Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus, optimizmo ir prisitaikymo mokykloje sunkumų ryšius. Tyrime dalyvavo 157, dviejų Kauno vidurinių mokyklų, dešimtos-dvyliktos klasės mokiniai. 60 vaikinų ir 97 merginos, 15-19 metų amžiaus. Tyrime naudotos metodikos – Auklėjimo stiliaus klausimynas; Scheier, Carver ir Bridges "Pataisytas gyvenimo orientacijos testas" skirtas įvertinti optimizmo lygiui; ir prisitaikymo mokykloje sunkumų subskalė iš "Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimyno". Tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, pasižymi didesniu optimizmu nei mokiniai, kurie savo tėvo auklėjimo stilių suvokia kaip autoritarišką ar neįsitraukiantį. Tačiau nerasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp mokinių optimizmo lygio ir mamos auklėjimo stilių. Mokiniai, kurie savo tėvų auklėjimo stilių suvokia kaip autoritetingą, turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų nei mokiniai, kurių tėvai taiko kitus auklėjimo stilius. Labiau optimistiški mokiniai turi mažiau prisitaikymo mokykloje sunkumų, jie geriau susidoroja su mokymosi krūviu, turi geresnius akademinius pasiekimus, tėvai ir mokytojai yra labiau patenkinti jų mokymusi, ir tokių mokinių elgesys labiau atitinka mokyklos reikalavimus. Nustatytas tėvų auklėjimo stiliaus ir mokinio prisitaikymo mokykloje sunkumų netiesioginis ryšys, kuris rodo, jog tėvų auklėjimo stilius turi įtakos mokinio optimizmui, o mokinio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse the high school students’ perceived parenting style and optimism links with school adjustment difficulties. 157 participants of two Kaunas’s High schools participated in this research. Participants were students of 10th – 12th classes. The whole part was composed of 60 boys and 97 girls from 15-19 age scale. Perceived parenting style was assessed with “Parenting style inventory”; “Life orientation Test Revised” by Scheier, Carver and Bridged was practised to evaluate optimism level; and “adjustment at school difficulties” subscale from “Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire” was examined as well. The analysis showed that high school students who perceive their father’s parenting style as authoritative are more optimistic in their lives than the students who perceive their father’s parenting style as authoritarian or neglectful. There are no statistically significant differences found between high school students’ optimism level and mother‘s parenting style. Students who perceive their parents’ parenting style as authoritative have less adjustment difficulties at school than students whose parents apply other parenting styles. Students who are more optimistic have less school adjustment difficulties, they manage to cope with the tasks more effectively, reach better academic goals, while parents and teachers are more satisfied with their studying results. More optimistic students’ behaviour is also more applied to... [to full text]

Darbo tikslas: nustatyti sąsajas tarp darbo motyvacijos, vidinių ir išorinių gyvenimo tikslų bei optimizmo, palyginant jas su įvairias pareigas užimančiais darbuotojų socialiniais – demografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 126 darbuotojai įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo, darbo stažo, pareigų, darbo pobūdžio iš Kauno ir Kauno rajonų. Tyrime dalyvavo moterų 81 (64,3 proc.) ir vyrų 45 (35,7 proc.) Tyrimo metu naudotos metodikos – Darbo motyvacijos klausimynas, T. Kasser gyvenimo tikslų klausimynas, išskiriant skales: vidiniai gyvenimo tikslai ir išoriniai gyvenimo tikslai bei optimizmo klausimynas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad vyrai darbe motyvuoti labiau nei moterys, tačiau moterys su aukštesniu darbo motyvacijos lygiu yra labiau optimistiškos nei darbuotojos su žemesniu darbo motyvacijos lygiu. Kuo aukštesnes pareigas užima darbuotojas, tuo didesne motyvacija jis pasižymi darbe. Žemesnes pareigas užimantys darbuotojai su aukštesniu darbo motyvacijos lygiu pasižymi didesniu optimizmu, nei darbuotojai su žemesniu darbo motyvacijos lygiu. Darbe labiau motyvuoti tie darbuotojai, kurių amžius nuo 26 iki 50 metų. Aukštesnę darbuotojų darbo motyvaciją labiausiai nulemia vadovaujantis darbas bei aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios pareigos. / The aim of the project: to identify links between work motivation, internal and external life-time goals and optimism, and to compare them with the social – demographical indicators of different responsibilities employees. In the research participated 126 employees of different age, gender, education, work experience, occupying various positions, and different types of occupation from Kaunas city and Kaunas district. Participants: women – 81 (64,3 %), men – 45 (35,7 %). Methodologies used in the research – work motivation questionnaire, T.Kasser aspiration index, chosen points: internal life-time goals and external life-time goals; and life orientation test revised (LOT-R). The research results shows that at work men are more motivated than women, however women with higher level of motivation are more optimistic then women with the lower level of motivation. The higher responsibilities an employee has the higher his motivation is. Employees with higher level of motivation are much more optimists then those with less motivation. Employees of age range 25 – 50 are more motivated at work. Mostly employees working motivation is determined by leader positions and work demanding higher qualification. Also motivation is determined, but not that strongly, by male gender, major age, higher education and bigger work experience.

Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai ir moterys skirtingai vertina pasitenkinimą darbu: vyrai darbu patenkinti labiau nei moterys. Tačiau tiek vyrai, tiek moterys panašiai vertina pasitenkinimą gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei moterų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja darbo savybės, o moterų pasitenkinimą gyvenimu, skirtingai nei vyrų pasitenkinimą gyvenimu, prognozuoja su darbu nesusijusių sričių vertinimas. Asmeniniai bruožai yra susiję tiek su vyrų, tiek su moterų pasitenkinimu gyvenimu, tačiau nėra nustatyta asmeninių bruožų bei vyrų ir moterų pasitenkinimo darbu sąryšio. Kalbant apie pasitenkinimo darbu ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajas, jos surastos moterų grupėje, o vyrų grupėje galima stebėti tik statistinę tendenciją, jog vyrų pasitenkinimas darbu turi sąryšį su pasitenkinimu gyvenimu. Vyrų pasitenkinimą darbu prognozuoja tiktai darbo savybės, moterų pasitenkinimą darbu – darbo savybės, asmeniniai bruožai bei aplinkos, nesusijusios su darbu, veiksniai. Pasitenkinimą gyvenimu vyrams prognozuoja asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis, moterims – su darbu nesusijusios sritys, asmeniniai bruožai bei darbo užmokestis. / The results of the study showed that the job satisfaction of men and women is different: men‘s job satisfaction is higher than women‘s. However, life satisfaction of both men and women is similar. Men‘s life satisfaction, unlike women‘s life satisfaction, is determined by the characteristics of their job and women‘s life satisfaction, unlike men‘s life satisfaction, is determined by areas unrelated to their job. Personal traits are related to both men and women‘s life satisfaction, but no connection was found between personal traits and job satisfaction of either men or women. A link between job satisfaction and life satisfaction was found in the women‘s group, while in men we can only observe a statistic tendency that men‘s job satisfaction is linked with life satisfaction. Men‘s job satisfaction is determined only by the characteristics of their job, but women‘s job satisfaction is determined by job characteristics, personal traits and factors of an environment unrelated to their job. Men‘s life satisfaction is determined by personal traits and their income and women‘s life satisfaction is determined by areas unrelated to their job, personal traits and income.

Vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas aprėpia visus socialinės tikrovės lygius, keičia ne tik individo gyvenimo kelią, bet ir santykius tarp žmonių. Įvairūs tyrimai rodo, kad senėjimą tiesiogiai veikia socialiniai aspektai (šeima, išsilavinimas, visas gyvenimo stilius). Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių sakičius, daro vyresnio amžiaus žmones įtakingesne visuomenės grupe. Šio darbo tikslas įvertinti vyresnio amžiaus žmonių optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu skirtumus sociodemografinėse grupėse bei įvertinti optimizmo, pasitenkinimo gyvenimu sąsajas su socialiniu palaikymu ir psichosocialiniu prisitaikymu. Tyrime dalyvavo 148 tiriamieji 55-81 metų amžiaus (95 moterys, 53 vyrai), gyvenantys Ukmergės mieste ir rajone. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti buvo sudarytas klausimynas ir išskirti penki psichosocialinio prisitaikymo faktoriai: socialinio aktyvumo, bendravimo su artimaisiais, požiūrio į jaunimą, požiūrio į vyresnius ir sveikatos. Socialinis palaikymas buvo nus-tatomas socialinio palaikymo klausimynu (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimizmas matuotas LOT-R klausimynu (Life Oriettion test-Revised). Pasitenkinimas gyvenimu matuotas pasitenkinimo gyvenimu skale (Diener, Satisfac-tion With Life Scale). Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus žmonių optimizmas priklauso nuo jų šeimyninės padėties, socialinis palaikymas priklauso nuo šeimyninės padėties, išsilavinimo bei... [toliau žr. visą tekstą] / The increase of the elderly involves all the levels of social reality, it changes not only the life route of any individual, but relationship among people as well. Different reseaches show that obsolescence is directly affected by social aspects (family, education, style of life). The increase of a number of the elderly makes this group of people more influential. in society. The purpose of this work is to evaluate the differences of the elderly‘s optimism and satisfaction with life in sociodemographic groups and to assess interface between optimism and satisfaction with life and social support and psychsociological adaptation. 148 people (95 women, 53 men) aged 55-81 living in Ukmerge and its reagion took part in the research. In order to establish the psychosociological adaptation a questionnaire was made and five factors of psychosociological adaptation were distinguished: social activity, communication with relatives, attitude towards the youth, , attitude towards the elderly and health. Social support was established with the help of the questionnaire for social support (The medical Outcomes Study social Support Servery; Sherbourne CD and Stewart Al. 1991). Optimism was estimated by the questionnaire of LOT-R (Life Oriettion test-Revised). Life satisfaction was assessed using the scale of satisfaction with life (Diener, Satisfaction With Life Scale). The results of the research showed that the optimism of the elderly depend on... [to full text]