Šiame darbe nagrinėjami asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių sąsajos Airijoje gyvenančių lietuvių imtyje. Atliktu tyrimu siekiama nustatyti, ar Airijoje gyvenantys lietuviai skiriasi asmenybės bruožais, pasitenkinimo gyvenimo lygiu, rūkymo ir gėrimo paplitimu, nusiskundimų sveikata dažnumu, patiriamo psichosocialinio streso lygiu nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių. Tyrimas padės atskleisti, ar egzistuoja sąsajos tarp asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių. Gauti rezultatai rodo, kad Airijoje gyvenantiems lietuviams yra būdinga labiau išreikšta ekstraversija ir atvirumas patyrimui. Taip pat Airijoje gyvenantys lietuviai pasižymi žemesniu neurotškumo lygiu. Nustatyta, kad Airijoje gyvenantys lietviai yra labiau patenkinti gyvenimu ir jų patiriamo psichosocialinio streso lygis žemesnis, jie turi mažiau nusiskundimų psichine ir fizine sveikata nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Rūkymo ir gėrimo paplitimas didesnis Airijoje gyvenančių lietuvių tarpe. Tyrimo rezultatai leido atskleisti ir patvirtino užsienio autorių tyrimo rezultatus, kad pasitenkinimas gyvenimu susijęs su asmenybės bruožais. Patikimiausiai su pasitenkinimu gyvenimu susiję šie bruožai: ekstraversija ir sutariamumas. Neurotizmas susijęs su patiriamo psichosocialinio streso lygiu, ir bendru sveikatos vertinimu. / The purpose of this stydy is to investigate correlates of personality traits, satisfaction with life and health in the sample of Lithuanians living in Ireland. This research will allow to determine whether Lithuanians living in Ireland differ in personality traits, satisfaction with life level, smoking and drinking habbits, psychosocial stress level, satisfaction with health and health complaints from lithuanians living in Lithuania. Although it will be examined if there is correlates between personality traits, satisfaction with life and health. The results show that Lithuanians living in Ireland have higher levels of extraversion and openness to experience. Lithuanians living in Ireland have lower level of neuroticizm. Although Lithuanians living in Ireland are more satisfied with life, have lower levels of psychosocial stress, are more satisfied with their health and have less complaints about physical and mental health then Lithuanians living in Ireland. Lithuanians in Ireland drink and smoke more then lithuanians in Lithuania. Research results confirmed that satisfaction with life correlates with personality traits: extraversion and agreebleness. Neuroticizm correlates with psychosocial stress and health satisfaction.

Tikslas - įvertinti subjektyvių ir objektyvių kognityvinių funkcijų sąsajas su pasitenkinimu gyvenimu ir kompensacinių technikų naudojimu senyvame amžiuje. Tyrime dalyvavo 97 tiriamieji vyresni nei 63 metai. Tyrime dalyvavusių respondentų amžiaus vidurkis buvo 74,54 (stnd. n. 8,9). Dauguma tiriamųjų buvo moterys 65% (N=63), likusieji 35% (N=34) buvo vyrai. Tiriamojo buvo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su jo atmintimi, dėmesio koncentracija, apskritai pažintinėmis funkcijomis, naudojant CFQ metodiką. Pastaroji vertinimo metodika yra skirta įvertinti subjektyviai suvokiamas savo pažintines funkcijas. Naudojant Diener E. (1985) skalę, tiriamiesiems buvo užduodami penki klausimai, apie jų jaučiamą pasitenkinimą gyvenimu. Naudojant penkių žodžių testą ir Krepelino metodiką, buvo įvertinama tiriamųjų ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis ir dėmesio išsekimas. Siekiant objektyviomis metodikomis įvertinti tiriamųjų bendrą pažintinių funkcijų lygį buvo naudojamas 6CIT klausimynas. Taip pat tiriamieji atsakė į papildomus klausimus apie išsilavinimą, šeimyninę padėti, sveikatą, kompensacinių technikų naudojimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų pažintinės funkcijos silpnėja su amžiumi. Seno amžiaus tiriamieji pasižymi silpnesnėmis pažintinėmis funkcijomis, nei senyvo amžiaus tiriamieji. Aukštesnio išsilavinimo tiriamųjų pažintinių funkcijų rodikliai buvo aukštesni, nei kito išsilavinimo tiriamųjų. Kita vertus, tiriamųjų pasitenkinimas gyvenimu nėra susijęs su jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study was to assess relationship between subjective and objective cognitive functions and satisfaction with life and using compensatory techniques in elderly. The subjects of the study were 97 men and women, elderly than 63 years old. Mean of the age was 74,54 ± 8,9. Mostly of the subjects were women (65%, N=63) and 35% (N=34) were men. There were individual talk with everyone subject of the study. The subjects had asked to answer in questions about their memory, attention, generally cognitive functions. CFQ was used for to assess subjective cognitive failures. Using Diener E. (1985) scale, subjetcs had to answer five questions about their satisfaction with life. Five – word test and Kreapaeaelin methodic were used to assess subject’s short – term memory, long – term memory and attention. 6CIT methodic was used to assess subject’s generally cognitive functions. Also there were questions about education, marital status, health and using compansatory techniques. The results of this study show that there are statistically significant differences between age cognitive functions. Cognitive functions are better in Young-Old age then in Old-old age. Also there are differences between education. But there are no statistically significant differences between cognitive functions, education, age, using compensatory techniques and satisfaction with life. But results show that satisfaction with life is relates with relations with family, also with long term memory and... [to full text]

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai ir moterys skirtingai vertina pasitenkinimą darbu: vyrai darbu patenkinti labiau nei moterys. Tačiau tiek vyrai, tiek moterys panašiai vertina pasitenkinimą gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei moterų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja darbo savybės, o moterų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei vyrų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja su darbu nesusijusių sričių vertinimas. Asmeniniai bruožai yra susiję tiek su vyrų, tiek su moterų pasitenkinimu gyvenimu, tačiau nėra nustatyta asmeninių bruožų bei vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu sąryšio. Kalbant apie pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajas, jos surastos moterų grupėje, o vyrų grupėje galima stebėti tik statistinę tendenciją, jog vyrų pasitenkinimas darbu turi sąryšį su pasitenkinimu gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą darbu prognozuoja tiktai darbo savybės, moterų pasitenkinimą darbu – darbo savybės, asmeniniai bruožai bei aplinkos, nesusijusios su darbu, veiksniai. Pasitenkinimą gyvenimu vyrams prognozuoja asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis, moterims – su darbu nesusijusios sritys, asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis. / The results of the study showed that the job satisfaction of men and women is different: men‘s job satisfaction is higher than women‘s. However, life satisfaction of both men and women is similar. Men‘s life satisfaction, unlike women‘s life satisfaction, is determined by the characteristics of their job and women‘s life satisfaction, unlike men‘s life satisfaction, is determined by areas unrelated to their job. Personal traits are related to both men and women‘s life satisfaction, but no connection was found between personal traits and job satisfaction of either men or women. A link between job satisfaction and life satisfaction was found in the women‘s group, while in men we can only observe a statistic tendency that men‘s job satisfaction is linked with life satisfaction. Men‘s job satisfaction is determined only by the characteristics of their job, but women‘s job satisfaction is determined by job characteristics, personal traits and factors of an environment unrelated to their job. Men‘s life satisfaction is determined by personal traits and their income and women‘s life satisfaction is determined by areas unrelated to their job, personal traits and income.

Vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai (šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius). Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių sakičius, daro vyresnio amžiaus žmones įtakingesne visuomenės grupe. Šio darbo tikslas įvertinti vyresnio amžiaus žmonių optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu skirtumus sociodemografinėse grupėse bei įvertinti optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu sąsajas su socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Tyrime dalyvavo 148 tiriamieji 55-81 metų amžiaus (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos. Socialinis palaikymas buvo nus-tatomas socialinio palaikymo klausimynu (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimizmas matuotas LOT-R klausimynu (Life Oriettion test-Revised). Pasitenkinimas gyvenimu matuotas pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener, Satisfac-tion With Life Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas priklauso nuo jų šeimyninės padėties, socialinis palaikymas priklauso nuo šeimyninės padėties, išsilavinimo bei... [toliau žr. visą tekstą] / The increase of the elderly involves all the levels of social reality, it changes not only the life route of any individual, but relationship among people as well. Different reseaches show that obsolescence is directly affected by social aspects (family, education, style of life). The increase of a number of the elderly makes this group of people more influential. in society. The purpose of this work is to evaluate the differences of the elderly‘s optimism and satisfaction with life in sociodemographic groups and to assess interface between optimism and satisfaction with life and social support and psychsociological adaptation. 148 people (95 women, 53 men) aged 55-81 living in Ukmerge and its reagion took part in the research. In order to establish the psychosociological adaptation a questionnaire was made and five factors of psychosociological adaptation were distinguished: social activity, communication with relatives, attitude towards the youth, , attitude towards the elderly and health. Social support was established with the help of the questionnaire for social support (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimism was estimated by the questionnaire of LOT-R (Life Oriettion test-Revised). Life satisfaction was assessed using the scale of satisfaction with life (Diener, Satisfaction With Life Scale). The results of the research showed that the optimism of the elderly depend on... [to full text]