Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. / The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment.

The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment. / Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu.