienos pusės bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, ir bendrovės santykiai yra reguliuojami civilinės teisės normomis, o iš kitos – jam, kaip ir kiekvienam darbuotojui, privalomas darbo teisės normų laikymasis. Toks civilinės ir darbo teisės normomis reglamentuojamas bendrovės ir jos vadovo santykių reguliavimas neretai sukelia teorines problemas, kurios turi įtakos vieningam teisės normų aiškinimui ir taikymui Lietuvos teismų praktikoje. Siekiant geriau suvokti bendrovės vadovo ir bendrovės santykių pobūdį, šiame darbe yra nagrinėjama bendrovės vadovo samprata, analizuojamas bendrovės vadovo teisinis statusas Lietuvos teisės aktuose, vertinimas teisės doktrinoje. Plačiai aptariama bendrovės vadovo teisinio statuso problematika Lietuvos teismų praktikoje, vertinamas darbo ir civilinės teisės santykis bendrovės vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimo atžvilgiu. Atlikus tyrimą konstatuota, kad darbo santykiai tik iš dalies (organizacinių santykių aspektu) atitinka bendrovės vadovo ir bendrovės santykių reglamentavimo poreikius, o savo turiniu (atskiriant nuo darbo sutarties) bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai yra... [toliau žr. visą tekstą] / The head of a company forms an integral part of the organisational structure of the company; he/she is indispensable in acquiring the company‘s rights and undertaking its responsibilities. However, the fact the head of a company is both the management body of a legal person and at the same time is employed by the same company, gives rise to a certain complexity of relationship between the head of a company and the company. This complexity is embedded in the fact that, on the one hand, the relationship between the head of a company as the management body of the legal person and the company is governed by the civil law norms, and on the other hand, the head of a company, in his/her capacity of an employee, is subject to the norms of the labour law. Such a regulatory framework involving civil law and labour law norms often gives rise to theoretical problems which have an impact on consistent interpretation of legal norms as well as on their uniform application in national courts. In order to get a deeper insight into the nature of the relationship between the head of a company and the company, the present MA Paper looks at the notion of the head of a company, at its legal status as prescribed by the national legislation and at its interpretation in the legal doctrine. The Paper widely covers the treatment of head’s of a company legal status in the national courts, and provides an assessment of the relationship between the labour law and the civil law in terms of their impact on... [to full text]
|
2 |
Interesų konfliktas esant fiduciariniams teisiniams santykiams / A conflict of interests in fiduciary legal relationshipsRakauskas, Vaidas 26 June 2014 (has links)
Šiame darbe buvo analizuotos trys sritys, kurios yra esminės kalbant apie fiduciarinius teisinius santykius. Pirmoji sritis apima bendruosius aspektus, t.y. fiduciarinių santykių prigimtį, interesų konflikto situacijos sampratą bei įtvirtinimą nacionaliniuose įstatymuose. Įstatymai nevienodai apibrėžia interesų konflikto sąvoką, viešajame ir privačiajame sektoriuose šios sąvokos skirtingos. Antroji šio darbo nagrinėjimo sritis apima viešųjų juridinių asmenų vadovų interesų konflikto situacijas. Buvo aptiktas teisinis reglamentavimas, kuris turi būti pakeistas idant viešųjų juridinių asmenų vadovų veikla taptų skaidresnė bei nebūtų painiojami viešieji ir privatūs interesai. Trečioji darbo dalis (ir pati pagrindinė), apima interesų konflikto situacijos analizę esant fiduciariniams teisiniams santykiams. Buvo nagrinėta privataus juridinio asmens (bendrovės) vadovo pareigų visuma bendrovei. Nors įstatyminis reglamentavimas ganėtinai aiškus ir vienareikšmis, tačiau bylų teismuose gausa parodo, jog fiduciarinių pareigų, tame tarpe – pareigos vengti interesų konflikto, bendrovei jos vadovai labai dažnai nesilaiko ir šias pareigas pažeidžia. Pažeidus šiuo darbu analizuotą fiduciarinę pareigą vengti interesų konflikto, visais atvejais nukenčia bendrovės akcininkai, bendrovės kreditoriai, galiausiai – pati bendrovė. Nukenčia ir viešas interesas, nes kreditoriai, negalintys atgauti savo investuotų ar paskolintų pinigų bendrovei, patys negali atsiskaityti su savo pačių kreditoriais. Taip... [toliau žr. visą tekstą] / There were three areas analyzed in this work which are very important and fundamental for fiduciary legal relationships. The first area includes general aspects such as nature of fiduciary relationships, the conception of conflict of interests. There was also analyzed the national legislation and were searching problems which must be resolved. It is important to say that the national legislation differently define the nature of conflict of interests. These conceptions are different in public and private sectors. The second area includes managers of public entities conflict of interests situation. There was found a legal regulation which might be replaced due to the fact that manager activity would become more transparently. After that, there would not be any confusion of public and private interest. The third part (and the most important) includes conflict of interests situation in fiduciary legal relationships. There were analyzed the duties of companies directors to their companies. Despite the quite clear legal regulation, there are many cases in the courts which show that companies directors violates their duties to the companies. Especially, there are many cases where companies directors confuse their own private interests with the interests of the company. When there is a breach of fiduciary duty to avoid conflict of interests – suffer company’s shareholders, creditors and also – company itself. When the director violates the duty to avoid conflict of interests and, for... [to full text]
|
3 |
Bendrovės valdymo organų ir bendrijos partnerių fiduciarinės pareigos: lyginamieji aspektai / Fiduciary duties of corporate governance bodies and partners in an economic partnership: comparative aspectsKuzminskas, Tadas 25 June 2014 (has links)
Šio darbo tikslas – išanalizuoti bendrovės valdymo organų ir bendrijos partnerių fiduciarinių pareigų esmę, panašumus, skirtumus. Lietuvos teismai konstatuoja fiduciarinius santykius tarp bendrovės ir jos vadovo, tačiau pozicijos dėl bendrijos dalyvių santykių nėra pateikęs. Tačiau teismai, naudodami fiduciarinių pareigų sąvoką, kalbėdami apie bendrovės vadovo pareigas, ne visada tinkamai nustato ir interpretuoja fiduciarines pareigas. Pirmoji šio darbo dalis analizuoja fiduciarinių santykių esmę, jų sampratą. Teigiama, kad fiduciarinės pareigos turėtų būti suprantamos siaurąja prasme. Fiduciarinių santykių prigimtis suteikia fiduciarui galimybes ir priemones tenkinti savo asmeninius interesus. Kadangi benificiarai negali efektyviai kontroliuoti kasdieninės fiduciaro veiklos, fiduciarinės pareigos užtikrina, kad asmuo, veikdamas kaip fiduciaras, netenkintų savo asmeninių interesų. Antrojoje dalyje nagrinėjamas bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų turinys ir jų objektas. Laikomasi nuomonės, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei, kaip akcininkų visumai, bet ne individualiems akcininkams. Įmonei esant nemokiai, bendrovės vadovas turi apsvarstyti ir kreditorių interesus. Teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo lojalumo pareigos interpretacija skiriasi nuo fiduciarinės lojalumo pareigos turinio. Lojalumo pareiga reikalauja fiduciaro atsisakyti savo asmeninių interesų ir veikti tik benificiaro interesais. Lojalumo pareigą sudaro pagrindiniai elementai:... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to identify and give interpretation of main fiduciary duties of company directors’ and co-partners in economic partnership. Civil courts of Lithuania use fiduciary relationships in company law context, but avoid recognizing fiduciary relationships between co-partners in economic partnership. Despite recognition of fiduciary relationships in company context courts often make mistakes in interpreting fiduciary duties. This work seeks to clarify the meaning and nature of fiduciary relationships, identify differences and similarities of fiduciary duties of company director and co-partners. Part I deals with the nature and the meaning of fiduciary relationships and the task of fiduciary duties. It argues for a more precise definition of fiduciary relationships and more limited application of fiduciary duties. Limited possibility to effectively monitor performance of fiduciary provides both the opportunity and the means to act self-interested. Because beneficiary cannot effectively oversee day-to-day performance, fiduciary duties ensure at least that the fiduciaries will be loyal to the beneficiaries’ interests. Part II deals with fiduciary duties of company director. It states that director has fiduciary duties to company and not to individual shareholders. When a company is insolvent, director also has to consider the interests of company creditors. It states that the Supreme Court of Lithuania uses terminology of loyalty to mean something quite... [to full text]
|
4 |
Uždarosios akcinės bendrovės vienasmenio valdymo organo teisinės padėties Lietuvoje ir Vokietijoje analizė / Rechtlicher Status der Geschäftsführer der Gesellschaft mit beschränkter Haftung in Litauen und in DeutschlandAdomavičiūtė, Dina 24 February 2010 (has links)
Lietuvos teisėje, reguliuojant uždarosios akcinės bendrovės vadovo teisinę padėtį, kyla nemažai prieštaravimų. Nors teisės aktuose yra įtvirtinta organinė juridinių asmenų valdymo organų teorija, teismų praktikoje bendrovės vadovas laikomas įstatyminiu bendrovės atstovu. Be to, Akcinių bendrovių įstatyme nurodyta, jog su bendrovė vadovu privalo būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymas suponuoja darbo teisės normų taikymą. Kai kurie darbo teisėje įtvirtinti imperatyvai (pavyzdžiui, griežta darbuotojų atleidimo tvarka) trukdo taikyti įprastas bendrovių teisės normas (pavyzdžiui, akcininkų teisę bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų). Taigi, faktinė bendrovės vadovo teisinės padėties reglamentavimo situacija yra gana problematiška. Tuo tarpu Vokietijoje, taikant organinę teoriją, daroma išvada, kad bendrovės vadovas yra bendrovės organas, arba organinis jos atstovas, su kuriuo bendrovė sudaro paslaugų teikimo sutartį. Darbe daroma išvada, jog siekiant išspręsti Lietuvos teisėje iškilusias problemas, verta pritaikyti Vokietijoje įtvirtintą ribotos atsakomybės bendrovės vadovo statuso modelį. Analogiško modelio Lietuvoje įgyvendinimui, darbe yra pateikiami konkretūs teisės aktų pakeitimų pasiūlymai ir rekomendacijos. / Im litauischen Recht gibt es erhebliche Kontroversen in der Regulierung der wichtigsten Rechtsordnungen der Gesellschaft mit beschränkter Haftung. Obwohl die Organtheorie in den Rechtsvorschriften verankert ist, ist der Geschäftsführer laut der Rechtsprechung der gesetzliche Vertreter des Unternehmens. Darüber hinaus ordnen die Gesetze der Gesellschaft mit beschränkten Haftung und der Aktiengesellschaft, dass der Arbeitsvertrag mit dem Geschäftsführer der Gesellschaft abgeschlossen werden muss. Arbeitsvertrag bezeugt die Anwendung der Vorschriften des Arbeitsrechts. Ein Teil der arbeitsrechtlichen Gesetze (wie die strenge Vorschriften über die Entlassungen) schließt die Anwendung des traditionellen Gesellschaftsrechts (z. B. dass die Aktionäre jederzeit, unabhängig von Umständen den Geschäftsführer absetzen dürfen) aus. So ist der rechtliche Status des Geschäftsführers ziemlich problematisch. In Deutschland besagt die Organtheorie, dass der Geschäftsführer das ausführende Organ der Gesellschaft ist, ihr organschaftlicher Vertreter, mit dem das Unternehmen Dienstleistungsverträge abschließt. In dieser Arbeit wird festgestellt, dass wenn man die im litauischen Recht entstandenen Probleme lösen möchte, das Model der rechtlichen Stellung des Geschäftsführers aus dem deutschen Recht der Gesellschaft mit beschränkter Haftung übernehmen sollte. Um ein analogisches Model in Litauen einführen zu können werden in der Arbeit konkrete Vorschläge und Empfehlungen gegeben.
|
Page generated in 0.0295 seconds