The study analyses harmful behaviour towards self and others among students studying in the 5th to 12th grades. Harmful behaviour towards self and others is defined as substance use, suicidal and aggressive behaviour. This study explores an assumption that tobacco, alcohol and other drug abuse, suicidal and aggressive behaviour constitute one problem behaviour syndrome, as they perform the same functions in the life of an adolescent. The study is aimed to determine whether harmful behaviour towards self and others can be identified with the same psychosocial factors. Due attention is focused in the study on the changes of this behaviour from grades 5 to 12, in the duration of three years in different student groups. The empirical part of the dissertation presents a study of a large group of secondary school students during a period of 3 years. The results illustrate that substance use, suicidal behaviour and aggressive behaviour can be understood as a problem behaviour syndrome, but only in the girls’ group. Depressive mood, poor relations with teachers and negative learning attitudes predict all three forms of harmful behaviour towards self and others. Prevalence of this behaviour becomes increasingly evident during adolescence, but its different forms undergo different transformation processes. Changes in harmful behaviour towards self and others occur due to the age effect, but not the cohort effect. / Disertacijoje nagrinėjamas 5 – 12 klasių mokinių save ir kitus žalojantis elgesys, kuris apibrėžiamas kaip tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys. Darbe tikrinama prielaida, kad šios save ir kitus žalojančio elgesio formos paauglystėje sudaro vieną elgesio konstruktą, nes atlieka tas pačias funkcijas paauglio gyvenime. Siekiama įvertinti, ar save ir kitus žalojantis elgesys gali būti aprašytas tais pačiais psichosocialiniais veiksniais. Darbe didelis dėmesys skiriamas šio elgesio kitimams nuo 5 iki 12 klasės ir per tris tyrimo metus skirtingose mokinių amžiaus grupėse. Empirinėje darbo dalyje pristatomas 3 metus trukęs didelės mokinių grupės tyrimas. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys gali būti suprantami kaip vieno elgesio konstrukto dalys, tačiau tik mergaitėms. Pablogėjusi nuotaika, prasti santykiai su mokytojais ir neigiamas požiūris į mokymąsi geriausiai nusako paauglių save ir kitus žalojantį elgesį. Šio elgesio kitimų analizė atskleidė, kad save ir kitus žalojančio elgesio paauglystės laikotarpiu daugėja, tačiau kinta jo pasireiškimo forma. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai atsiranda dėl amžiaus įtakos, bet ne dėl kohortos efekto.

Disertacijoje nagrinėjamas 5 – 12 klasių mokinių save ir kitus žalojantis elgesys, kuris apibrėžiamas kaip tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys. Darbe tikrinama prielaida, kad šios save ir kitus žalojančio elgesio formos paauglystėje sudaro vieną elgesio konstruktą, nes atlieka tas pačias funkcijas paauglio gyvenime. Siekiama įvertinti, ar save ir kitus žalojantis elgesys gali būti aprašytas tais pačiais psichosocialiniais veiksniais. Darbe didelis dėmesys skiriamas šio elgesio kitimams nuo 5 iki 12 klasės ir per tris tyrimo metus skirtingose mokinių amžiaus grupėse. Empirinėje darbo dalyje pristatomas 3 metus trukęs didelės mokinių grupės tyrimas. Išanalizavus rezultatus, nustatyta, kad tabako, alkoholio, kitų narkotinių medžiagų vartojimas, agresyvus ir savižudiškas elgesys gali būti suprantami kaip vieno elgesio konstrukto dalys, tačiau tik mergaitėms. Pablogėjusi nuotaika, prasti santykiai su mokytojais ir neigiamas požiūris į mokymąsi geriausiai nusako paauglių save ir kitus žalojantį elgesį. Šio elgesio kitimų analizė atskleidė, kad save ir kitus žalojančio elgesio paauglystės laikotarpiu daugėja, tačiau kinta jo pasireiškimo forma. Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai atsiranda dėl amžiaus įtakos, bet ne dėl kohortos efekto. / The study analyses harmful behaviour towards self and others among students studying in the 5th to 12th grades. Harmful behaviour towards self and others is defined as substance use, suicidal and aggressive behaviour. This study explores an assumption that tobacco, alcohol and other drug abuse, suicidal and aggressive behaviour constitute one problem behaviour syndrome, as they perform the same functions in the life of an adolescent. The study is aimed to determine whether harmful behaviour towards self and others can be identified with the same psychosocial factors. Due attention is focused in the study on the changes of this behaviour from grades 5 to 12, in the duration of three years in different student groups. The empirical part of the dissertation presents a study of a large group of secondary school students during a period of 3 years. The results illustrate that substance use, suicidal behaviour and aggressive behaviour can be understood as a problem behaviour syndrome, but only in the girls’ group. Depressive mood, poor relations with teachers and negative learning attitudes predict all three forms of harmful behaviour towards self and others. Prevalence of this behaviour becomes increasingly evident during adolescence, but its different forms undergo different transformation processes. Changes in harmful behaviour towards self and others occur due to the age effect, but not the cohort effect.

Tyrimo tikslas - nustatyti save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų 16-19 metų mokinių asmenybės savybių ypatumus. Tyrime dalyvavo 174 mokiniai (71 mergaitė ir 103 berniukai). Siekiant atskleisti paauglių agresyvumo bruožą, buvo pasirinktas A. H. Buss ir M. Perry (1992) Agresijos klausimynas (angl. The Buss–Perry Aggression Questionnaire), tyrime naudojamos dvi agresyvumo skalės: fizinė agresija ir priešiškumas. Savigarbai matuoti, pasirinkta M. Rosenberg (1965) Savigarbos skalė (angl. Rosenberg Self-Esteem). Siekiant atskleisti paauglių saviveiksmingumo bruožą, pasirinkta R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) Saviveiksmingumo skalė (angl. General Self-Efficacy scale). Impulsyvumo savybei matuoti pasirinkta E. S. Barratt (1995) Motorinio impulsyvumo skalė (angl. Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale). Neurotiškumo savybei matuoti buvo pasirinkta H ir S. Eysenck klausimyno (EPQ) (1986) neurotiškumo skalė. Sąmoningai save žalojančiam elgesiui matuoti naudota V. Jonušės (2010) sudaryta skalė, o savižudiškų tendencijų turinčiam elgesiui L. Šeibokaitės (2008) sudaryti klausimai. Rezultatai rodo, kad sąmoningai save žalojantys, turintys savižudiškų tendencijų ir tik turintys savižudiškų tendencijų berniukai pasižymi didesniu nurotiškumo, impulsyvumo, priešiškumo lygiu bei tik turintys savižudiškų tendencijų pasižymi ir didesniu fizinės agresijos lygiu, palyginus su to nedarančiais berniukais. Kontroliuojant savybių tarpusavio ryšius impulsyvumo, fizinės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to identify personality traits characteristics between 16-19 age school children with deliberate self-harm and suicidal behavior The study included 174 school children (71 females and 103 males). A. H. Buss ir M. Perry (1992) Aggression Questionnaire was applied to measure school children aggression; two scales used in this study: hostility, physical aggression. To measure self-esteem was chosen M. Rosenberg (1965) Self-Esteem scale. To measure children‘s self-efficacy were applied R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) General Self-Efficacy scale. Impulsivity was measured by E. S. Barratt (1995) Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale. To measure neuroticism were applied H and S. Eysenck personality questionnaire (EPQ) (1986). To measure deliberate self-harm we used the scale created by V.Jonušė (2010), for suicidal tendencies – questions created by L. Šeibokaitė (2008). The results show that boys who deliberately self-harm and show suicidal behavior, and those who have only suicidal tendencies, but don‘t self-harm, have a higher impulsivity, hostility, neuroticism levels and those who have only suicidal tendencies also have higer physical aggression level, compared with boys who don‘t show such behavior. Controlling the relations between personality traits, impulsivity, hostility and physical aggression importance for boys self-harm and suicidal behavior disappears. Boys self-esteem and self-efficacy are not related to boys deliberately self-harm and... [to full text]