Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų pablogėjusios nuotaikos (depresiškumo ir streso) bei ikimokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio bei fizinių negalavimų tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 110 tėvų, auginančių 3 – 6 metų amžiaus vaikus (95 moterys ir 15 vyrų). Tėvų vidutinis amžius 32 metai. Vaikų vidutinis amžius 4,5 metai; 57 berniukai ir 53 mergaitės. Tėvų apklausa buvo atlikta Kauno lopšelyje-darželyje „Naminukas“ ir Kauno menų darželyje "Etiudas". Tiriamiesiems buvo pateikiamas klausimynas kurį sudarė subjektyviai suvokto streso skalė, Zungo depresijos skalė ir elgesio ikimokykliniame amžiuje klausimynas. Taip pat buvo pateikti penki klausimai apie vaiko fizinius negalavimus ir du papildomi klausimai apie vaiko ligas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams labiausiai būdingas fizinis nusiskundimas yra pilvo skausmas. Tirtų vaikų grupėje agresyvių vaikų nei neagresyvių yra daugiau. Lyginant berniukus ir mergaites, tiek neagresyvių vaikų, tiek agresyvių vaikų grupėje abiejų lyčių pasiskirstymas yra panašus. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai (daug patiriamo streso ir didelis depresiškumas) ikimokyklinio amžiaus vaikams pasireiškia daugiau agresyvaus elgesio požymių nei tiems vaikams, kurių tėvai nepasižymi pablogėjusia nuotaika (mažai patiriamo streso ir mažas depresiškumas). Agresyvūs ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria daugiau fizinių negalavimų – galvos, pilvo ir skrandžio skausmų – nei neagresyvūs vaikai. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationship between parent’s depressive mood and preschool age children aggressive behavior and physical symptoms. The subjects of the study were 110 parents who were growing 3 – 6 years old children. The mean of parent’s age was 32 year. The mean of children age was 4,5 year; 57 boys and 53 girls. Parents were quizzed in the Kaunas kindergarten “Naminukas” and Kaunas art kindergarten "Etiudas". There was given the questionnaire for the respondents which was made of tree scales: Perceived Stress Scale, Zung Self Rating Scale, Preschool Behavior Questionnaire (PBQ). Also five questions about child‘s physical symptoms and two extra questions about child’s diseases were given. The results showed that the most common physical symptom of preschool children is abdominal pain. There are more aggressive children than not aggressive children in the group of studied children. Comparing boys and girls the number of aggressive and not aggressive children is similar. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children show more symptoms of aggressive behavior than those children whose parents’ mood is not depressive. Aggressive preschool age children feel more physical symptoms than not aggressive children. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children feel more physical symptoms than those children whose parents’ mood is not depressive.

Tyrimo tikslas: nustatyti moterų, sergančių vėžiu, emocinės būsenos (emocinės įtampos ir pablogėjusios nuotaikos) ypatybes, kitimus gydantis stacionare bei jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu, ligos sunkumu, amžiumi ir išsilavinimu. Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Kauno onkologijos ligoninėje Onkoginekologiniame skyriuje 2008 liepos – rugpjūčio mėnesiais ir 2009 vasario – kovo mėnesiais. Dalyvauti tyrime pakviesta 141 moteris, 94 iš jų sutiko dalyvauti, 47 atsisakė. Tyrime lyginamoji grupė (N=44) yra moterys be vėžio diagnozės, kurioms diagnozuoti kiti ginekologiniai susirgimai. Gydymo pradžioje ir pabaigoje apklausta 41 moteris, t.y. 43.6 proc. tiriamųjų. Pagrindinė tiriamųjų praradimo priežastis buvo neplanuoti išrašymai iš ligoninės. Pirmiausia su tiriamosiomis atliekamas Struktūrinis klinikinis interviu, po to pacientės prašoma užpildyti Klausimyną depresijos pokyčiams vertinti bei Sveikatos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančios vėžiu moterys stacionarinio gydymo laikotarpiu yra blogesnės nuotaikos negu vėžiu nesergančios. Moterys, kurioms diagnozuotas III ir IV stadijos vėžys, nepatiria aukštesnės emocinės įtampos ir nėra blogesnės nuotaikos lyginant su moterimis, kurioms nustatytas I ir II stadijos vėžys. Sergančių vėžiu moterų emocinė įtampa ir nuotaika gydantis stacionare nekinta. Sergančioms vėžiu pacientėms, kurioms pirmo pokalbio metu nustatytas geresnis psichologinis – socialinis prisitaikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Study aim: ascertain features and variation of women’s with cancer emotional condition (emotional tense and subdued mood) during stationary treatment and dependence on subjective health assessment, illness severity, age and education. The research was accomplished in Kaunas Medicine University Clinics subsidiary in Kaunas oncology hospital Department of Oncogynaecology during 2008 July – August and 2009 February – March. To participate in the research was invited 141 women, 94 of them accepted the invitation, 47 refused. The comparable group (N = 44) consisted of women without diagnosis of cancer but with other gynecological disorders. At the beginning and end of treatment 41 women (43,6% of participants) was interviewed. The main cause of loss of participants was unplanned discharges. Firstly structural clinical interview was held with participants. After it patients were asked to fill Questionnaire to evaluate change of depression and Health questionnaire. The results showed that women with cancer during stationary treatment are in more subdued mood than women without cancer. Women who had diagnosis of advanced cancer stages (III and IV) were not in more subdued mood and higher emotional tense to compare to women who had diagnosis of primary cancer stages (I and II). Women’s with cancer emotional tense and mood does not change during stationary treatment. Women’s with cancer, whom during the first interview better social – psychological adaptability was assessed... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos, tame tarpe ir išeminės širdies ligos, laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Darbe buvo nagrinėti vieni iš svarbiausių psichologinių IŠL rizikos veiksnių: nerimastingumas, pablogėjusi nuotaika ir tipo A elgsena, taip pat IŠL sergančiųjų sveikatai palankus elgesys, išskirtinį dėmesį skiriant IŠL sergančiųjų nerimastingumui ir pablogėjusiai nuotaikai bei jų kitimams stacionarinio gydymo metu. Šio Tyrimo tikslas – nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos kitimus gydantis stacionare. Tyrime dalyvavo 178 28 – 74 metų (53,52 ± 9,03) respondentai. Iš jų 107 29 – 74 metų (53,91 ± 9,14) asmenys, sergantys IŠL ir 71 28 – 73 metų (52,94 ± 8,89) nesergantys IŠL (lyginamoji grupė). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A.S. Zigmondo ir R.P.Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Elgsenos aktyvumui (A tipui) nustatyti naudotas sutrumpintas D. Dženkinso klausimyno (Jenkins Activity Survey – JAS) variantas, kurį sudarė trylika klausimų bei Framinghamo 10 klausimų skalė tipo A elgsenai nustatyti. Besigydančių stacionare IŠL sergančių pacientų nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika sumažėja stacionarinio gydymo pabaigoje. Tačiau nerimastingumas sumažėjo vyrų, sergančių IŠL, grupėje, o pablogėjusi nuotaika sumažėjo moterų, sergančių IŠL, grupėje... [toliau žr. visą tekstą] / Heart and blood vessels diseases including ischemic heart diseases are considered a major issue of health care in the modern age as these are the diseases which are growing in numbers in the times of progress and increasing level of subsistence. The thesis explores some major psychological ischemic heart disease risk factors: anxiety, worsening mood and type A behaviour as well as health-favouring behaviour of ischemic heart disease patients, essentially concentrating upon ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood and its alterations in the process of hospital treatment. The aim of this analysis is to explore alterations of ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood at the time of hospital treatment. The analysis covered 178 individuals aged 28 to 74 (53.52±9.03) including 107 ischemic heart disease patients aged 29 to 74 (53.91±9.14) and 71 members of the control group aged 28 to 73 (52.94±8.89) who are not ischemic heart disease patients. In order to assess worsening mood and anxiety, A.S. Zigmond and R.P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale was employed. The assessment of the activeness of behaviour was performed by the brief variant of Jenkins Activity Survey containing thirteen questions and 10 questions scale by Framingham for the identification of type A behaviour. Anxiety and worsening mood of ischemic heart disease patients treated in hospital improve in the final stages of hospital treatment. However, anxiety decreased... [to full text]

Tyrimo tikslas buvo nustatyti jaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, patiriamos įtampos, pablogėjusios nuotaikos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajas. Tyrime dalyvavo 202 Lietuvoje gyvenantys jauni vairuotojai nuo 18 iki 29 metų amžiaus (82 vyrai ir 120 moterų). Tiriamieji pildė vairuotojų elgesio klausimyną (DBQ) polinkiui į rizikingą vairavimą nustatyti, pablogėjusi nuotaika buvo matuojama Zungo depresijos skale (SDS), o patiriama įtampa - subjektyviai suvokto streso skale (PSS), taip pat pateikti socialiniai - demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad polinkis rizikingai vairuoti siejamas su jaunų vairuotojų lyties skirtumais. Vyrai atlieka daugiau tyčinių vairavimo pažeidimų nei moterys, o moterys atlieka daugiau klaidų vairuodamos, tačiau lyties skirtumai nedaro įtakos patekimų į autoavarijas dažnumui. Kuo dažniau jauni vairuotojai vartoja alkoholį, tuo daugiau jie atlieka tyčinių vairavimo pažeidimų ir tuo dažniau patenka į autoavarijas, tačiau jie nedaro daugiau klaidų vairuodami. Jauni vairuotojai, kurie pasižymi didesne pablogėjusia nuotaika, daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu jauni vairuotojai, pasižymintis pablogėjusia nuotaika, atlieka panašų kiekį tyčinių vairavimo pažeidimų bei autoavarijų kaip ir tie, kurių nuotaika yra geresnė. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnė jaunų vairuotojų patiriama įtampa, tuo jie daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu didesnė patiriama įtampa nepaveikia jaunų vairuotojų atlikti daugiau tyčinių vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research has been targeted to define the correlations between young drivers alcohol use, bad mood, sustained tension and risky driving. The research involved 202 young Lithuanian drivers from 18 till 29 years (82 men, 120 women). Participants had to fill in a questionnaire made up of Drivers Behavior Questionnaire (DBQ) to evaluate risky driving, Zung Self-rating depression scale (SDS) to evaluate bad mood, Perceived Stress Scale (PSS) to evaluate sustained tension and social-demographics questions. The research results showed existing association between risky driving and gender. Men more often than women make driving violations purposely. Driving mistakes are more common for women than for men. Crash involvement has not been associated with gender. The increase of young drivers alcohol use also increases the results of driving violations and involvement in crashes. However, increased alcohol use is not associated with bigger amount of driving mistakes. The greater degree of young drivers bad mood result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of bad mood does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. The greater degree of young drivers sustained tension result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of sustained tension does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. And finally, alcohol use and sustained tension have significant influence on young drivers risky driving, whereas... [to full text]