Paslaugų, teikiamų senyvo amžiaus kurtiesiems Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre, pokyčio analizė SANTRAUKA Šio darbo tikslas – apžvelgti teorinę klausos sutrikimo sampratą, aptarti nagrinėjamo amžiaus ypatybes bei supažindinti su Lietuvoje esančia kurčiųjų reabilitacijos sistema. Pagrindinis tyrimo tikslas – išanalizuoti paslaugų, teikiamų senyvo amžiaus kurtiesiems Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre, pokytį per pastaruosius trejus metus. Iškelti tokie tyrimo uždaviniai: nustatyti senyvo amžiaus (55 - 76 m.) Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro (Toliau − VKRC) lankytojų demografines charakteristikas; išsiaiškinti senyvo amžiaus kurčiųjų, besilankančių VKRC, socialinius poreikius; nustatyti Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre teikiamų paslaugų rūšis; išsiaiškinti Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre dirbančių specialistų vaidmenį kurtiesiems integruojantis į visuomenę; ištirti senyvo amžiaus kurčiųjų socialinį aktyvumą VKRC kurčiųjų bendruomenėje; įvertinti VKRC klientų demografinių charakteristikų, socialinių poreikių bei socialinio aktyvumo pokytį per pastaruosius trejus metus; ištirti VKRC bendruomenei teikiamų paslaugų bei specialistų vaidmens pokytį aukščiau nurodytais aspektais. Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre teikiamų paslaugų bei senyvo amžiaus kurčiųjų poreikių pokyčiui įvertinti buvo pasirinktas longitudinis – tendencijų tyrimo būdas. Atliekant tyrimą anketavimo būdu buvo apklausti 2006 m. – 42, o 2009 m. – 48 respondentai. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of Alteration of services for elderly deaf people provided by Vilnius Deaf Rehabilitation Center ABSTRACT The purpose of this Master‘s Thesis is to overview the theoretical perception of hearing disorder, to discuss certain features of the researched age group of people and to present rehabilitation system of deaf people in Lithuania. The main target of research is to analyze the alteration of services, which are provided for elderly deaf people in Vilnius Deaf Rehabilitation Center, during the past three years. To achieve main target, following tasks where raised: to determine demographic characteristics of elderly people (55 - 76 years), who are members of Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to identify social needs of the members of Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to make a comprehensive list of services, which are provided in Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to identify the role of specialists, who are working in Vilnius Deaf Rehabilitation Center, in the process of deaf people integration to society; to research the level of social activity of the members of Vilnius Deaf Rehabilitation Center; to measure the alteration of demographic characteristics, social needs and social activity during the past three years; determine the alteration of services provided for the community of Vilnius Deaf Rehabilitation Center and the alteration of specialists‘ role in the aforementioned aspects. The longitudinal – tendency method of research was chosen for determining... [to full text]

Tikslas - įvertinti subjektyvių ir objektyvių kognityvinių funkcijų sąsajas su pasitenkinimu gyvenimu ir kompensacinių technikų naudojimu senyvame amžiuje. Tyrime dalyvavo 97 tiriamieji vyresni nei 63 metai. Tyrime dalyvavusių respondentų amžiaus vidurkis buvo 74,54 (stnd. n. 8,9). Dauguma tiriamųjų buvo moterys 65% (N=63), likusieji 35% (N=34) buvo vyrai. Tiriamojo buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su jo atmintimi, dėmesio koncentracija, apskritai pažintinėmis funkcijomis, naudojant CFQ metodiką. Pastaroji vertinimo metodika yra skirta įvertinti subjektyviai suvokiamas savo pažintines funkcijas. Naudojant Diener E. (1985) skalę, tiriamiesiems buvo užduodami penki klausimai, apie jų jaučiamą pasitenkinimą gyvenimu. Naudojant penkių žodžių testą ir Krepelino metodiką, buvo įvertinama tiriamųjų ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis ir dėmesio išsekimas. Siekiant objektyviomis metodikomis įvertinti tiriamųjų bendrą pažintinių funkcijų lygį buvo naudojamas 6CIT klausimynas. Taip pat tiriamieji atsakė į papildomus klausimus apie išsilavinimą, šeimyninę padėti, sveikatą, kompensacinių technikų naudojimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų pažintinės funkcijos silpnėja su amžiumi. Seno amžiaus tiriamieji pasižymi silpnesnėmis pažintinėmis funkcijomis, nei senyvo amžiaus tiriamieji. Aukštesnio išsilavinimo tiriamųjų pažintinių funkcijų rodikliai buvo aukštesni, nei kito išsilavinimo tiriamųjų. Kita vertus, tiriamųjų pasitenkinimas gyvenimu nėra susijęs su jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess relationship between subjective and objective cognitive functions and satisfaction with life and using compensatory techniques in elderly. The subjects of the study were 97 men and women, elderly than 63 years old. Mean of the age was 74,54 ± 8,9. Mostly of the subjects were women (65%, N=63) and 35% (N=34) were men. There were individual talk with everyone subject of the study. The subjects had asked to answer in questions about their memory, attention, generally cognitive functions. CFQ was used for to assess subjective cognitive failures. Using Diener E. (1985) scale, subjetcs had to answer five questions about their satisfaction with life. Five – word test and Kreapaeaelin methodic were used to assess subject’s short – term memory, long – term memory and attention. 6CIT methodic was used to assess subject’s generally cognitive functions. Also there were questions about education, marital status, health and using compansatory techniques. The results of this study show that there are statistically significant differences between age cognitive functions. Cognitive functions are better in Young-Old age then in Old-old age. Also there are differences between education. But there are no statistically significant differences between cognitive functions, education, age, using compensatory techniques and satisfaction with life. But results show that satisfaction with life is relates with relations with family, also with long term memory and... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių sparčiai vyksta gyventojų senėjimo procesas. Todėl yra labai svarbios įvairios socialinės pagalbos rūšys pagyvenusiems žmonėms, o ypatingai pagalba namuose, tam, kad senyvas žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi jam įprastoje pažįstamoje aplinkoje. Šis tyrimas yra skirtas atskleisti pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinį tinklą ir tinklo funkcijas. Darbe analizuojamos socialinės politikos pagyvenusiems žmonėms prielaidos ir asmens senėjimo procesų poveikis pagyvenusio žmogaus socialiniam tinklui. Buvo iškelta hipotezė, kad, kuo senyvo žmogaus socialinis tinklas siauresnis, tuo svarbesnė tampa formalių teikėjų socialinė parama. Darbo tikslas - analizuoti pagyvenusių žmonių socialinio tinklo platumo ir gaunamos socialinės paramos sąryšį. Uždaviniai: analizuoti senyvo žmogaus socialinės paramos tinklo ypatumus socialinės politikos kontekste; identifikuoti senyvo žmogaus socialinio tinklo platumą; identifikuoti senyvo žmogaus gaunamą socialinę paramą. Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinio tinklo analizei atlikti buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, tyrimo respondentais buvo pasirinkti pagyvenę, vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės, kurie gauna pagalbos namuose paslaugas X rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo sudarytas klausimynas. Jame pateiktas 51 klausimas. Tyrimas atliktas 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais X socialinių paslaugų centre... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania and also in many other world countries the population is rapidly aging. Therefore it is important to provide various kinds of social care services for elderly, in particular homecare, so that the senior could as long as possible live his/her life in familiar surroundings. This investigation aims to reveal the social network of elderly receiving homecare and its functions. The thesis analyses assumptions of social policy for elderly and influence of problems related to person aging to the social network of the senior. Hypothesis was formulated: the narrower social network of the senior is the more important formal social care becomes. The purpose of the thesis is to analyze the relationship between the broadness of social network of the elderly and received social care. The objectives are: to analyze peculiarities of the social care network of the senior in the context of the social policy; identify broadness of the social network of the senior; identify social care received by the senior in the network. Social network of the elderly receiving homecare services was analyzed using quantitative research method. To respond the goal of the research the respondents were older than 60 years, who receive homecare services in the area of municipality of X region. Questionnaire was used to achieve the research goal. It consists of 51 questions. The survey was carried out in since August to September, 2008 in X social services centre. 80 women and 20 men were questioned... [to full text]

Tyrimo objektas – pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų požiūris į fizinės veiklos prieinamumą. Temos aktualumas - Teigiama, kad sveikata priklauso ne tik nuo asmens gyvensenos, tačiau yra lemiama ir aplinkos sąlygų. Lietuvoje aplinkos sąlygos neplėtojamos, 2005 m. 1 000 gyventojų vidutiniškai teko 1,71 sporto infrastruktūros objekto. Per paskutinius 20 metų Lietuvoje buvo pastatytas vos vienas universalus, daugiafunkcinis ir tarptautinius reikalavimus atitinkantis sporto objektas. Fizinis aktyvumas priklauso ne vien tik nuo aplinkos, tačiau ir nuo biologinių, socialinių, psichologinių ir ekonominių veiksnių. Lietuvoje stokojama tyrimų nagrinėjančių fizinio pasyvumo priežastis vyresniame amžiuje. Tyrimai apie vyresnio amžiaus gyventojų nuomonę į fizinės veiklos prieinamumą ir pasyvumo priežastis padėtų įvertinti realias fizinio aktyvumo kliūtis ir nustatyti tam tikrus lietuvių mankštinimosi motyvacijos aspektus. Tyrimo tikslas – Išanalizuoti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų požiūrį į fizinės veiklos prieinamumą. Uždaviniai: 1. Apibendrinti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų nuomonę į pasirinktos fizinės veiklos prieinamumą, privalumus bei trūkumus 2. Nustatyti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų pagrindines fizinio pasyvumo priežastis. 3. Ištirti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų fizinės veiklos vietos pasirinkimo kriterijus gyvenamosios vietos, pajamų, amžiaus ir lyties aspektais. 4. Išsiaiškinti ar pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenys taptų fiziškai aktyvesni... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – elderly and aged people's attitude towards accessibility to physical activities. Topic relevance – it is stated that health depends not only from personal life-style, but it is also influenced by the environment conditions. The environment conditions have not been developed in Lithuania as only 1.71 sport infrastructure was accounted for 1,000 people in 2005. During the last 20 years only one universal, multi-functional and international requirements corresponding sort facility has been built in Lithuania. Physical activity depends upon not only the environment, but on biological, social, psychological and economic factors. There is a lack of researches regarding physical inactivity reasons at the older age in Lithuania. Researches about elderly people's opinion to accessibility of physical activity and passivity reasons would help assessing the real physical activity barriers and identify certain Lithuanian exercising motivation aspects. Research goal – analyze elderly and aged people's attitude towards accessibility to physical activities. Tasks: 1. Generalize the elderly and aged people's attitude to the accessibility, advantages and shortages of selected physical activities 2. Determine the elderly and aged people's main physical inactivity reasons. 3. Investigate elderly and aged people's physical activity location selection criteria in residential location, income, age and sex aspects. 4. Clear out whether elderly and aged people would become... [to full text]

Tyrimo objektas – pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo ir depresiškumo pasireiškimo sąsajos. Temos aktualumas - Nemažai mokslinių tyrimų įrodė, kad fizinė veikla daro teigiamą įtaką įvairiems psichinės sveikatos rodikliams, tačiau dauguma tyrimų atskleidžia fizinio aktyvumo naudą psichinei būklei esant tam tikroms ligoms. Jei yra atlikta tyrimų aiškinančių fizinio aktyvumo naudą psichinei sveikatai jie atliekami jaunesnių žmonių tarpe. Tyrimai šioje srityje yra labai aktualūs, kadangi trūksta mokslinių straipsnių nagrinėjančių fizinės veiklos naudą vyresnio amžiaus asmenų psichinei būklei. Tyrimo tikslas –išanalizuoti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų fizinio aktyvumo ir depresiškumo pasireiškimo sąsajas. Hipotezė: fizinis aktyvumas teigiamai įtakoja pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų psichinę būklę ir gyvenimo kokybę. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų depresiškumo pasireiškimo sąsajas su demografiniais rodikliais ir dalyvavimu formalioje ar neformalioje organizuotoje veikloje. 2. Ištirti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų depresiškumo pasireiškimo sąsajas su objetyviu ir subjektyviu fiziniu aktyvumu. 3. Nustatyti pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenų depresiškumo pasireiškimo, fizinio aktyvumo ir gyvenimo kokybės tarpusavio sąsajas. Tyrimo rezultatai: Vyrams dažniau nei moterims pasireiškė sunkesni depresiškumo simpromai. Vyresnio amžiaus asmenims dažniausiai pasireiškia sunkesnis depresiškumo laipsnis. Vedusiems... [toliau žr. visą tekstą] / Research object – links between elderly and aged people's physical activity and depression inclination. Topic relevance - Many scientific researches have proved that physical activities make positive impact onto various psychical health indicators. However, most of the researches have disclosed benefit of physical activities to psychical condition under certain illnesses. If some researches have been made regarding physical activity benefit to psychical state they are performed among younger people. These researches are very relevant, because there is a lack of scientific articles analyzing the physical activity benefit to older age people's psychical state. Research goal– analyze the links between elderly and aged people's physical activity and depression inclination. Hypothesis: physical activity influences elderly and aged people psychical state and life quality positively. Research tasks: 1. Investigate elderly and aged people's depression inclination links with demographic indicators and participation in formal and non-formal organized activities. 2. Investigate elderly and aged people's depression inclination links with objective and subjective physical activity. 3. Investigate the links for elderly and aged people's depression inclination, physical activity and life quality. Research results: Men more often than woman have had harder depression symptoms. Elderly people more frequently have had harder depression inclination degree. Married people with larger income... [to full text]