Psichologinis spaudimas darbe yra rimta problema, sukelianti neigiamas pasekmes aukai ir organizacijai. Nors jis plačiai tyrinėjamas, iki šiol nėra visiškai suprastas ir dar daug diskusijų kyla šia tema. Daug klausimų kelia psichologinio spaudimo darbe ir aukos asmenybių savybių sąsajos. Iš kitos pusės asmenys susidūrę su psichologiniu spaudimu darbe į jį reaguoja ir naudoja įvairias įveikos reakcijas. Svarbu yra suprasti kokias įveikos reakcijas psichologinį spaudimą darbe patyrę asmenys pasirenka ir su kokiais veiksniais šis pasirinkimas susijęs, nes kuo daugiau bus žinoma apie psichologinį spaudimą darbe, tuo geresnių sprendimų bus galima rasti jam spręsti. Taigi šio tyrimo tikslas yra nustatyti psichologinio spaudimo darbe ir asmenybės savybių sąsajas. Asmenybės savybėms tirti buvo naudojamas NEO PI-R asmenybės klausimynas, o psichologiniam spaudimui darbe – negatyvių veiksmų klausimynas (NAQ). Taip pat respondentams buvo pateikti teiginiai apie psichologinio spaudimo darbe įveikos reakcijas. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog psichologinį spaudimą darbe patyrusių ir nepatyrusių respondentų asmenybės skiriasi: psichologinį spaudimą darbe patyrę respondentai, lyginant su nepatyrusiais respondentais, yra labiau neurotiški bei mažiau sąmoningi. Kalbant apie psichologinio spaudimo darbe įveiką, buvo nustatyta, jog susitaikymas su situacija, kaip viena iš aukų pasirenkama įveikos reakcija yra teigiamai susijusi su neurotizmu ir sutariamumu, o neigiamai – su... [toliau žr. visą tekstą] / Bullying at work is a serious problem which creates negative outcome for the victim and the organization. Even though it has been broadly researched, it is not quite understood yet and there are many discussions raised on this topic. The relations between bullying at work and victim‘s personal traits are raising many questions. Looking from the other angle, people who were bullied at work do react to it and use different coping responses. It is important to understand what coping responses people who were bullied at work choose and with what factors this option is connected. The more it is known about bullying at work, the better solutions can be found to solve it. The purpose of this research is to measure the relations between bullying at work and personal traits. NEO PI-R personality questionnaire was used to study the personal traits, and Negative act questionnaire NAQ was used to examine bullying at work. Moreover, respondents were given propositions about bullying at work coping responses. The results show that personality traits of people who were bullied at work and people who were not, are different. In comparison, people who were bullied at work are more neurotically and less conscious. After analyzing the coping with bullying at work it was found that accepting the situation is one of victim chosen coping responses, and it is positively related to neuroticism and agreeableness, and negatively related to extraversion and openness to experience dimentions. At the... [to full text]

The subject of master thesis „The peculiarities of different physical activity, teenagers’ oriental values, personal features and self–esteem”. Problem question: Do adolescent students, who both sport actively and don’t are different in their value orientation, personal features and self–esteem? To measure different value orientations of different physical activity of adolescent students, B. Boss’s (1967) research method was used; to evaluate personal features R. Cattell (1970) research method was used; to evaluate self–esteem Rosenberg (1965) method was used. The adolescent students were grouped into two groups by purpose: 1. teenagers who take active sports (attend gyms, training every day). 2. teenagers who are physically passive (attending just physical training lessons). Two hundred students participated in the research, which had different training activities: 100 students, taking active sports, 100 students – physically passive, among which 100 boys and 100 girls. The hypothesis of the research: 1. Teenagers, who sport actively, are apt to communicate and cooperate less with others (Bredemeir, 1994). 2. Students, who sport actively, have these personal features: feeling of loneliness, reticence (Zagainov, 1984), anxiety, sensitivity (Miškinis, 2002). 3. Teenagers, who sport actively, have higher level of self–esteem, they rely upon themselves more than those who actively passive (Stambulova, 1999; Šukys, 2000; Palujanskienė, 2003). The data of the... [to full text]

Šio tyrimo tikslas buvo patikrinti kokiais ryšiais yra susiję darbuotojų asmenybės savybių, organizacinės socializacijos ir organizacinio įsipareigojimo konstruktai. Tyrime dalyvavo 172 įvairių organizacijų darbuotojai, iš kurių 58 buvo vyrai ir 112 – moterų. Darbuotojų asmenybės savybės buvo įvertintos naudojant Didžiojo penketo klausimyną, kurį sukūrė John ir kt. (1991). Šiuo klausimynu matuotos ekstraversijos, sutariamumo, sąžiningumo, neurotiškumo ir atvirumo patyrimui asmenybės savybės. Organizacinis įsipareigojimas įvertintas Porter ir kt (1979) organizacinio įsipareigojimo klausimynu. Organizacinė socializacija įvertinta naudojant Taormina (2004) sukurtu ir peržiūrėtu organizacinės socializacijos inventoriumi. Šis inventorius socializaciją matuoja darbo mokymų, supratimo, kaip veikia organizacija, bendradarbių palaikymo bei ateities perspektyvų skalėmis. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, jog organizacijų darbuotojams taikoma socializacija yra susijusi su organizaciniu įsipareigojimu. Kuo daugiau organizacija taiko socializacijos taktikas, tuo labiau jai įsipareigoję jaučiasi darbuotojai. Kitas svarbus tyrimo rezultatą atskleidė, jog individualiai geriau socializavęsi jaučiasi tie darbuotojai, kurie pasižymi ekstraversija, sutariamumu, sąžiningumu bei atvirumu patyrimui. / The main purpose of this study was to examine the relationship among employees’ personality traits, organizational socialization and organizational commitment. The participants of the present study were 172 employees (58 men and 112 women), working in various organizations. Employees’ personality traits were assessed with Big Five Inventory, developed by John et al. (1991), which included extraversion, agreeableness, consciousness, openness to experience and neurotism scales. Organizational commitment was assessed with Porter et al. (1979) organizational commitment questionnaire. Organizational socialization was assessed with organizational socialization inventory, developed and revised by Taormina (2004). This inventory included training, understanding, coworker support and future prospects. The general findings of the study indicated that employees’ socialization applied in organizations is significantly related to organizational commitment. Results showed that more socialization tactics organization applied, more their employees were committed to this organization. Another finding showed, employees that are more extraverts, agreeable, conscious and open to experience are likely to feel more socialized to organizations.

Darbo tikslas - nustatyti darbuotojo organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas. Uždaviniai: 1) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir pasitenkinimo karjera sąsajas; 2) nustatyti organizacinio įsipareigojimo ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas; 3) nustatyti pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių (neurotiškumas, ekstraversija, sąmoningumas, sutarimas su kitais, atvirumas naujam patyrimui) sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2007-2008 metais. Buvo apklausti 220 respondentų, iš jų 45,5 proc. vyrų ir 54,5 proc. moterų, kurių amžiaus vidurkis buvo 30,7 metų. Klausimyną sudarė Pasitenkinimo karjera skalė, Įsipareigojimo organizacijai skalė ir Didžiojo penketo Inventorius. Duomenims analizuoti buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai, vidurkių palyginimas, dispersinė analizė ANOVA, Regresinė analizė, Pearsono bei Spearmano koreliacijos koeficientai. Rezultatai. Siekiant išanalizuoti darbuotojų organizacinio įsipareigojimo, pasitenkinimo karjera ir asmenybės savybių sąsajas, buvo nustatyta, kad didesnis įsipareigojimas organizacijai yra siejamas su žemesniu išsilavinimu, darbu privačiose, mažesnėse negu 50 darbuotojų turinčiose organizacijose, žemu ekstraversijos ir sąmoningumo išreikštumu, tačiau didesniu sutarimo su kitais, neurotiškumo ir atvirumo naujam patyrimui išreikštumu. Didesnis pasitenkinimas karjera siejamas su vyresnio negu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work – to ascertain the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent. The tasks of the MA paper: 1) to ascertain the links between the organizational commitment and career satisfaction of the respondent; 2) to ascertain the links between the organizational commitment and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent; 3) to ascertain the links between career satisfaction and personal traits (extraversion, agreeableness, conscientiousness, emotional stability, openness) of the respondent. The methodology of the research. The research was carried out in 2007-2008. 220 respondents were surveyed, 45, 5% of them were men and 54.4% women. The average age was 30, 7 year old. The questionnaire was comprised of the Career Satisfaction scale, the Organizational Commitment scale and the Big Five Inventory (BFI). It was used the descriptive statistics, the average comparison, dispersive analysis “ANOVA”, Regression analysis, Pearson, Spearman correlation rates. The results. In order to find out the links between the organizational commitment, career satisfaction and personal traits of the respondent, it was investigated that higher organizational commitment is related to lower education, work in private, smaller then 50 workers organizations, lower extraversion and consciousness but higher agreement, emotional stability and openness. Higher... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų 16-19 metų mokinių asmenybės savybių ypatumus. Tyrime dalyvavo 174 mokiniai (71 mergaitė ir 103 berniukai). Siekiant atskleisti paauglių agresyvumo bruožą, buvo pasirinktas A. H. Buss ir M. Perry (1992) Agresijos klausimynas (angl. The Buss–Perry Aggression Questionnaire), tyrime naudojamos dvi agresyvumo skalės: fizinė agresija ir priešiškumas. Savigarbai matuoti, pasirinkta M. Rosenberg (1965) Savigarbos skalė (angl. Rosenberg Self-Esteem). Siekiant atskleisti paauglių saviveiksmingumo bruožą, pasirinkta R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) Saviveiksmingumo skalė (angl. General Self-Efficacy scale). Impulsyvumo savybei matuoti pasirinkta E. S. Barratt (1995) Motorinio impulsyvumo skalė (angl. Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale). Neurotiškumo savybei matuoti buvo pasirinkta H ir S. Eysenck klausimyno (EPQ) (1986) neurotiškumo skalė. Sąmoningai save žalojančiam elgesiui matuoti naudota V. Jonušės (2010) sudaryta skalė, o savižudiškų tendencijų turinčiam elgesiui L. Šeibokaitės (2008) sudaryti klausimai. Rezultatai rodo, kad sąmoningai save žalojantys, turintys savižudiškų tendencijų ir tik turintys savižudiškų tendencijų berniukai pasižymi didesniu nurotiškumo, impulsyvumo, priešiškumo lygiu bei tik turintys savižudiškų tendencijų pasižymi ir didesniu fizinės agresijos lygiu, palyginus su to nedarančiais berniukais. Kontroliuojant savybių tarpusavio ryšius impulsyvumo, fizinės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to identify personality traits characteristics between 16-19 age school children with deliberate self-harm and suicidal behavior The study included 174 school children (71 females and 103 males). A. H. Buss ir M. Perry (1992) Aggression Questionnaire was applied to measure school children aggression; two scales used in this study: hostility, physical aggression. To measure self-esteem was chosen M. Rosenberg (1965) Self-Esteem scale. To measure children‘s self-efficacy were applied R. Schwarzer ir M. Jerusalem (1995) General Self-Efficacy scale. Impulsivity was measured by E. S. Barratt (1995) Motor Impulsiveness, Baratt Impulsiveness Scale. To measure neuroticism were applied H and S. Eysenck personality questionnaire (EPQ) (1986). To measure deliberate self-harm we used the scale created by V.Jonušė (2010), for suicidal tendencies – questions created by L. Šeibokaitė (2008). The results show that boys who deliberately self-harm and show suicidal behavior, and those who have only suicidal tendencies, but don‘t self-harm, have a higher impulsivity, hostility, neuroticism levels and those who have only suicidal tendencies also have higer physical aggression level, compared with boys who don‘t show such behavior. Controlling the relations between personality traits, impulsivity, hostility and physical aggression importance for boys self-harm and suicidal behavior disappears. Boys self-esteem and self-efficacy are not related to boys deliberately self-harm and... [to full text]

Darbe tiriamas ryšys tarp vadovų asmenybės savybių, vertintų Didžiojo Penketo Asmenybės Klausimynu, bei jų turimų galios rūšių ir naudojamų įtakos taktikų, taip pat atsižvelgiant į demografinius kintamuosius bei kitas vadovų / pavaldinių charakteristikas. Tokiu būdu siekiama giliau perprasti galios ir įtakos pasireiškimo mechanizmus, kadangi jie labai svarbūs organizacijų veikloje, o ypač dėl to, kad gali nulemti vadovavimo efektyvumą. Tyrime dalyvavo 46 vadovai ir 246 jų pavaldiniai, iš savo perspektyvos vertinę savo vadovų galią ir įtaką. Dalyviai pildė anketas. Nustatyta, kad įtakos taktikos ir galios rūšys – susiję konstruktai. Daugiausiai vadovai naudojasi racionaliomis įtakos taktikomis ir ekspertine galia, tačiau asmenybės savybės yra susijusios su kietomis įtakos taktikomis (su jomis koreliavo sąžiningumas ir ekstraversija) bei pozicijos galia (su ja koreliavo intelektualumas ir sąžiningumas). Tuo tarpu racionalios įtakos taktikos yra susijusios su emociniu stabilumu ir intelektualumu. Darbe aptariamos ir vadovų lyties, užimamo statuso bei kitų charakteristikų sąsajos su galia bei įtaka. / The relationship between manager‘s Big Five personality traits and their power bases and influence tactics was investigated, also taking into consideration demographic variables and other characteristics of managers and their subordinates. In that way an attempt to go deeper into mechanisms of power and influence was made – these are very important in organizational practice, especially because they may determine leadership effectiveness. The participants were 46 managers and 246 subordinates who evaluated their manager‘s power and influence. All of them filled in questionnaires. The results showed that power bases and influence tactics are interrelated constructs. Most frequently used were rational influence tactics and expert power, however, manager‘s personality characteristics mostly were related to hard influence tactics (those had correlations with conscientiousness and extraversion) and position power (it had correlations with openness to experience and conscientiousness). Rational influence tactics had correlations with emotional stability and openness to experience. The effects of managers‘ gender, status and other characteristics on power and influence use were also discussed.

Pastaraisiais dešimtmečiais iškilo nauja sveikatai palankaus gyvenimo būdo (sveikatingumo) paradigma, kaip alternatyva ankstesniam tradiciniam ligos-sveikatos modeliui. Naujasis modelis labiau orientuotas į asmens sveikatos išsaugojimą ir leidžia asmeniui pačiam pasirinkti kryptį savo sveikatos išsaugojimui ir asmenybės augimui. Užsienyje siekiant pagerinti studentų studijų ir gyvenimo kokybę vykdomos įvairios sveikatingumo programos ir atliekami tyrimai, siekiant nustatyti įvairius psichologinius ir socialinius veiksnius, susijusius su studentų sveikatingumu. Lietuvoje tai gana nauja tyrinėjimų sritis. Šio darbo tikslas – įvertinti studentų sveikatingumą, asmenybės savybes ir socialinį palaikymą bei nustatyti sveikatingumo, asmenybės savybių ir socialinio palaikymo sąsajas. Tyrime dalyvavo 259 studentai ( 136 moterys ir 123 vyrai) iš 4 Kauno mieste esančių universitetinių mokyklų (VDU, KTU, KMU, LŽŪU). Tyrimas atliktas naudojant Penkių faktorių sveikatingumo (Myers, Sweeney), Didžiojo penketo asmenybės dimensijų (Goldberg, 1999), Kasdieninės dvasinės patirties (Underwood, Teresi, 2000), Pasitenkinimo gyvenimu (Diener, 1985) ir Socialinio palaikymo klausimynus (Sherbourne, Steward, 1991). Studentai apklausti universitete paskaitų arba pertraukų metu bei universitetų bendrabučiuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentų sveikatingumas skiriasi lyties ir studijų profilio atžvilgiu. Studentų asmenybės savybės iš dalies susijusios su sveikatingumu: aukštesni sveikatingumo... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades have emerged a new health oriented (wellness) paradigm as alternative to earlier traditional illness – health model. A new model is more oriented to health retention of person and allows him oneself to choose a way to preserve one’s health and personality development. In foreign countries many various wellness programs are managed in order to improve students’ study and life quality, and studies are made in order to measure various psychological and social factors, which are related to students’ wellness. In Lithuania it is a quite new area of studies. The aim of this study is to measure students wellness, personality traits and social support, and to investigate the relationship between students’ wellness, personality trait and social support. The subjects of the study was 259 students( 136 women ir 123 men) form 4 universities in Kaunas city (Vytautas Magnus University, Kaunas University of Technology, Kaunas University of Medicine, Lithuanian University of Agriculture). Students were asked to fill in the form with consists of Five Factor Wellness Model (Myers, Sweeney), Big Five (Goldberg, 1999), The Daily Spiritual Experience Scale (Underwood, Teresi, 2000), Satisfaction with Life Scale (Diener, 1985) ir The Medical Outcomes Study Social Support Survey (Sherbourne, Steward, 1991). The study results indicate a difference between students‘ wellness by gender and study profile. Students‘ personality traits are partially associated with wellness: higher... [to full text]

Vyresnių klasių mokinių elgesio ypatumai bei požiūris į sveikatą dažnai lemia vėlesnio gyvenimo kokybę. Didelis priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, savižudiško elgesio dažnėjimas tarp jaunų žmonių kelia susirūpinimą. Tokio elgesio priežastys kompleksinės: biologinės, psichologinės ir socialinės. Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių asmenybės savybių, įvertintų MMPI metodika, sąsajas su savo sveikatos vertinimu ir save žalojančiu elgesiu. Tyrimas buvo atliktas Pagėgių Algimanto Mackaus, Tauragės Žalgirių, Salantų ir Šilutės Vydūno gimnazijose. Dalyvavo 725, 9-12 kl. mokiniai (41% vaikinai, 59% merginos), jų amžius svyruoja nuo 15 iki 19 metų. Tiriamųjų asmenybės savybėms įvertinti buvo naudojama MMPI metodika, savo sveikatos vertinimui - savo sveikatos vertinimo faktorius, save žalojančiam elgesiui – beprasmiškumo ir minčių apie mirtį faktoriai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui – atskiri klausimai. Aukštėjant klinikinių MMPI skalių įverčiams blogėja savo sveikatos vertinimas, didėja priklausomybę sukeliančias medžiagas vartojančių mokinių skaičius, stiprėja polinkis savižudybei. Aukštėjant D, Pd, Pt, Sc, Ma skalių įverčiams, mokiniai linkę blogiau vertinti savo sveikatą. Didesnis mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas siejasi su aukštesniais Pd, Pt, Sc, Ma skalių įverčiais, rūkymas daugiau skiriasi aukštesniais D, Pd, Pa, Pt, Sc, Ma, Si įverčiais, o alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas skiriasi aukštesniais Pd... [toliau žr. visą tekstą] / Senior classes pupils behavioral features and attitudes to health often leads to subsequent quality of life. Intense usage of addictive substances and suicidal behavior among young people is in concern. Reasons of such behaviour are complex: biological, psychological and social. Objective of the study was to determine senior classes pupils personality characteristics, valuated with MMPI questionnaire, links to self-assessed health and self-harmful behavior. The study was conducted in Pagėgiai Algimantas Mackus, Tauragė Žalgiriai, Salantai and Šilutė Vidūnas gymnasiums. 725 pupils in grades 9-12 participated (41% guys, 59% girls), from 15 to 19 years old. MMPI questionnaire was used to evaluate personality characteristics, health evaluation factor for assessment of own health, thought about death and futility factors for evaluation of self-demaging behavior, separate issues for addictive substances usage. When MMPI clinical scale ratings increase, health is assessed worse, more pupils use addictive substances, increase tendency to suicide. Pupils with higher D, Pd, Pt, Sc, Ma scale ratings tend to assess their own health worse. Higher usage of addictive substances links to higher Pd, Pt, Sc, Ma scale ratings, smoking more links to higher D, Pd, Pa, Pt, Sc, Ma, Si scale ratings, alcohol and other drug usage more links to higher Pd, Sc, Ma ratings. Increase of Hs, Pd, Pa, Pt, Sc, Ma scale ratings links to higher tendency to suicide.

The literature review of doctoral dissertation discusses body image and body image attitudes, reviews psychological theories of body image attitude development, and discusses possible sources and causes of the development of a thin body ideal and body dissatisfaction. It also reviews the research of other authors concerning the relationship of body dissatisfaction to gender, age and some personality traits. Empirical part of the dissertation is focused on the description of a quantitative study, carried out with 419 respondents. The study results were processed using quantitative methods of data analysis. The study discusses the differences of body image attitudes between men and women, the relationship of body image attitudes to age, occupation, marital status, and personality traits, it also discusses the cultural differences of body image attitudes. / Teorinėje darbo dalyje apibrėžiamas kūno vaizdas ir požiūris į savo kūną, apžvelgiamos psichologinės požiūrio į savo kūną formavimosi teorijos, aptariamos priežastys, skatinančios liekno kūno idealų formavimąsi bei nepasitenkinimą savo kūnu, nepasitenkinimo savo kūnu sąsajos su lytimi, amžiumi bei kai kuriomis asmenybės savybėmis, aptariami kitų autorių atlikti tyrimai. Empirinėje dalyje aprašomas atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 419 studentų. Tyrimo duomenys apdoroti kiekybinės duomenų analizės metodais. Įvertinti vyrų ir moterų požiūrio į savo kūną skirtumai, jo sąsajos su amžiumi, užimtumu, šeimine padėtimi ir asmenybės savybėmis, aptariami kultūriniai požiūrio į savo kūną skirtumai.

Visame pasaulyje visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra pažinti vyresnio amžiaus žmones. Kad senstant keičiasi fizinis pajėgumas, visi žinome, tačiau nuomonių apie tai, kas vyksta su žmogaus asmenybe, yra įvairių. Mano tyrimo tikslas buvo tirti ir palyginti vyresnio amžiaus žmonių asmenybės savybių ypatumus, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos, amžiaus ir lyties. Tyrime buvo naudotas NEO-PI-R klausimynas, sukurtas Costa ir McCrae (1992), kurį sudaro 240 teiginių. Tyrime dalyvavo 132 asmenys: 101 tiriamasis – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys pensionate, likę 31 tiriamasis – jaunesnio amžiaus žmonės. Dar viena imtis palyginimui buvo paimta iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto laboratorijos duomenų bazės – tai 67 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys namie. Rezultatai parodė, jog gyvenamoji aplinka turi įtakos tam tikriems vyresnio amžiaus žmonių asmenybės bruožams, pavyzdžiui, namie gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra atviresni patyrimui, o pensionato gyventojai – pažeidžiamesni. Tačiau bruožų, kuriais abi imtys yra panašios, vis dėlto yra daugiau. Taip pat nustatyta, jog nepriklausomai nuo gyvenamosios aplinkos, su amžiumi mažėja priešiškumas ir veikla, o didėja – tiesumo išreikštumas. Tyrimas parodė, jog vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės skiriais tam tikrai asmenybės bruožais: vyresniems labiau būdingas sutariamumas, depresija, šiluma, pasitikėjimas, tiesumas, nuolaidumas ir kuklumas; jaunesniems labiau būdingas priešiškumas, impulsyvumas ir jausmai... [toliau žr. visą tekstą] / In all of the world society is getting older, for that reason it is very important to know seniors better. Everybody knows that people are loosing their physical strength as they get older, but there are many disagreements about what happens with their personalities. The object of the current study was to examine and compare personality features of senior people, depending on their living environment, age and sex. NEO-PI-R questionnaire created by Costa and McCrae (1992) was used in this study, it contains 240 statements. 132 people participated in this study: 101 – nursing home residents, 31 – younger people. More data was taken from Vilnius University Phylosophy faculty laboratory database – it was data about 67 seniors, living at home. The results showed that living environment has influence on some of the seniors’ personality features, for example, seniors who live at home are more open to experience, and nursing home residents are more vulnerable. However personalities of these two groups have more similar traits. The study showed that despite living environment angry hostility and actions decreases with age and straightforwardness increases. Younger and older people differ in these personality traits: for the seniors’ agreeableness, depression, warmth, trust, straightforwardness and modesty are more expressed; for younger people hostility, impulsiveness and feelings are more expressed. Yet conscientiuousness, for example, and all its facets do not depend on age. This... [to full text]