Darbo tikslas. Magistro baigiamajame darbe tiriama sezoninio laiko ir mokinių savijautos sąveika. Pagrindinis darbo tikslas yra nustatyti sezoninio laiko įvedimo sąsajas su mokinių savijauta. Šiam tikslui pasiekti pirma reikia atlikti mokinių apklausą, vėliau surinkti iš respondentų tyrimo duomenys, apdoroti ir išanalizuoti juos statistiškai. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti respondentų požiūrį į savo sveikatą. 2. Nustatyti vasaros laiko įvedimo ir mokinių savijautos sąsajas. 3. Nustatyti žiemos laiko įvedimo ir mokinių savijautos sąsajas. 4. Įvertinti mokinių požiūrį į laiko kaitaliojimą. 5. Nustatyti mokinių įpratimo prie naujo laiko trukmę. Metodika. Tyrimo objektas - Vilniaus Saulėtekio, Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos, Vilniaus Martyno Mažvydo gimnazijos ir Šalčininkų rajono Eišiškių gimnazijos visų klasių moksleiviai. Mokinių apklausa atlikta du kartus: įvedant sezoninius žiemos ir vasaros laikus. Atliekant duomenų analizę, skirtumai tarp įvairių grupių buvo vertinami pagal statistinį Chi-kvadrato ir ANOVA metodą. Rezultatai. Vienas iš pagrindinių magistro baigiamojo darbo rezultatas – nustatyta apklaustųjų mokinių sezoninio laiko įvedimo ir jų savijautos sąsaja. Savijauta po laiko kaitos labiausiai pablogėjo tiems vaikams, kurie vertino savo sveikatą blogai. Šiems vaikams labiau sutriko gyvenimo ritmas, jiems ilgiau reikia prirasti prie laiko kaitos. Vidutiniškai visi vaikai pripranta prie naujo laiko per 2-3 dienas. Po žiemos laiko atšaukimo moksleiviai... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of Work: This master work is a research of dependency of schoolchildren health and seasonal time. The prime objective of this work is to link schoolchildren health and seasonal time establishment. Firstly, it is needed to make a questioning of schoolchildren. Secondly, collect the data from respondents, than process and analyze them statistically. The tasks of the work: • To estabilish the subjective health status of children. • To investigate linking daylight saving time and schoolchildren health on spring. • To investigate linking daylight saving time and schoolchildren health on fall. • To investigate maid of schoolchildren about seasonal time changes. • To investigate adaptation of schoolchildren to new seasonal time changes. Modes: The questioning was performed in Vilniaus Joachimo Lelevelio secondary school, Vilniaus Martyno Mažvydo gymnasium and Eišiskių gymnasium. All classes of schoolchildren were questioned two times, when winter and summer seasonal time was established. Chi – square test and ANOVA have been used for analyzing the data. Outcomes: The main result of this master work is defined link between schoolchildren health and seasonal time establishment. Seasonal time changes mostly affected those children who felt unhealthy before alternation of time. They experienced changes of life rhythm, because they need more time to adapt to seasonal time changes. On the average it takes about 2-3 days for children to get used to new time. Children reported that... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų 6 – 12 klasių moksleivių traumatizmo, sveikatos ir mokyklų aplinkos sąsajas. Tyrimo metodika. Vienmomentiniame epidemiologiniame tyrime dalyvavo 277 penkių Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų (vidurinių ir gimnazijų) 6 – 12 klasių moksleiviai (atsako dažnis – 92,3 proc.). Tyrimas buvo atliktas 2008 m. spalio - 2009 m. sausio mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių programų rinkinio SPSS 16.0 versiją. Rezultatai. Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklose traumų patyrė 31,8 proc. 6 – 12 klasių moksleivių. Berniukai statistiškai patikimai dažniau patyrė traumų nei mergaitės: 58 proc. berniukų ir 42 proc. mergaičių patyrė traumų savo mokykloje per visą mokymosi laikotarpį (p=0,01). Berniukams galimybė patirti traumų mokyklos aplinkoje yra 2 kartus didesnė nei mergaitėms: GS=2,05, p=0,01. Dažniau traumų patiria 6 - 8 klasių moksleiviai, rečiausiai - 12 klasių moksleiviai (p=0,02). Vidurinėse mokyklose traumų įvyksta statistiškai patikimai daugiau nei gimnazijose (p=0,01). Dažniausiai mokyklose įvyksta nereikšmingos traumos: sąnarių ir raiščių patempimai ar išnirimai (47,7 proc.), sumušimai (20,5 proc.) ir žaizdos (14,8 proc.). Gimnazijose statistiškai patikimai daugiau moksleivių, teigiančių, kad mokyklinių baldų kokybė bloga (p<0,001) ir suolai neatitinka moksleivių ūgių (p=0,049), nei vidurinėse mokyklose. Temperatūrą klasėse ir... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of the study – to evaluate the associations between schoolchildren‘s injuries, health and school environment among 6th - 12th classes schoolchildren at comprehensive schools in Kaunas. Methods. In the epidemiological study participated totally 277 schoolchildren of five comprehensive schools (both secondary schools and gymnasiums) in Kaunas (response rate – 92.3 percent). The research was prosecuted from October, 2008 until January, 2009. Data collection was performed by means of anonymous questionnaire. The statistical program packet SPSS 16.0 was used in the statistical analysis. Results. In Kaunas comprehensive schools 31.8 percent of 6th - 12th classes’ schoolchildren have had injuries. Boys statistically significantly more frequently than girls sustained injuries: 58 percent of boys and 42 percent of girls sustained injuries during a period of study at school (p=0.01). The probability to have injuries for boys is twice bigger than for girls: (OR=2.05, p=0.01). 6th - 8th classes schoolchildren sustain injuries more frequently and 12th class schoolchildren sustain injuries the most rarely (p=0.02). At secondary schools there are statistically significantly more injuries than at gymnasiums (p=0.01). Insignificant injuries are the most frequently at comprehensive schools: strains of ligaments and dislocations of joints (47.7 percent), contusions (20.5 percent) and wounds (14.8 percent). At gymnasiums there are statistically significantly more schoolchildren... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų apimtis ir vyresnio mokyklinio amžiaus moksleivių bei mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į juos. Darbo uždaviniai: Išsiaiškinti moksleivių privalomųjų profilaktinių sveikatos patikrinimų apimtis ir dokumentų pildymo kokybę. Įvertinti vyresniųjų klasių moksleivių požiūrį į privalomus profilaktinius sveikatos patikrinimus bei palyginti miesto ir kaimo moksleivių, merginų ir vaikinų požiūrius. Įvertinti mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į privalomus profilaktinius moksleivių sveikatos patikrinimus . Tyrimo metodika. Darbe buvo derinama kiekybinė ir kokybinė tyrimo metodologija. Kaišiadorių rajone 2007 m. apklausta 280 vyresniųjų klasių moksleivių: 55 proc. merginų ir 45 proc. vaikinų iš jų 57 proc. tiriamųjų gyvena mieste ir 43 proc. -kaime. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 12.0 duomenų analizės paketu. Diskusijoje dalyvavo 6 visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Analizuota į mokyklos sveikatos kabinetus patenkanti sveikatos pažymų informacija. Rezultatai. Nustatyta, kad sveikatos pažymą į mokyklą atnešė absoliuti dauguma (97,4 proc.) moksleivių, tačiau sveikatą jie tikrinasi dažniausiai todėl, kad į mokyklą reikalaujama atnešti pažymą (61,9 proc. merginų ir 51,2 proc. vaikinų bei daugiau kaip pusė moksleivių gyvenančių mieste ir kaime). Iš mokykloms pateiktų pažymų tik 34,98 proc. buvo pilnai užpildytų. Daugiau kaip... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Study: To assess the range of compulsory preventive health check-ups and the sudents as well as school health care specialists‘ attitude towards them. Objectives of the Study: To evaluate the range of compulsory preventive health check-ups and and the quality of document filling in Kaišiadorys District. To assess the attitude of senior class students towards compulsory preventive health check-ups, and to compare the difference between the attitude of students living in the town and countryside. To assess the attitude of school health care specialists towards compulsory preventive health check-ups. Methods of the survey The qualitative (interview) and quantative methods were combined in the study. In 2007, an ananymous questionnaire survey was carried out, during which 280 people were interviewed: 55% of girls and 45% of boys. 57% of those interviewed lived in the town and 43% of them were rural residents. The statistic analysis of data was performed on the basis of documents SPSS 12.0/w. Six health care specialists working in the schools of the district also participiated in the survey.. The information of health certificates presented to the school health rooms was taken as a basis of the analysis. Results It has been determined that the total (97,4 % ) of students presented health certificates, however, they went for check-ups because school demands the health certificate (61.9 % of girls and 51.2 % of boys more than half of both students living in the... [to full text]

Šio tyrimo tikslas nustatyti moksleivių su sveikata susijusio elgesio ir mokykloje patiriamos prievartos bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų sąsajas. Buvo tirta 200 Vilniaus miesto Petro Vileišio ir Varėnos „Ąžuolo“ vidurinių mokyklų moksleivių. Tyrimas vyko 2008 m. kovo - balandžio mėn. Įveikimo strategijoms ir būdams ištirti panaudotas COPE klausimynas (Autoriai - C. Carver, M. Scheier, J. Weinbtraub. Į lietuvių kalbą išvertė E. Kavaliauskaitė.); L Reederio įtampos skalė, pagrįsta kiekvieno žmogaus nuomone apie save, savo vidinių būsenų įvertinimu; paauglių prievartos skalė, skirta tiesioginei ir netiesioginei prievartai. (Autoriai - Y. Mynard, S. Joseph, 2000.) Jos pagrindu I. A. Furmanovas (И. А. Фурманов) sukūrė klausimyną. (Į lietuvių kalbą išvertė A.Vienažindys). Tyrimo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriantys moksleiviai mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – pozityvi interpretacija), mažesnę įtampą - į problemą nukreiptą įveikimo strategiją (įveikos strategija – aktyvus įveikimas ir planavimas). Merginų grupėje buvo nustatyta, kad didesnę įtampą patiriančios merginos taip pat mažiau naudojo į emocijas nukreiptą įveikimo strategiją. Jų įveikos strategija – humoras. Tai juokavimas iš situacijos. Vertinant sveikatos įveikos strategijas buvo nustatyta, kad prastai ir vidutiniškai sveikatą vertinančios merginos daugiau naudojo į emocijas nukreiptą streso įveikimo strategiją (neigimą bei susikoncentravimą į emocijų... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the thesis was to determine the correlations of strategies of coping with stressogenic situations with pupils’ health related behaviour and coercion experienced at school. The object and methods of research: 200 secondary school pupils of the cities of Vilnius (Petro Vileišio secondary school) and Varena (Ąžuolo secondary school). The survey was conducted in March-April 2008. Research methods: COPE questionnaire was used for investigating the strategies and methods for coping with stress. Authors C.Carver M.Scheier, J.Weinbtraub, translated into Lithuanian by E.Kavaliauskaitė. L.Reeder’s scale of psycho-social stress, based on every person’s opinion about himself, assessment of one’s own inner conditions. C.D.Spilberger – Chanin’s questionnaire (1976, 1978). The scale of teenagers’ coercion devoted to direct and indirect coercion (Authors Y.Mynard, S.Joseph,2000). On its basis I.A. Furmanovas (И.А.Фурманов) created a questionnaire that was translated into Lithuanian by A.Vienažindys. Results of the study: It was determined that pupils experiencing bigger tension used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom (positive interpretation). Pupils who experienced lesser tension used the problem-focused strategy of coping with stress (active overcoming and planning). Ladies experiencing bigger tension also used the emotions-focused strategy of coping with stress less seldom. They used humour as an overcoming strategy. It’s laughing at a situation... [to full text]

SUMMARY With changing public attitude to health and health care, health indicators and health care priorities are changing too. This situation is increasing special demands for health care system and for schoolchildren health care in schools too. Health care situation in schools has changed, because become popular to think that school was responsible for schoolchildren health education but not for their treatment (Vienonen, Springett, 1998/1999). Health indicators of children and young people are going lower (Juskelienė, Kalibatas, 2003). We have to pay a big attention to children and youth health service. Aim of study – to analyze school nurses view of schoolchildren health care and it‘s developing possibilities. Objectives: 1. To reveal schoolchildren health problems in a view or school nurses. 2. To analyze school nurses problems in a process of their work. 3. To present schoolchildren health care developing possibilities/ways. Methods. This research methodology consists of theoretical analysis (scientific literature and documents) and written questionnaire with quantitative data analysis. The questionnaire was answered by 202 school nurses from the biggest Lithuania cities (Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai, Panevezys) schools. The written questionnaire was analyzed using descriptive statistics methods, counting average of respondents opinion, discriminantive analysis. The SPSS 12.0 (Statistical Package for Social Sciences) was using for data analysis. Results... [to full text]