Darbo tikslas. Įvertinti šiuolaikinės animacijos sąsajas su Vilniaus miesto mokyklų 4 – 7 klasių mokinių elgesiu ir savijauta. Tyrimo metodika. Dvylikoje Vilniaus miesto mokyklų anketiniu būdu buvo apklausti 4-7 klasių 1 007 mokiniai (iš jų 49,2 proc. mergaičių ir 50,8 proc. berniukų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis statistiniu paketu SPSS (Statistical Paskarte for Social Siences) 17.0 versija. Duomenų skirtumo patikimumui įvertinti naudotas Chi- kvadrato (χ²) ir Fišerio (2x2 lentelėje) testas. Tam, kad įvertinti skirtumą tarp grupių buvo naudota WinPepi programa. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05. Ranginiams neparametriniams duomenims analizuoti pasitelkti Mann ir Whitney U, o esant daugiau nei dviejų nepriklausomų imčių palyginimui Kruscal‘o Wallis‘o testai. Ieškant koreliacinių ryšių tarp kintamųjų, naudoti keli statistiniai ryšio stiprumą ir kryptį rodantys koeficientai: Spearmano koreliacijos koeficientas taikytas nesimetriškiems tolydiems dydžiams (kuo šio koeficiento reikšmė artimesnė -1 arba 1, tuo ryšys tarp kintamųjų yra stipresnis) bei kontingencijos koeficientas, ryšio tarp kintamųjų matmuo netolydiems kintamiesiems. Kintamojo veiksnio tikimybei apskaičiuoti taikyta binarinė logistinė regresija. Rezultatai. Tyrimo duomenimis, visų amžiaus grupių vaikai žiūri animaciją ne ilgiau kaip tris valandas. Animacijos žiūrėjimui jaunesni vaikai dažniau renkasi rytines valandas, o šeštokai ir septintokai vidudienio valandas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study. To evaluate the connection between contemporary animation and 4 -7 grade schoolchildren behavior and sence of health in Vilnius. Methods. 1 007 of 4 -7 grade schoolchildren (49.2 % of girls and 50.8 % of boys) were interviewed by questionnaire-based way in twelve schools of Vilnius. The statistical analysis was performed using the statistical SPSS package (Statistical Paskarte for Social Siences) 17.0 version. Chi- square and Fišher (2x2 table) tests were used to evaluate the data difference reliability. WinPepi program was used to evaluate the difference between groups. The difference was statistically significant, when p≤0,05. Mann ir Whitney U tests were used to analyze the rank and non-parametric data. Kruscal Wallis test was used to analize more than two independent equations. To find correlations between variables some statistical coefficients were used showing the strength and direction: Spearman‘s koreliation coefficient was used in asymmetric constant values (as this rate is close to -1 or 1, the relationship between variables is stronger) and contingency coefficient, relationship between variables dimension for discontinuous variables. Binary logistic regression was used to calculate the variable probability factor. Results. Survey data shows that children of all ages are watching animation no longer than three hours. Younger children often prefer the eastern hours to watch animation, sixth and seventh grade students prefer the noon hours. It was... [to full text]

Socialines paslaugas namuose, kaip alternatyvą stacionarioms socialinėms paslaugoms, vienišiems, turintiems negalią, senyvo amžiaus asmenims teikia lankomosios priežiūros darbuotojai. Šios paslaugos išsprendžia buitines ir iš dalies psichologines pagyvenusių žmonių problemas, leidžia žmogui kuo ilgiau gyventi savo namuose. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti kokie senyvo amžiaus asmenų, gaunančių pagalbos į namus paslaugas, socialinės savijautos ypatumai ir kokios galimybės ją pagerinti. Pagyvenusio žmogaus, kuriam reikia pagalbos, socialinė savijauta daugiausia priklauso nuo to kaip jis jaučiasi mūsų visuomenėje, kokie jo socialiniai ryšiai, kas jam gali suteikti pagalbą, koks padedančių darbuotojų požiūris į senatvę. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus asmenų nuomonė apie jų padėtį visuomenėje, apie jų socialinę aplinką, bei lankomosios priežiūros darbuotojų požiūris į bendravimą su senyvo amžiaus asmenimis. Buvo tiriama anketine apklausa. Tyrimo metu - apklausti 88 senyvo amžiaus asmenys, gaunantys pagalbos į namus paslaugas, ir 16 lankomosios priežiūros darbuotojų, dirbančių toje seniūnijoje. Tyrimo apklausa buvo atlikta vienoje Vilniaus seniūnijoje, Pagalbos namuose tarnybos padalinyje. Tyrimas atskleidė, kad daugelis respondentų neigiamai vertina senyvo amžiaus asmenis ir tuo pačiu savo padėtį visuomenėje. Sprendžiant iš respondentų atsakymų senyvo amžiaus asmenys jaučiasi našta visuomenei, tačiau pripažįsta, kad visuomenė turi atkreipti didesnį dėmesį į senyvo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Social care as an alternative for stationary social care for the lonely ones, disabled or elderly is provided by social workers. This service helps the elderly to solve a number of problems related to utilities and psychology as well as creates a precondition for those in need to extend their stay at home for as long as possible. The aim of this research is to find out the level of social being of the elderly and opportunities of improving the provided social care. The social being of the elderly in need of social help depends on the way the person feels in our society, how well his/her social contacts are developed, if there is anyone around in the position of extending any kind of help and the attitude of social workers towards senility in general. The object of the research is the attitude of the elderly towards their position in the society, their social environment as well as the attitude of social workers towards the communication with the elderly. The survey was based on the questionnaire on the basis of which 88 elderly respondents were asked about the social service they receive and 16 social workers employed in one neighbourhood. The research was completed in one of Vilnius neighbourhoods. The analysis of the survey showed that the majority of respondents look negatively upon the elderly and consequently upon their own position in the society. Judging from responses most respondents feel they are a burned to others, though they admit that the society should pay more... [to full text]

In the final paper for master’s degree the peculiarities of correlations between educators’ sense of coherence and well-being are discussed. The pedagogical characterization of educator’s profession and conception of coherence is tendered after thorough analysis of papers and researches of Lithuanian and foreign authors. The course, methods and data of research on educators’ coherence and well-being are discussed in the paper. The sense of coherence of educators is analyzed according to their social–demographic data, way of live and psychological well-being. The statistical analysis was accomplished to estimate the peculiarities of well-being. The typology of educators’ who took part in a survey and results of cluster analysis are presented in the paper. The peculiarities of correlations between educators’ sense of coherence and well-being are discussed in various aspects. After summarizing all the data conclusions and propositions are presented.

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokymosi motyvacijos ir savijautos klasėje tyrimo tikslas - išsiaiškinti I – IV klasių mokinių vyraujančius mokymosi motryvus, mokymosi motyvaciją bei savijautą klasėje ir aptarti motyvų formavimo bei savijautos gerinimo galimybes. Tyrime dalyvavo 165 respondentai iš Telšių rajono dviejų miestelių vidurinių mokyklų: 87 berniukai ir 78 mergaitės. Šis tyrimas buvo atliekamas su visa klase pamokos metu. Pokalbis pravestas po pamokų. Mokymosi motyvacija tirta taikant Jelisejevo (2001) mokymosi motyvacijos anketą. Mokymosi motyvai tirti taikant Zambacevičienės, Janulytės (1998) mokymosi motyvų anketą “Kodėl aš mokausi?”. Siekiant įvertinti savijautą klasėje, buvo taikyta Mariščiuk, Bludovo, Plachtijenko, Serovos (1984) SAN metodika, kuri buvo modifikuota ir pritaikyta jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių savijautai klasėje įvertinti. Gauti rezultatai rodo, jog jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių mokymosi motyvacijoje vyrauja nepakankamai susiformavęs požiūris į save kaip mokinį (nuo57 % iki 77 %). Tiriant motyvus, visose klasėse aiškiai dominuoja socialinio pripažinimo motyvas (nuo 42 % iki 63 %). Tiriant mokinių savijautą klasėje išaiškėjo, jog nuo I iki IV klasės mokinių savijauta vis blogėja: gera savijauta I klasėje būdinga 89 %, II klasėje – 76 %, III klasėje - 65 %, IV klasėje – 61 % moksleivių. Vidinis mokymosi motyvaas teigiamai susijęs su susiformavusiu požiūriu į save kaip mokinį. Neigiamos stimuliacijos motyvas... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of investigation learning motivation and psychological well-being at primary school students – ascertain learning motivation and well-being in the I – IV class of children, to discuss about formation of motives and improvement of psychological well-being. Take part in the investigation – 165 members from two schools of Telšiai district. There was 87 boys and 78 girls. This inquiry was going in time of lesson. Talk was going on after classes. Learning motivation was study according to questionnaire of Jelisejevas (2001). Learning motives was study according to questionnaire of Zambacevičienė, Janulytė (1998) “Why am I learning?”. Well-being in the class was appreciate according to modify a questionnaire of Mariščiuk, Bludov, Plachtijenko, Serova (1984) SAN methodic. This methodic was adapted to study well-being in the class of students of primary school. Findings was disclose that in learning motivation of students of primary school the over is insufficient standpoint of themselves like students (from 57 % to 77 %). The results about learning motives was that in every class was prevail recognition of social motive (from 42 % to 63 %). The results of well-being in the class show, that from I to IV class the well-beint of students go bad. Good well-being in I class was 89 % of schoolboys and schoolgirls, in II class – 76 %, III – 65%, IV – 61 %. The motive of negatives stimulation was characteristic in all class and was from 17 % to 26 %. There was ascertain the... [to full text]

Šiuolaikinės visuomenės žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo be darbo. Darbas yra žmogaus gyvenime esmė. Gera savijauta darbe, darbuotojų sauga ir sveikata negali būti charakterizuojama vien nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų nebuvimu, bet ir gera fizine, moraline ir socialine savijauta, kuri pasiekiama gerinant darbo kokybę, atsižvelgiant į įvykusius pokyčius visuomenėje. Organizacijos klimatas ir darbuotojų savijauta yra tiesiogiai susiję. Šio darbo tikslas - ištirti organizacijos mikroklimato įtaką asmens savijautai socialines paslaugas teikiančiose institucijose. Uždaviniai: išanalizuoti organizacijos klimato sampratą bei darančius įtaką jam veiksnius.Pateikti asmens savijautos darbe teorinį pagrindimą; apibūdinti socialinio darbuotojo vaidmenį formuojant palankų mikroklimatą socialinėje institucijoje; ištirti ir apibendrinti organizacijos mikroklimatą ir asmens savijautą socialines paslaugas teikiančiose institucijose; Parengti išvadas, rekomendacijas. Darbo metodika, padėjusi išspręsti minėtus uždavinius, susideda iš mokslinės literatūros analizės (atlikta siekiant išsiaiškinti organizacijos mikroklimato ir darančių jam įtaką veiksnių mokslinį pagrindimą, darbuotojo savijautos sampratą, socialinio darbuotojo įtaką geram mikroklimatui formavimuoti); dokumentų analizės (atlikta siekiant išsiaiškinti socialinių darbuotojų funkcijas, jų veiklos aspektus nagrinėjamu klausimu; anketinės apklausos (socailines paslaugas teikiančiose institucijose darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / A person of modern society cannot imagine his or her life without work. Work holds a central place in human life. Well-being, security and health of workers can be characterized not only by absence at work and professional diseases but also by improving quality of working conditions. It should be done taking into account changes of society, which have taken place. Climate of organization and well - being of workers are directly connected. The purpose of this paper is to reveal the impact of organizational microclimate on well - being of a person at institutions providing social services. The objectives are: to analyze the concept of organizational climate and factors affecting; to give theoretical justification of personal well-being at work; to characterize the role of social worker forming favorable microclimate at institutions providing social services; to give conclusions. Methodology of the paper, which helped to attain the above objectives, consist of analysis of scientific literature (it was done with a view to giving a scientific justification of organizational microclimate and factors influencing it. Also, the aim was to reveal the concept of well-being of workers and the influence of a social worker on forming a good microclimate); analysis of documents (it was done to show functions of social workers, the aspects of their activity concerning the relevant issue); questionnaire surveys (the surveys were carried out at institutions providing social services). The... [to full text]

Darbo tikslai – išanalizuoti paauglių savęs vertinimo ir nerimastingumo ypatumus; įvertinti paauglių savęs vertinimo, nerimastingumo bei savijautos kitimus po psichologinio poveikio. Tyrimas atliktas vienoje Mažeikių miesto vidurininėje mokykloje, penkiais etapais: Savęs vertinimo, nerimastingumo reiškinių tyrimai; Eksperimentinės ir Kontrolinės grupių atranka; Pakartotiniai savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos reiškinių tyrimai prieš poveikį; Savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos matavimai po poveikio; bei Psichologinio poveikio efektyvumo įvertinimas. Tyrime panaudotos trys metodikos: savęs vertinimui tirti buvo naudota M. Rosenberg savęs vertinimo skalė (angl.Rosenberg Self –esteem-Scale-RSE); nerimastingumui įvertinti buvo naudota A.M.Prichožan ,,Asmeninio nerimastingumo skalė’’; savijautai tirti buvo naudota Savijautos skalė sudaryta šio darbo autorės. Viso ištirta 186 paaugliai, iš jų atrinkta Eksperimentinė bei Kontrolinė grupės (po 26 paauglius). Eksperimentinei grupei buvo taikomas psichologinis poveikis- darbas Bendravimo grupėse pagal darbo autorės pritaikytas užduotis ir pratimus. Atlikta tyrimo analizė parodė, kad tarp savęs vertinimo ir nerimastingumo yra vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys: didėjant savęs vertinimui, mažėja nerimastingumas. Taikant psichologinį poveikį (dirbant paauglių Bendravimo grupėse), Eksperimentinėje grupėje dalyvavusiems paaugliams padidėjo savęs vertinimas, sumažėjo nerimastingumas... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives- to analyse pecularities of self-worth and anxiety in teenagers; evaluate effect of psychological treatment on teenagers self-worth, anxiety and well-beying. The research took place in one of the higher schools in Mazeikiai following five stages: Exploration of self-esteem, anxiety appearance, sampling in experimental and control groups ; repeated measurements of self-esteem, anxiety appearance before treatment; self-esteem, anxiety appearance and wellbeing of participants after treatment, therefore effectiveness of psychological treatment has been measured. Three different types of methodology was applied in this research: levels of self-worth was assessed by Rosenbergs self-esteem scale RSE; levels of anxiety has been measured using A.M. Prichozan “Personal anxiety scale”, in order to assess well-being of participants Well-being Scale designed by author of this research has been applied. 186 teenagers participated in this research, 26 participants in each of control and treatment groups. In Treatment group psychological impact was applied-work in small groups following authoress of this research designed questioners and tasks. Results of this research revealed that there is a positive correlation between self-esteem and anxiety levels. Higher levels of self-esteem show lower levels of anxiety in participants. Therefore, application of psychological impact in treatment groups reveals positive effect on adolescence self-esteem and reduction of... [to full text]

Darbo tikslas. Magistro baigiamajame darbe tiriama sezoninio laiko ir mokinių savijautos sąveika. Pagrindinis darbo tikslas yra nustatyti sezoninio laiko įvedimo sąsajas su mokinių savijauta. Šiam tikslui pasiekti pirma reikia atlikti mokinių apklausą, vėliau surinkti iš respondentų tyrimo duomenys, apdoroti ir išanalizuoti juos statistiškai. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti respondentų požiūrį į savo sveikatą. 2. Nustatyti vasaros laiko įvedimo ir mokinių savijautos sąsajas. 3. Nustatyti žiemos laiko įvedimo ir mokinių savijautos sąsajas. 4. Įvertinti mokinių požiūrį į laiko kaitaliojimą. 5. Nustatyti mokinių įpratimo prie naujo laiko trukmę. Metodika. Tyrimo objektas - Vilniaus Saulėtekio, Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos, Vilniaus Martyno Mažvydo gimnazijos ir Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazijos visų klasių moksleiviai. Mokinių apklausa atlikta du kartus: įvedant sezoninius žiemos ir vasaros laikus. Atliekant duomenų analizę, skirtumai tarp įvairių grupių buvo vertinami pagal statistinį Chi-kvadrato ir ANOVA metodą. Rezultatai. Vienas iš pagrindinių magistro baigiamojo darbo rezultatas – nustatyta apklaustųjų mokinių sezoninio laiko įvedimo ir jų savijautos sąsaja. Savijauta po laiko kaitos labiausiai pablogėjo tiems vaikams, kurie vertino savo sveikatą blogai. Šiems vaikams labiau sutriko gyvenimo ritmas, jiems ilgiau reikia prirasti prie laiko kaitos. Vidutiniškai visi vaikai pripranta prie naujo laiko per 2-3 dienas. Po žiemos laiko atšaukimo moksleiviai... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of Work: This master work is a research of dependency of schoolchildren health and seasonal time. The prime objective of this work is to link schoolchildren health and seasonal time establishment. Firstly, it is needed to make a questioning of schoolchildren. Secondly, collect the data from respondents, than process and analyze them statistically. The tasks of the work: • To estabilish the subjective health status of children. • To investigate linking daylight saving time and schoolchildren health on spring. • To investigate linking daylight saving time and schoolchildren health on fall. • To investigate maid of schoolchildren about seasonal time changes. • To investigate adaptation of schoolchildren to new seasonal time changes. Modes: The questioning was performed in Vilniaus Joachimo Lelevelio secondary school, Vilniaus Martyno Mažvydo gymnasium and Eišiskių gymnasium. All classes of schoolchildren were questioned two times, when winter and summer seasonal time was established. Chi – square test and ANOVA have been used for analyzing the data. Outcomes: The main result of this master work is defined link between schoolchildren health and seasonal time establishment. Seasonal time changes mostly affected those children who felt unhealthy before alternation of time. They experienced changes of life rhythm, because they need more time to adapt to seasonal time changes. On the average it takes about 2-3 days for children to get used to new time. Children reported that... [to full text]

The aim of this paper is to reveal peculiarities and to determine the relationship between psychological well being of pupils in upper classes at school and their self-esteem, by comparing those studying in Catholic school with the ones studying in non-Catholic school. In the first and the second (theoretical) chapters the peculiarities of teenagers’ psychological well-being and self-esteem, as well as their importance in the process of personality development have been studied. In the third chapter the aim, the object and the tasks of the survey are indicated. In the fourth chapter the methodology and the sample of the survey are described. In the fifth (practical) chapter the results of the survey are analysed. The conclusions of the research are drawn in the sixth chapter.

Darbo objektas – asmens savijauta viešbutyje „Grėjaus namas“. Darbo tikslas – ištirti organizacijos mikroklimato įtaką asmens savijautai viešbutyje „Grėjaus namas“. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti organizacijos mikroklimato ir asmens savijautos darbo vietoje teorinius aspektus; 2. Pristatyti organizacijos mikroklimato veiksnių teorinę sampratą; 3. Ištirti asmens savijautą organizacijos mikroklimato veiksnių pagrindu. Darbe išanalizuojama organizacijos mikroklimato, asmens savijautos darbe teorinė samprata. Atskleisti organizacijos mikroklimatą formuojantys veiksniai bei organizacijos mikroklimato veiksnių įtaka asmens savijautai darbe. Darbo išvados: 1. Išanalizavus organizacijos mikroklimato teorinius aspektus, galima teigti, kad sąvoka – naudojama apibūdinti organizacijos narių bendrą nuomonę apie žmogiškąją ir išorinę organizacijos aplinką. Ji padeda išsiaiškinti, kaip žmogus suvokia organizacijos socialinę, psichologinę aplinką, žymi darbuotojų emocinių išgyvenimų bendrumus organizacijoje, o savijauta apibūdinama kaip fiziologiniai ir psichiniai veiksniai, kurie nulemia bendrą žmogaus nusiteikimą, jo veiklą kolektyve, santykius su kitais nariais. 2. Išanalizavus organizacijos mikroklimato veiksnių teorinę sampratą, galima teigti, kad organizacijos mikroklimatui įtaką daro šie veiksniai: pasitenkinimo darbuotojais lygis, naudingo darbo pojūtis, suvokta atsakomybė už atliekamą darbą, teisingas atlyginimas, kontrolė, darbuotojo dalyvavimas organizacijos veikloje... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the work – well-being of a person at the hotel “Grejaus namas”. The aim of the present study – to investigate the impact of organization microclimate to personal well-being in the hotel “Grejaus namas”(Grey House). Investigation sets up the following objectives: 1. To reveal theoretical aspects of organization microclimate and personal well-being at work; 2. To introduce theoretical concept of the factors of organization climate. 3. To investigate personal well-being on the basis of organization microclimate factors. The work includes the analysis of theoretical concepts of organization microclimate and personal well-being at work. The factors forming organization microclimate and the influence of organization microclimate to personal well-being at work have been revealed. Conclusions: 1. After a detail investigation of theoretical aspects, it could be claimed, that the concept of organization microclimate is used to describe a general organization members’ opinion about human and external organization environment. It helps to elucidate how the person sees social and psychological organization environment. This concept shows general emotional experiences of employees in an organization. Whereas, well-being is described as physiological and psychical factors which determine general person’s attitude, his/her activities at work and relationships with other members. 2. After a detail investigation of the theoretical concept of organization microclimate... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. / The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment.