Senatvė – paskutinis žmogaus gyvenimo tarpsnis. Visuomenėje didėjantis pagyvenusių ir senų žmonių skaičius verčia atkreipti dėmesį į šios amžiaus grupės ypatumus. Senstant žmogaus gyvenimas įgauna tam tikrų bruožų, ir ne visada malonių: socialinių ryšių siaurėjimas, susvetimėjimas, mirties baimė, užimtumo trūkumas, silpnėjanti sveikata ir pan. Išėjimas į pensiją, sumažėjusios pajamos – tai veiksniai, keičiantys žmogaus gyvenimo ritmą. Laikas, kuris anksčiau buvo skiriamas darbinei veiklai, dabar tampa asmeninėms reikmėms skiriamu laiku – laisvalaikiu. Vyresnio amžiaus žmonių laisvalaikis – svarbi ir mažai tyrinėta tema. Taip pat ji yra ir problemiška, nes būdami vieni ir nieko neveikdami seni ir pagyvenę žmonės dažnai išgyvena vienišumo jausmą, gyvenimo prasmės praradimą, sunkiai prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir vaidmenų. Apskritai pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikiui organizuoti – kaip pozityvios socializacijos senatvėje procesui – skiriama pernelyg mažai dėmesio. Socialiniai darbuotojai – tai žmonės, kurie daugiausia rūpinasi pagyvenusių ir senų žmonių, gyvenančių globos įstaigoje, laisvalaikio organizavimu. Nuo jų gebėjimų ir kompetencijos priklauso laisvalaikio organizavimo pagyvenusiems ir seniems žmonėms paslaugų kokybė. Tyrimo tikslas: atskleisti pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimo ypatumus globos įstaigose. Tyrimo objektas – pagyvenusių ir senų žmonių laisvalaikio organizavimas. Tyrimo metodai: • interviu su socialiniais... [toliau žr. visą tekstą] / Old age – the last phase of human being life. The growing number of elderly and old people forces us to pay atention to the peculiarities of this age group. Comming old age brings some features to a man‘s life and they are not always pleasant: decreasing of social contacts, fear of death, a lack of occupation, weakening of health, etc. Retiring from work, decreasing of incomes – these are the factors changing the rythm of human being life. The time which was alloted to working activity now becomes the time alloted to personal needs, i.e. freetime. Freetime of elderly people is a very important and not enough analysed topic. Also it is a problematic topic, as lonely elderly and old aged people often experience a feeling of loneliness, lost of life meaning, and they hardly adapt to new conditions and roles of life. There is paid too lees attention to organizing a freetime of elderly and old aged people – it could help to positive socializing process of old aged paople. Social workers are people who really care about organizing freetime of elderly and old aged people living in old people houses. The quality of organizing freetime of elderly and old aged people depends on abilities and competencies of social workers. The aim of this study is to disclose the peculiarities of organizing a freetime of elderly and old aged people in old people house. The object of this master thesis is the organization of a freetime of elderly and old aged people. Methods of... [to full text]

Temos aktualumas Gyvenimo kokybės (GK) analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikrų su sveikata susijusių būklių įtaką visuomenės gerovės aspektams, tiek vertinant iš paties žmogaus pusės, tiek ir pagal tai, kokios pagalbos jam reikia (Coons SJ. ir kt., 2000). GK tyrimai padeda geriau tai įvertinti. Rašydama šį darbą, noriu paanalizuoti, kaip socialiniai demografiniai veiksniai siejasi su gyvenimo kokybe. Darbo tikslas Įvertinti senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti privačiuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus grupių aspektu; 2. Įvertinti valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę lyties ir amžiaus grupių aspektu; 3. Palyginti privačiuose ir valstybiniuose senelių namuose gyvenančių pagyvenusių ir vyresnių žmonių su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika Protinės būklės trumpo tyrimo klausimynas (ang. Mini Mental State Exam, MMSE). Į tyrimą neįtraukiami asmenys, kuriems MMSE įvertintas sunkus pažinimo sutrikimas. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinama naudojant SF-36 klausimyną (Trumpa sveikatos apklausos forma) (Hirsch, Bartholomae, Volmer, 2000; Ware 2000; Lloyd, Sawyer, Hopkinson, 2001). Rezultatai ir išvados Privačiuose senelių namuose gyvenantys pagyvenę ir vyresni žmonės su sveikata susijusią... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the Topic The analysis of life quality is valuable seeking to compare and evaluate the influence of particular health states to the aspects of public welfare both assessing out of man‘s position and according to what kind of help he needs (Coons SJ. etc., 2000). The research of life quality helps to assess it better. Writing this work I aim at the analysis of how demographic factors are related to life quality. The aim of the work To assess the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in the nursing home. The tasks of the work: 1. To assess the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in private nursing home based on their gender and age group; 2. To assess the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in public nursing home based on their gender and age group; 3. To compare the life quality as related to health of the elderly and the senior people living in private and public nursing home. The method of the research Mini Mental State Exam (MMSE). The research does not include people, who in MMSE were assessed as having a serious cognition disorder. The life quality related to health is assessed using SF-36 questionnaire (a short survey form concerning health (Hirsch, Bartholomae, Volmer, 2000; Ware 2000; Lloyd, Sawyer, Hopkinson, 2001)). The Results and Conclusions The elderly and the senior people living in private nursing home evaluated the life... [to full text]

Visame pasaulyje visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra pažinti vyresnio amžiaus žmones. Kad senstant keičiasi fizinis pajėgumas, visi žinome, tačiau nuomonių apie tai, kas vyksta su žmogaus asmenybe, yra įvairių. Mano tyrimo tikslas buvo tirti ir palyginti vyresnio amžiaus žmonių asmenybės savybių ypatumus, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos, amžiaus ir lyties. Tyrime buvo naudotas NEO-PI-R klausimynas, sukurtas Costa ir McCrae (1992), kurį sudaro 240 teiginių. Tyrime dalyvavo 132 asmenys: 101 tiriamasis – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys pensionate, likę 31 tiriamasis – jaunesnio amžiaus žmonės. Dar viena imtis palyginimui buvo paimta iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto laboratorijos duomenų bazės – tai 67 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys namie. Rezultatai parodė, jog gyvenamoji aplinka turi įtakos tam tikriems vyresnio amžiaus žmonių asmenybės bruožams, pavyzdžiui, namie gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra atviresni patyrimui, o pensionato gyventojai – pažeidžiamesni. Tačiau bruožų, kuriais abi imtys yra panašios, vis dėlto yra daugiau. Taip pat nustatyta, jog nepriklausomai nuo gyvenamosios aplinkos, su amžiumi mažėja priešiškumas ir veikla, o didėja – tiesumo išreikštumas. Tyrimas parodė, jog vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės skiriais tam tikrai asmenybės bruožais: vyresniems labiau būdingas sutariamumas, depresija, šiluma, pasitikėjimas, tiesumas, nuolaidumas ir kuklumas; jaunesniems labiau būdingas priešiškumas, impulsyvumas ir jausmai... [toliau žr. visą tekstą] / In all of the world society is getting older, for that reason it is very important to know seniors better. Everybody knows that people are loosing their physical strength as they get older, but there are many disagreements about what happens with their personalities. The object of the current study was to examine and compare personality features of senior people, depending on their living environment, age and sex. NEO-PI-R questionnaire created by Costa and McCrae (1992) was used in this study, it contains 240 statements. 132 people participated in this study: 101 – nursing home residents, 31 – younger people. More data was taken from Vilnius University Phylosophy faculty laboratory database – it was data about 67 seniors, living at home. The results showed that living environment has influence on some of the seniors’ personality features, for example, seniors who live at home are more open to experience, and nursing home residents are more vulnerable. However personalities of these two groups have more similar traits. The study showed that despite living environment angry hostility and actions decreases with age and straightforwardness increases. Younger and older people differ in these personality traits: for the seniors’ agreeableness, depression, warmth, trust, straightforwardness and modesty are more expressed; for younger people hostility, impulsiveness and feelings are more expressed. Yet conscientiuousness, for example, and all its facets do not depend on age. This... [to full text]