Vis dažniau užsienio ir Lietuvos mokslininkai pastebi, kad dvasinis žmogaus pasaulis siejasi su jo subjektyviai suvokiama gerove, psichikos sveikata bei psichologiniu atsparumu (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). Tačiau Lietuvoje šie klausimai dar nedaug nagrinėti (Laurinavičiūtė, 2004). Ypač menkas šios temos ištirtumas vidutinio amžiaus žmonių grupėje (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). Šio darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių religingumo, psichologinio atsparumo ir subjektyviai vertinamos psichikos ypatumus bei sąsajas skirtingose socialinėse-demografinėse grupėse. Tyrime dalyvavo 164 vidutinio amžiaus (40-65 metų, amžiaus vidurkis 51,12 ± 8,1 metų) žmonės; iš jų 36,6 proc. (n=60) vyrų ir 63,4 proc. (n=104) moterų. Norint nustatyti vidutinio amžiaus žmonių subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą, naudotas psichikos sveikatos klausimynas (angl. The General Health Questionnaire, 12-GHQ, Goldberg, 1970). Vidutinio amžiaus žmonių psichologinis atsparumas nustatytas naudojant dispozicinį psichologinio atsparumo skalę (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007), o religingumas - naudojant vidinio ir išorinio religingumo skalę (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vidutinio amžiaus žmonių religingumas, psichologinis atsparumas ir subjektyvus savo psichikos sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / More and more frequently, both Lithuanian and foreign scholars note that the spiritual world of an individual is related with his/her subjectively conceived welfare, psychical health and psychological resilience (Aukst-Margetic, Margetic, 2005; Clark, Friedman, Martin, 2005; Maddi, Brow, Khoshaba, Vaitkus, 2006; Berg, Hassing, McClearn, Johansson, 2006). However, this research in Lithuania has been scarce (Laurinavičiūtė, 2004), and this topic has been particularly under-researched in the middle-aged segment of the population (Ryan, Caltabiano, 2009; Shen, Zeng, 2010). The aim of the present work is to establish the relationship among the religiousness of the middle-aged population, their psychological resilience and subjectively conceived psychical health. 164 individuals of middle age (40 to 65 years old; age average 51.12 ± 8.1 years)took part in the research; among them, 36.6 per cent males (n=60) and 63.4 per cent females (n=104). In order to establish the subjectively assessed psychical health of the middle-aged population, The General Health Questionnaire, 12-GHQ, developed by Goldberg, (1970) was employed. The psychological resilience of the middle-aged population was established by applying the Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, developed by Bartone, (2007) while religiousness was identified by employing the Age-Universal” I-E Scale–12 developed by Gorsuch & Venable (1983). The results of the research revealed that the religiousness, psychological resilience... [to full text]

Tyrimo objektas: vidutinio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo su jų gyvenimo kokybe sąsajos. Tyrimo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo sąsajas su jų gyvenimo kokybe. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybę; 2. Išsiaiškinti veiksnius, įtakojančius gyvenimo kokybę; 3. Sužinoti vidutinio amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo ypatumus; 4. Išsiaiškinti priežastis, trukdančiais vidutinio amžiaus gyventojams užsiimti aktyvia fizine veikla. Tyrimo hipotezės: 1. Sveikatos gerinimas ir fizinio aktyvumo didinimas yra esminiais gyvenimo kokybės gerinimo rodikliais. 2. Didesnis fizinis aktyvumas teikia visapusišką naudą ir gerina sveikatą. 3. Didžioji vidutinio amžiaus gyventojų dalis yra mažai fiziškai aktyvūs dėl laiko stokos ir per didelio fizinio užimtumo. Tiriamieji:117 Kauno miesto gyventojų. Tyrimo metodai: Literatūros analizė, anketinė apklausa ir matematinė statistika. Išvados: Atliktame tyrime dalyvavo 117 respondentų, kurių didesnę dalį sudarė moterys, aukštesnį išsilavinimą bei nuolatinį darbą turintys žmonės. Savo gyvenimo kokybę didžioji dalis respondentų įvardino vidutiniška arba bloga. Tokias respondentų nuostatas daugiausia nulėmė vidiniai veiksniai. Gyvenimo kokybę įtakoja tiek objektyvūs rodikliai, tiek ir subjektyvus vertinimas. Veiksniai, labiausiai įtakojančiais gyvenimo kokybę respondentai nurodė sveikatą, materialinę gerovę bei santykius šeimoje. Fizinis aktyvumas kaip geros gyvenimo kokybės... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the study: links between physical activity of middle-aged population and their quality of life. Purpose of the study: to determine links between physical activity of middle-aged population and their quality of life. Objectives of the study: 1. To explore the quality of life of middle-aged population of Kaunas city; 2. To determine factors influencing the quality of life; 3. To find out peculiarities of physical activity of middle-aged population; 4. To find out the reasons that impedes middle-aged population to be engaged in the active physical activity. Hypotheses of the study: 1. Improving health and increasing of physical activity are the essential indicators of enhancement of the quality of life. 2. Increased physical activity provides comprehensive benefits and improves health. 3. The majority of middle-aged population is a little physically active due to the lack of time and physical over-employment. Subjects:117 residents of Kaunas City Methods of the study: The analysis of literature, questionnaire and mathematical statistics. Conclusions: The study involved 117 respondents with a higher of women and people having higher education and a regular job. The majority of respondents named the quality of their life as average or poor. These attitudes of respondents were mainly determined due to internal factors. The quality of life is influenced by both objective indicators, as well as a subjective assessment. According to the respondents factors that... [to full text]