Socialines paslaugas namuose, kaip alternatyvą stacionarioms socialinėms paslaugoms, vienišiems, turintiems negalią, senyvo amžiaus asmenims teikia lankomosios priežiūros darbuotojai. Šios paslaugos išsprendžia buitines ir iš dalies psichologines pagyvenusių žmonių problemas, leidžia žmogui kuo ilgiau gyventi savo namuose. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti kokie senyvo amžiaus asmenų, gaunančių pagalbos į namus paslaugas, socialinės savijautos ypatumai ir kokios galimybės ją pagerinti. Pagyvenusio žmogaus, kuriam reikia pagalbos, socialinė savijauta daugiausia priklauso nuo to kaip jis jaučiasi mūsų visuomenėje, kokie jo socialiniai ryšiai, kas jam gali suteikti pagalbą, koks padedančių darbuotojų požiūris į senatvę. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus asmenų nuomonė apie jų padėtį visuomenėje, apie jų socialinę aplinką, bei lankomosios priežiūros darbuotojų požiūris į bendravimą su senyvo amžiaus asmenimis. Buvo tiriama anketine apklausa. Tyrimo metu - apklausti 88 senyvo amžiaus asmenys, gaunantys pagalbos į namus paslaugas, ir 16 lankomosios priežiūros darbuotojų, dirbančių toje seniūnijoje. Tyrimo apklausa buvo atlikta vienoje Vilniaus seniūnijoje, Pagalbos namuose tarnybos padalinyje. Tyrimas atskleidė, kad daugelis respondentų neigiamai vertina senyvo amžiaus asmenis ir tuo pačiu savo padėtį visuomenėje. Sprendžiant iš respondentų atsakymų senyvo amžiaus asmenys jaučiasi našta visuomenei, tačiau pripažįsta, kad visuomenė turi atkreipti didesnį dėmesį į senyvo amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Social care as an alternative for stationary social care for the lonely ones, disabled or elderly is provided by social workers. This service helps the elderly to solve a number of problems related to utilities and psychology as well as creates a precondition for those in need to extend their stay at home for as long as possible. The aim of this research is to find out the level of social being of the elderly and opportunities of improving the provided social care. The social being of the elderly in need of social help depends on the way the person feels in our society, how well his/her social contacts are developed, if there is anyone around in the position of extending any kind of help and the attitude of social workers towards senility in general. The object of the research is the attitude of the elderly towards their position in the society, their social environment as well as the attitude of social workers towards the communication with the elderly. The survey was based on the questionnaire on the basis of which 88 elderly respondents were asked about the social service they receive and 16 social workers employed in one neighbourhood. The research was completed in one of Vilnius neighbourhoods. The analysis of the survey showed that the majority of respondents look negatively upon the elderly and consequently upon their own position in the society. Judging from responses most respondents feel they are a burned to others, though they admit that the society should pay more... [to full text]

Paslaugų namuose pagyvenusiems ir seniems žmonėms kokybės tyrimo aktualumą apsprendžia tai, kad šios paslaugos yra neatsiejama socialinių paslaugų infrastruktūros dalis, senstančioje visuomenėje. Baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti asmens namuose teikiamų socialinių paslaugų seniems žmonėms pobūdį ir trukmę socialinių paslaugų įstaigos (teikėjo) ir paslaugų gavėjo lygmenyse. Tyrimo objektas – socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, pobūdis (turinys) ir trukmė. Uždaviniai: Atskleisti socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, teorinius, teisinius ir organizacinius aspektus. Atskleisti socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, turinio aspektus socialinių paslaugų įstaigos ir paslaugų gavėjo lygmenyse. Atskleisti socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose, trukmės aspektus socialinių paslaugų įstaigos ir paslaugų gavėjo lygmenyse. Siekiant atskleisti probleminius socialinių paslaugų, teikiamų asmens namuose teisinio reglamentavimo ir organizavimo klausimus, buvo pasirinktas kokybinis atvejų studijos tyrimas. Atvejo empirinę medžiagą sudarė organizacijoje vedami užrašai apie klientus (bylos), pokalbių su paslaugų gavėjais ir teikėjais išrašai. Tyrime dalyvavo dešimt asmenų, kuriems teikiamos socialinės priežiūros paslaugos vienoje iš įstaigų. Taip pat buvo kalbamasi su keturiomis lankomosios priežiūros darbuotojomis. Tyrimo duomenys buvo rinkti rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais vienoje iš kaimiškųjų seniūnijų. Kiekvieno tyrime dalyvavusio paslaugų gavėjo situacija... [toliau žr. visą tekstą] / Home help services are integral part of the system of social services in the aging society. The aim of the study was to analyze the nature (content) and timescale of home help services for the elderly looking at service provider and service receiver levels. The object of the study was content and timescale of home help services. To achieve the aim were formulated four objectives: to disclose theoretical, legislative and organizational aspects of home help services for the elderly; to disclose the content of home help services at the agency level; to disclose content of services at receiver level; to disclose timescale of home help services at agency level; and to disclose timescale of home help services at services receivers‘ level. To achieve the goal was conducted qualitative research. The case study strategy was used. The case consisted from formal case records about services receivers at the agency, interviews with services provider’s and receivers. Ten services receivers and four providers participated in the study. Data were collected in August and September. The place of the study – agency which provides home help services in the rural area. Theme analysis was used to analyze text. Similarities and differences between cases were analyzed. The study disclosed that both: services providers and receivers emphasize the same aspects for content and timescale of home help services. The structure of family, age, health status and earlier life experience influences the content... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių sparčiai vyksta gyventojų senėjimo procesas. Todėl yra labai svarbios įvairios socialinės pagalbos rūšys pagyvenusiems žmonėms, o ypatingai pagalba namuose, tam, kad senyvas žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi jam įprastoje pažįstamoje aplinkoje. Šis tyrimas yra skirtas atskleisti pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinį tinklą ir tinklo funkcijas. Darbe analizuojamos socialinės politikos pagyvenusiems žmonėms prielaidos ir asmens senėjimo procesų poveikis pagyvenusio žmogaus socialiniam tinklui. Buvo iškelta hipotezė, kad, kuo senyvo žmogaus socialinis tinklas siauresnis, tuo svarbesnė tampa formalių teikėjų socialinė parama. Darbo tikslas - analizuoti pagyvenusių žmonių socialinio tinklo platumo ir gaunamos socialinės paramos sąryšį. Uždaviniai: analizuoti senyvo žmogaus socialinės paramos tinklo ypatumus socialinės politikos kontekste; identifikuoti senyvo žmogaus socialinio tinklo platumą; identifikuoti senyvo žmogaus gaunamą socialinę paramą. Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinio tinklo analizei atlikti buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, tyrimo respondentais buvo pasirinkti pagyvenę, vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės, kurie gauna pagalbos namuose paslaugas X rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo sudarytas klausimynas. Jame pateiktas 51 klausimas. Tyrimas atliktas 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais X socialinių paslaugų centre... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania and also in many other world countries the population is rapidly aging. Therefore it is important to provide various kinds of social care services for elderly, in particular homecare, so that the senior could as long as possible live his/her life in familiar surroundings. This investigation aims to reveal the social network of elderly receiving homecare and its functions. The thesis analyses assumptions of social policy for elderly and influence of problems related to person aging to the social network of the senior. Hypothesis was formulated: the narrower social network of the senior is the more important formal social care becomes. The purpose of the thesis is to analyze the relationship between the broadness of social network of the elderly and received social care. The objectives are: to analyze peculiarities of the social care network of the senior in the context of the social policy; identify broadness of the social network of the senior; identify social care received by the senior in the network. Social network of the elderly receiving homecare services was analyzed using quantitative research method. To respond the goal of the research the respondents were older than 60 years, who receive homecare services in the area of municipality of X region. Questionnaire was used to achieve the research goal. It consists of 51 questions. The survey was carried out in since August to September, 2008 in X social services centre. 80 women and 20 men were questioned... [to full text]