Šiuolaikiniame informacijos amžiuje išsiplėtė žiniasklaidos erdvė, kuri daro poveikį nepilnamečiams. Paaugliai labiau pasiduoda televizijos laidų įtakai, dėl nepakankamai stabilios vertybių sistemos, dažnai tapatinamos gyvenimiškosios realybės ir meninės kūrybos. Stebėdami filmų herojų agresiją, paaugliams gali formuotis polinkis delinkventiniam elgesiui, kurį vėliau gali naudoti tarpusavio santykiuose srityje: bendraujant su pedagogais, bendraamžiais, kitais visuomenės nariais. Siekiant mažinti delinkventinio elgesio formavimosi apraiškas socialiniai pedagogai naudoja įvairius socialinio darbo metodus (individualus, grupinis, darbas su šeima) ir formas (pokalbis, žaidimai, diskusijos ir pan.). Probleminiai klausimai – koks socialinių pedagogų požiūris į televiziją, kaip paauglio delinkventinės elgsenos formavimo veiksnį? Kokius delinkventinės elgsenos prevencijos metodus ir formas taiko socialiniai pedagogai savo profesinėje veikloje? Tyrimo objektas – socialinių pedagogų požiūris į televiziją, kaip delinkventinį paauglių elgesį skatinantį veiksnį ir prevencinio darbo galimybes. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinių pedagogų požiūrį į televiziją kaip delinkventinį paauglių elgesį skatinantį veiksnį ir taikomus prevencinės veiklos metodus ir formas. Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis tyrimas, duomenys rinkti naudojant interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti turinio analizės būdu. Tyrime buvo naudojamas ekspertavimo metodas, siekiant nustatyti tyrimo rezultatų... [toliau žr. visą tekstą] / In today's age of information the media space has expanded together with its minors affects. Adolescents are more pervious to the television impact, due to an insufficiently formed system of values, at the same time identifying life reality and artistic creation. Watching the aggression of movie heroes, adolescents may develop a tendency to delinquent behavior and than use it in real life: interacting with teachers, their peers, other members of society. In order to reduce the formation of delinquent behavior of social educators uses various methods (individual, group and work with family) and forms (chat, games, discussions, etc.) of social work. Research problem - what is the approach of social educators to programs, which can potentially form delinquent behavior? What preventative methods and forms of delinquent behavior are applied by social educators in their professional activities? Research object – The approach of social educators to television programs as a delinquent behavior forming premise and their opportunities in preventive work. The aim of the research – to reveal the attitudes of social educators to television programs as a delinquent behavior forming premise and their opportunities in preventive work. Methods of the research. The qualitative study, data was collected using interviews. Qualitative survey data were processed by the content analysis. The study used expert method to determine the validity of research results. Sample of the research... [to full text]

Motivation to learn, aggressive treatment and addictions expressions’ dependence on teenagers physical activity and gender SUMMARY In this study were analysed correlation between motivation of learning, aggressive treatment, addictions and teenagers’ physical activity. Absence of definite answer, how sport activity governs students’ motivation of learning and attitude to school, initiated this study. Researches don’t answer, are the physical active pupil more susceptible to aggressive treatment and addictions. In this case as independent variable was chose pupils’ physical activity and gender, and dependent variable – attitude to school, learning and motivation of learning peculiarity, aggressive treatment and addictions expression. Our purpose – to find motivation of learning, aggressive treatment and addictions expression dependence on teenagers’ physical activity and gender. Research tasks 1. To find attitude to school and motivation of learning subject to teenagers’ physical activity and gender. 2. To evaluate aggressive treatment expression subject to teenagers’ physical activity and gender. 3. To evaluate addictions expression subject to teenagers’ physical activity and gender. To serve the purpose were investigated 230 the eighth class students of Kaunas secondary schools. Were investigated 105 boys and 125 girls. Students were picked accidentally using serial principle from ten different schools and in every one was examined by one the eighth class. We used... [to full text]

The study analyses harmful behaviour towards self and others among students studying in the 5th to 12th grades. Harmful behaviour towards self and others is defined as substance use, suicidal and aggressive behaviour. This study explores an assumption that tobacco, alcohol and other drug abuse, suicidal and aggressive behaviour constitute one problem behaviour syndrome, as they perform the same functions in the life of an adolescent. The study is aimed to determine whether harmful behaviour towards self and others can be identified with the same psychosocial factors. Due attention is focused in the study on the changes of this behaviour from grades 5 to 12, in the duration of three years in different student groups. The empirical part of the dissertation presents a study of a large group of secondary school students during a period of 3 years. The results illustrate that substance use, suicidal behaviour and aggressive behaviour can be understood as a problem behaviour syndrome, but only in the girls’ group. Depressive mood, poor relations with teachers and negative learning attitudes predict all three forms of harmful behaviour towards self and others. Prevalence of this behaviour becomes increasingly evident during adolescence, but its different forms undergo different transformation processes. Changes in harmful behaviour towards self and others occur due to the age effect, but not the cohort effect. / Disertacijoje nagrinėjamas 5 – 12 klasių mokinių save ir kitus žalojantis elgesys, kuris apibrėžiamas kaip tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys. Darbe tikrinama prielaida, kad šios save ir kitus žalojančio elgesio formos paauglystėje sudaro vieną elgesio konstruktą, nes atlieka tas pačias funkcijas paauglio gyvenime. Siekiama įvertinti, ar save ir kitus žalojantis elgesys gali būti aprašytas tais pačiais psichosocialiniais veiksniais. Darbe didelis dėmesys skiriamas šio elgesio kitimams nuo 5 iki 12 klasės ir per tris tyrimo metus skirtingose mokinių amžiaus grupėse. Empirinėje darbo dalyje pristatomas 3 metus trukęs didelės mokinių grupės tyrimas. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys gali būti suprantami kaip vieno elgesio konstrukto dalys, tačiau tik mergaitėms. Pablogėjusi nuotaika, prasti santykiai su mokytojais ir neigiamas požiūris į mokymąsi geriausiai nusako paauglių save ir kitus žalojantį elgesį. Šio elgesio kitimų analizė atskleidė, kad save ir kitus žalojančio elgesio paauglystės laikotarpiu daugėja, tačiau kinta jo pasireiškimo forma. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai atsiranda dėl amžiaus įtakos, bet ne dėl kohortos efekto.

Disertacijoje nagrinėjamas 5 – 12 klasių mokinių save ir kitus žalojantis elgesys, kuris apibrėžiamas kaip tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys. Darbe tikrinama prielaida, kad šios save ir kitus žalojančio elgesio formos paauglystėje sudaro vieną elgesio konstruktą, nes atlieka tas pačias funkcijas paauglio gyvenime. Siekiama įvertinti, ar save ir kitus žalojantis elgesys gali būti aprašytas tais pačiais psichosocialiniais veiksniais. Darbe didelis dėmesys skiriamas šio elgesio kitimams nuo 5 iki 12 klasės ir per tris tyrimo metus skirtingose mokinių amžiaus grupėse. Empirinėje darbo dalyje pristatomas 3 metus trukęs didelės mokinių grupės tyrimas. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys gali būti suprantami kaip vieno elgesio konstrukto dalys, tačiau tik mergaitėms. Pablogėjusi nuotaika, prasti santykiai su mokytojais ir neigiamas požiūris į mokymąsi geriausiai nusako paauglių save ir kitus žalojantį elgesį. Šio elgesio kitimų analizė atskleidė, kad save ir kitus žalojančio elgesio paauglystės laikotarpiu daugėja, tačiau kinta jo pasireiškimo forma. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai atsiranda dėl amžiaus įtakos, bet ne dėl kohortos efekto. / The study analyses harmful behaviour towards self and others among students studying in the 5th to 12th grades. Harmful behaviour towards self and others is defined as substance use, suicidal and aggressive behaviour. This study explores an assumption that tobacco, alcohol and other drug abuse, suicidal and aggressive behaviour constitute one problem behaviour syndrome, as they perform the same functions in the life of an adolescent. The study is aimed to determine whether harmful behaviour towards self and others can be identified with the same psychosocial factors. Due attention is focused in the study on the changes of this behaviour from grades 5 to 12, in the duration of three years in different student groups. The empirical part of the dissertation presents a study of a large group of secondary school students during a period of 3 years. The results illustrate that substance use, suicidal behaviour and aggressive behaviour can be understood as a problem behaviour syndrome, but only in the girls’ group. Depressive mood, poor relations with teachers and negative learning attitudes predict all three forms of harmful behaviour towards self and others. Prevalence of this behaviour becomes increasingly evident during adolescence, but its different forms undergo different transformation processes. Changes in harmful behaviour towards self and others occur due to the age effect, but not the cohort effect.

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių (10-11 klasių) menkavertiškumo jausmo ir agresyvaus elgesio sąsajas su tėvų taikomais auklėjimo stiliais. Tyrime dalyvavo 240 aukštesniųjų klasių mokinių (134 merginos ir 106 vaikinai). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 17,27. Tyrimas buvo atliekamas Kauno rajono Babtų gimnazijoje ir Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje. Tyrimas atliktas taikant EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994), Lyginamojo menkavertiškumo jausmo indeksą (ang. Comparative Feeling of inferiority index. aut. Strano, Dixon, 1990), bei A. Buss ir A. Durkey metodiką (1957). Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad menkavertiškumo jausmas ir agresyvus elgesys nėra susijęs su lytimi. Taip pat nenustatyta, kad paaugliai, kurie turi išreikštą menkavertiškumo jausmą pasižymi agresyviu elgesiu. Nustatyta, kad paaugliai vaikinai, kurie mamos auklėjimo stilių suvokia kaip atstūmimo ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu menkavertiškumo jausmu. Merginos, kurios suvokia tėvų auklėjimo stilių kaip emocinės šilumos, turi labiau išreikštą menkavertiškumo jausmą. Vaikinai, pasižymintys mažesniu agresyviu elgesiu, yra linkę tėvo auklėjimo stilių suvokti kaip perdėtos globos. Paauglės merginos, kurios suvokia motinos auklėjantį stilių kaip atstumiantį ir perdėtos globos, pasižymi mažesniu agresyviu elgesiu. Paauglių merginų suvokiamas tėvo emocinės šilumos auklėjimo stilius, susijęs su didesniu agresyviu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to find a connection between the inferiority and aggressiveness of adolescents (forms 10-11) and the applied parenting styles. 240 students of senior forms (134 girls and 106 boys) took part in the research. The average age of the students under research is 17.27. The research was conducted at Kaunas Region Babtai Gymnasium and Kaišiadoriai Algirdas Brazauskas Middle School. The research was carried out by means of EMBU Questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al, 1994), Comparative Feeling of Inferiority Index, authors Strano, Dixon, 1990) and A. Buss - A. Durkee method (1957). It was established after the data analysis that the inferiority and aggressiveness are not connected with the sex. It was also found out that the adolescents with a pronounced inferiority are not marked by aggressiveness. It was established that with the youngsters boys who perceive their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection have the less pronounced inferiority. The inferiority is more clearly pronounced with the girls, who take the parenting styles as emotional warmth. The boys marked by lesser aggressiveness are inclined to perceive their fathers’ style of rearing as overprotection. The girls perceiving their mothers’ style of rearing as parental rejection and overprotection are marked by lesser aggressiveness. The girls who take the style of rearing of their fathers as emotional warmth are marked by... [to full text]

Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų pablogėjusios nuotaikos (depresiškumo ir streso) bei ikimokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio bei fizinių negalavimų tarpusavio sąsajas. Tyrime dalyvavo 110 tėvų, auginančių 3 – 6 metų amžiaus vaikus (95 moterys ir 15 vyrų). Tėvų vidutinis amžius 32 metai. Vaikų vidutinis amžius 4,5 metai; 57 berniukai ir 53 mergaitės. Tėvų apklausa buvo atlikta Kauno lopšelyje-darželyje „Naminukas“ ir Kauno menų darželyje "Etiudas". Tiriamiesiems buvo pateikiamas klausimynas kurį sudarė subjektyviai suvokto streso skalė, Zungo depresijos skalė ir elgesio ikimokykliniame amžiuje klausimynas. Taip pat buvo pateikti penki klausimai apie vaiko fizinius negalavimus ir du papildomi klausimai apie vaiko ligas. Tyrimo rezultatai parodė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams labiausiai būdingas fizinis nusiskundimas yra pilvo skausmas. Tirtų vaikų grupėje agresyvių vaikų nei neagresyvių yra daugiau. Lyginant berniukus ir mergaites, tiek neagresyvių vaikų, tiek agresyvių vaikų grupėje abiejų lyčių pasiskirstymas yra panašus. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai (daug patiriamo streso ir didelis depresiškumas) ikimokyklinio amžiaus vaikams pasireiškia daugiau agresyvaus elgesio požymių nei tiems vaikams, kurių tėvai nepasižymi pablogėjusia nuotaika (mažai patiriamo streso ir mažas depresiškumas). Agresyvūs ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria daugiau fizinių negalavimų – galvos, pilvo ir skrandžio skausmų – nei neagresyvūs vaikai. Esant pablogėjusiai tėvų nuotaikai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationship between parent’s depressive mood and preschool age children aggressive behavior and physical symptoms. The subjects of the study were 110 parents who were growing 3 – 6 years old children. The mean of parent’s age was 32 year. The mean of children age was 4,5 year; 57 boys and 53 girls. Parents were quizzed in the Kaunas kindergarten “Naminukas” and Kaunas art kindergarten "Etiudas". There was given the questionnaire for the respondents which was made of tree scales: Perceived Stress Scale, Zung Self Rating Scale, Preschool Behavior Questionnaire (PBQ). Also five questions about child‘s physical symptoms and two extra questions about child’s diseases were given. The results showed that the most common physical symptom of preschool children is abdominal pain. There are more aggressive children than not aggressive children in the group of studied children. Comparing boys and girls the number of aggressive and not aggressive children is similar. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children show more symptoms of aggressive behavior than those children whose parents’ mood is not depressive. Aggressive preschool age children feel more physical symptoms than not aggressive children. When parent’s mood is depressive (high level of stress and depression) preschool age children feel more physical symptoms than those children whose parents’ mood is not depressive.

Šio darbo tikslas buvo nustatyti kaip įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su paauglių agresyviu elgesiu bei kaip gimimo eiliškumas siejasi su įsitraukimu į kompiuterinių žaidimų žaidimą ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu. Atliktame tyrime dalyvavo 224 10, 11 ir 12 klasių Jurbarko Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokiniai, kurių amžius 16 - 19 m. 14 apklausoje dalyvavusių paauglių yra mergaitės, 75 – berniukai. Kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti po keletą klausimynų: Įsitraukimą į kompiuterinius žaidimus matuojančią skalę ir Buss – Durkee klausimyną paauglio agresyvumo lygiui vertinti. Tiriamųjų buvo paprašyta atsakyti į 116 anketos klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesne fiziniu agresyviu elgesiu tarp merginų. Fizinis agresyvus elgesys tarp vaikinų nesiskiria skirtingo įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus grupėse. Verbalinis agresyvus elgesys vienodai būdingas tiek mažiau įsitraukusiems į kompiuterinius žaidimus paaugliams, tiek ir daugiau įsitraukusiems. T skirtų paaugliams ir M skirtų subrendusiesiems kategorijų kompiuterinių žaidimų žaidimas nesisieja su didesniu paauglių agresyviu elgesiu. Taip pat didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą nesisieja su didesniu priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu tarp vaikinų. Didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesniu merginų alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to determine how involvement in computer game play is associated with adolescent aggressive behaviour and how birth order refers to the access to computer game play and consumption of addictive substanes. The research was conducted with 224 students from 10, 11 and 12 classes in Jurbarkas Giedraitis - Giedrius High School, aged 16 - 19. There were 14 girls and 75 boys among surveyed teenagers. Each had to answer several questionnaires: involvement in computer games, measuring scale and Buss – Durkee questionnaire to access the level of adolescent aggression. Subjects were asked to answer 116 questions. The results showed that greater involvement in computer game play associated with greater physical agressive behaviour among girls. The physical aggressive behaviour among boys is no different to the involvement of different groups of computer games. Verbal aggressive behaviour is equally inherent for less or more involving in computer games among teenagers.T for teens and M for mature categories, computer games play is not associated with greater aggressive behaviour among teenagers. It is also greater involvement in computer game play is not associated with higher consumption of addictive substance using among boys. Increased involvement in comouter game play is associated with increased female using of alcohol and other drugs. Birth order in the family is not associated with higher consumption of addictive substance using and greater... [to full text]