The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment. / Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu.

Nowadays about 10% of population in European Union about 38 million people are treated as disabled people. In Lithuania there are about 350 thousand disabled people. After independence, disabled people seek more and more integration into society. They seek it through employment, possibility to study and cultural artistic activity. In Lithuania applied dance practise for disabled people is only in experimental tone, but the experience of foreign coutries shows that it can become a profesional as it gets proper attention. The aim of the research is to explore how the applied dance influences feelings and adaptation in the society people with physical disability. Qualitative research method was chosen which helped to know disabled people better and communicate with them personally. In the work such methods were used: observation, diaries, half structure interview, questionnaire, the analysis of document content. Research population - people with inborn motional disability who attend Kaunas disabled youth occupation centre. The made research showed that motional disability contracts possibilities to accommodate in the surrounding. With the help of applied dance practise disabled people have possibility to improve social behaviour participating in social life as full members of society. Applied dance gives the opportunity for disabled people to acknowledge surrounding, find new contacts. We can say that the applied dance practise helps disabled people to integrate into... [to full text]

Jaunesniojo paauglio psichologinė savijauta - neabejotinai aktualus klausimas šiandieną ugdant sveiką visuomenę. Svarbiausias paauglio asmenybės ir psichologinės savijautos aspektas yra sveikatos kontrolės lokusas, kuris parodo, kaip žmogus suvokia savo sveikatą bei priežastis, nuo kurių priklauso jo sveikata, ir savęs vertinimas. Šio magistro darbo tikslas - ištirti 5-12 klasių mokinių savęs vertinimo ir sveikatos kontrolės lokuso ypatumus sąryšyje su sveikata ir mokymosi sėkme. Siekiama nustatyti 5-12 klasių mokinių sveikatos kontrolės lokuso ir savęs vertinimo skalių įverčių vidurkius pagal amžių (11-18m.) ir lytį, taip pat ištirti sveikatos kontrolės lokuso ir savęs vertinimo ryšį su praleistų pamokų skaičiumi dėl ligos bei su pažangumu. Tyrime dalyvavo 240 bendrojo lavinimo mokyklos mokinių (5-12 kl, 11-18 m.). Tyrimui atlikti buvo naudojama daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė/MHLC - A forma (Wallston K.,1978) ir M. Rosenberg savigarbos skalė (Rosenberg M., 1965). Užduočių rezultatai buvo išreikšti 4 rodikliais: vidinė kontrolė(HLC), atsitiktinumas(CHC), kitų įtaka(PHLC), savęs vertinimas(BRSV). / Nowadays the psychological being of pupils ‘is a very topical issue in trying to raise a healthy community. One of the main factors indicating the psychological health of the individual is the health control locus and self-esteem, showing how a person conceives his health and himself, his abilities, properties, and his status among other people. A teenager‘s psychical and physical health relies strongly on this, as well as learning advance and relationship to other people. The aim of the present work has been to analyze the 5 – 12 class children self-esteem and health control locus singularity in connection with learning advance. In the research, however, the aim has been to analyze 5 – 12 class children‘s indicators of health control locus and self-esteem according to the age (11-18 years old) and sex, quest 5 – 12 class children health control locus and self-esteem in connection with absences from school due to some illness and with learning advance. There were data collected from 240 schoolchildren 5 – 12 class (11-18 years old) in Lithuanian comprehensive schools. In the research there were used Multidimensional health locus of control scale (MHLC) (Wallston K., 1978) and Rosenberg’s self-esteem scale (RSV) (Rosenberg M., 1965). The result of work was expressed by the following four indicators: internality (HLC), chance (CHC), powerful others (PHLC) and self-esteem (BRSV). The results of the research revealed that the average locus in the pupil‘s health control scales... [to full text]

Dabartinėje visuomenėje visose gyvenimo srityse stresas yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Tobulėjant informacinėms technologijoms, automatizacijai, mechanizacijai, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, didėja dirbančiojo atsakomybė. Visa tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą ir sukelia profesinį stresą. Viena sunkiausių ilgalaikio streso pasekmių slaugytojoms yra sveikatos sutrikimai. Tyrimo tikslas. Įvertinti terminalinės būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų emocinius sunkumus bei jų kontrolės galimybes darbe. Tyrimo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti terminalin��s būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų profesinius motyvus ir lūkesčius. 2. Išanalizuoti su darbu susijusius slaugytojų emocinius sunkumus bei jų įveikos būdus. 3. Įvertinti darbo organizavimo reikšmę slaugytojų savijautai. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu panaudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 18 slaugytojų, dirbančių keturiose Kauno miesto terminalinės būklės pacientų gydymo ir slaugos institucijose. Atrenkant skirtingų tipų institucijose dirbančius respondentus siekta atspindėti galimą požiūrių įvairovę. Duomenys buvo renkami 2008 m. sausio – vasario mėnesiais. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad skirtingose terminalinės būklės pacientų slaugos institucijose dirbančios slaugytojos savo kasdieninėje veikloje patiria panašius sunkumus, neigiamai veikiančius jų savijautą ir sveikatą. Kasdien... [toliau žr. visą tekstą] / Stress is a very actual social and health problem in all spheres of life of present society. While improving information technologies, automation, mechanization, rates of production and competition accelerates, information flow grows, labouring man‘s responsibility increases. All this grows intellectual, nervous and emotional tension and raises professional stress. One of the most difficult outcomes of enduring stress for tenders is health disorder. Objective of research. Evaluate tenders‘ nursing patients in terminal state emotional difficulties and their control possibilities in work. Goals of research. 1. Ascertain tenders‘ nursing patients in terminal state professional motives and suspenses. 2. Traverse emotional difficulties connected with tenders‘ work and their defeat modes. 3. Evaluate meaning of work organization for tenders‘ feelings. Methodology of research. Qualitative descriptive research has been made, during the course of which semistructural interview method has been used. 18 tenders have participated in research who work in four Kaunas city institutions of patients‘ in terminal state treatment and nursing. Selecting respondents working in diverse type institutions the purpose was to reflect possible variety of attitudes. Data was collected during January and February of 2008. Results. Research has showed that nurses working in different institutions of nursing patients in terminal state in their ordinary activity experience similar difficulties... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti vienos Elektrėnų vidurinės mokyklos 11 - 15 metų (5 - 8 klasių) mokinių psichologinės savijautos ir savivertės ypatumus bei sąsajas su pažangumu. Šiuo darbu siekiama nustatyti penktų - aštuntų klasių mokinių psichologinės savijautos mokykloje ypatumus, taip pat penktų - aštuntų klasių mokinių savivertės ypatumus. Darbe bus bandoma išmatuoti pažangumo lygį bei mokymosi rezultatus. Taip pat ieškoma mokinių psichologinės savijautos mokykloje ir savivertės sąsajų su pažangumu arba mokymosi rezultatais. Duomenų rinkimui tyrime buvo naudojami dviejų tipų tyrimo metodai. Pirmajame - McClellan D., Katz L., „Vaikų socialinio vystymosi“ vertinimo skalės trečioji klausimų dalis „Socialiniai įgūdžiai ir savijauta mokykloje“ (tiriamųjų psichologinės savijautos mokykloje ypatumams nustatyti) ir Rosenberg savęs vertinimo skalė (tiriamųjų savivertės ypatumams nustatyti). Antrajame – duomenys apie mokinių pažangumą buvo renkami analizuojant dokumentus, t.y., 5 – 8 klasių mokinių žurnalus ir metinę pažangumo suvestinę - ataskaitą. Tyrimas buvo atliekamas 2007-2010 metais. 2007 m. balandžio mėn. tyrime dalyvavo visi vienos Elektrėnų vidurinės mokyklos penktųjų klasių mokiniai, iš viso 137 moksleiviai. 2010 metų kovo mėn. buvo atliekamas pakartotinis tyrimas visose tos pačios Elektrėnų vidurinės mokyklos aštuntose klasėse. Antrame tyrimo etape dalyvavo 113 aštuntųjų klasių moksleivių. Sulyginus gautas anketas, atrinkti 99 tiriamieji - 60 mergaičių ir 39 berniukai... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of research is to define the correlation of psychological well-being and self-esteem and academic achievements of the one Elektrėnų high school 11 - 15 years (5 - 8 grades). This work is aimed to identify the fifth - eighth grade students psychological well-being of school characteristics, as well as the fifth - eighth grade students self-esteem characteristics. The paper will attempt to measure the achievement levels and learning outcomes. It also sought students psychological well-being at school and correlation with self-esteem or achievement of learning outcomes. The research was made by applying two types of tests. The first - McClellan D., L. Katz, Social Development; on the scale of the third question group; well-being and social skills at school (test of psychological well-being of the characteristics of the school) and the Rosenberg Self-Assessment Scale (self-assessment test to determine the characteristics). The second - the data on student excellence were collected by analyzing documents, 5-8 grade students achievement records and annual summaries The study was carried out in 2007-2010. 2007 April. The study included all Elektrėnų one fifth of secondary school classes, a total of 137 students. 2010 March. Re-examination was performed in all of the same high school Elektrėnų eighth grades. In the second stage of the investigation involved 113 eighth graders. Overall, the questionnaires received, a selection of 99 subjects - 60 boys and 39 girls. The... [to full text]

Viena aktualiausių šiandienos problemų - moksleivių fizinių ir sveikatos rodiklių blogėjimas. Fizinis aktyvumas vienas iš svarbiausių moksleivių vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių. Tačiau fizinis aktyvumas, vis dar nepakankamai vertinamas. Atlikti tyrimai Lietuvoje rodo, kad vaikai nėra pakankamai aktyvūs. Taip pat nustatyta, kūno masės didėjimas, sutrikusios medžiagų apykaitos požymiai,bei, kad anksti įprantama rūkyti, vartoti alkoholį, netinkamai maitintis bei nepakankamai judėti (Zaborskis, 1997). Tyrimo tikslas: Išanalizuoti 12 -17 metų moksleivių psichologinę savijautą, požiūrį į savo sveikatą ir fizinį aktyvumą lyties aspektu. Tyrimo uždaviniai: 1. Palyginti 12 - 17 metų berniukų ir mergaičių psichologinę savijautą; 2. Palyginti 12 - 17 metų berniukų ir mergaičių požiūrį į savo sveikatą; 3. Palyginti 12 – 17 metų berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo lygį. Tyrimo dalyviai: Iš viso buvo apklausti 214 moksleivių (100 berniukų, 114 mergaičių), besimokančių Anykščių Antano Vienuolio gimnazijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 15 ± 3metų. Tyrimo metodai: 1. Anketinė apklausa. Išvados : 1. Dauguma 12 – 17 metų moksleivių būna blogos nuotaikos, jaučia nerimą. Berniukų (11,0 proc.) ir mergaičių (18,4 proc.) pasiskirstymas panašus. 2. Dauguma 12 – 17 metų moksleivių savo sveikatą vertina kaip labai gerą. Mergaitės savo sveikatą vertino blogiau nei berniukai. Dažniausi nusiskundimai regėjimo bei laikysenos sutrikimai. 3... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most actual problems today is the decline of pupil’s’physical and health marks. Physical activeness is one of the most important factors in pupil’s development and strengthening of health, but it is still not appreciated enough. Researches in Lithuania show that children are not physically active. Also, it is determined the increase of body mass, the signs of metabolic disorder, that teenagers start drinking alcohol or smoking in early age, they keep to improper diet and move not enough (Zaborskis, 1997). The aim of the research: To analyze low 12 -17 years old school children’s rates their psychological being, their health and physical activity – by gender. The goals of the research: 1. To compere 12 – 17 years boys’ and girl’s psychological being. 2. To compere how 12 -17 years old boys and girls rate their approach to their health. 3. To compere 12 – 17 boys and girls of physical activeness of level. The participants of the research: 214 pupils (100 boys and 114 girls) from Anyksciai Antanas Vienuolis Gymnasium were questioned. The average age is 15 ± 3 years. The methods of the research: 1. Questioning. Conclusions: 1. The most 12 -17 school children’s are moody and anxious . The distribution of boy’s (11,0 %) and girl’s (18,4 %) is similar. 2. A lot of 12 – 17 school childrens estimate their health as very good, but the girls estimated it worse than the boys. The most specified having visual and... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti moterų, sergančių krūties vėžiu, savo įvertintos sveikatos ir savijautos ypatybes aktyvaus gydymo laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 105 krūties vėžiu sergančios moterys, besigydančios Vilniaus universiteto Onkologijos instituto III-iajame onkochirurgijos skyriaus krūties ligų chirurgijos ir onkologijos poskyryje. Tyrimo dalyvės buvo atrenkamos pagal šiuos kriterijus: moteriška lytis, nustatyta I-IV krūties vėžio stadija (karcinoma), laukiama arba jau padaryta krūties vėžio operacija gydantis stacionare, sutikusios dalyvauti tyrime. Siekiant įvertinti sergančių krūties vėžiu moterų sveikatą, pablogėjusią nuotaiką ir nusiskundimus sveikata buvo naudojamas subjektyviai vertinamos sveikatos klausimynas, pablogėjusios nuotaikos vertinimo metodika ir klinikinis struktūruotas interviu apie nusiskundimus sveikata, savijauta (Goštautas, 1998). Taip pat buvo naudojama Beko depresijos skalė – II. Norint įvertinti dėl krūties vėžio operacijos kylančius sunkumus buvo naudojama įvykio poveikio skalė – revizuota lietuviška versija (Kazlauskas, Gailienė, Domanskaitė-Gota, Trofimova, 2006). Trauminiams įvykiams vertinti Vrana-Lauterbach trauminių įvykių klausimynas civiliams (Vrana, Lauterbach, 1994). Taip pat buvo taikytas pusiau struktūruotas interviu įvertinti dėl krūties vėžio kylančius pokyčius, prašoma užpildyti klinikinius ir sociodemografinius duomenis. Atlikus tyrimą, buvo įvertinamas asmens elgesys naudojant emocinės įtampos skalę. Tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze peculiarities of the self – rated health and general condition during the period of active treatment among women with breast cancer. In this research were participating 105 women with breast cancer, at this time treated in Vilnius University Institute of Oncology of breast disease surgery and oncology section of III-rd oncosurgery department. Participants of the research were selected by these criterions: female, I-IV stage of cancer diagnosed (carcinoma), expected or already done for breast cancer surgery during stationary treatment, agreed to participate in the research. In order to assess health, mood and health complaints among women with breast cancer were used self – rated health questionnaire, mood assessment methodology and clinical structured interview about complaints of health and general condition (Goštautas, 1998). Also been used Beck Depression Scale - II. To evaluate for breast cancer surgery the difficulties were used the Impact of Event Scale – the revised Lithuanian version (Kazlauskas, Gailienė, Domanskaitė-Gota, Trofimova, 2006). To assess traumatic events were used Vrana-Lauterbach traumatic events questionnaire for civilians (Vrana, Lauterbach, 1994). In addition, the semi-structured interview was used to assess the changes that result from breast cancer, and asked to complete the clinical and socio-demographic data. In order to assess behavior of women immediately after the research was used observational scale of... [to full text]

Research shows that the interaction between the weather conditions and human health exists and this interaction has a very wide range, from subjective well-being to death. With respect to reactions to weather variations, people can be divided into weather-resistant and weather-sensitive. However, there is the lack of standardised tools to evaluate weather sensitivity. People with heart disease and people with sensitive nervous system are considered to be more sensitive to weather change than others. There are evidences that psychological distress and Type D personality are both associated with development and progression of coronary artery disease. Also, it is hypothesized that individual differences such as personality traits may have an effect on sensitivity to weather. The aim of this study was to examine and to evaluate associations between weather parameters and subjective well-being of patients with coronary artery disease. The objectives of the study: 1) to examine the validity of Type D personality assessment instrument used in this study; 2) to develop and test the psychometric properties of self-assessment diary for weather sensitivity in patients with coronary artery disease; 3) to evaluate associations between the subjective well-being of patients with coronary artery disease and the weather parameters; 4) to evaluate associations between anxiety, depression and personality and the subjective weather-related well-being in patients with coronary artery disease. / Moksliniai tyrimai rodo, kad egzistuoja sąveika tarp orų pokyčių ir žmonių sveikatos ir ši sąveika sudaro labai platų spektrą – nuo subjektyvios savijautos pablogėjimo iki mirties. Dėl reakcijų į orų pokyčius, žmonės gali būti suskirstyti į dvi grupes – jautrius orų pokyčiams ir atsparius. Tačiau standartizuotų instrumentų, kurie leistų įvertinti jautrumą orams ir atskirti jautrius orų pokyčiams asmenis, ypač skirtingų susirgimų grupėse, trūksta. Sergantieji širdies ligomis ir asmenys išgyvenantys psichologinį distresą priskiriami prie vienų iš jautriausių orų pokyčiams. Įrodyta, kad tiek psichologinis distresas, tiek asmenybės D tipas yra susiję su išeminės širdies ligos išsivystymu ir progresavimu. Be to, pastaraisiais metais keliamos hipotezės, kad individualūs skirtumai, tokie kaip asmenybės bruožai, taip pat gali įtakoti jautrumą orams. Darbo tikslas buvo išnagrinėti ir įvertinti sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios savijautos sąsajas su orais ir jos ryšį su asmenybės bruožais, nerimo ir depresijos simptomais. Darbo uždaviniai: 1) validizuoti tyrime naudojamą instrumentą asmenybės D tipui vertinti; 2) sukurti savikontrolės dienyną jautrumui orams įvertinti ir atlikti jo psichometrinę analizę; 3) nustatyti sąsajas tarp sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios savijautos ir orų, 4) įvertinti sergančiųjų išemine širdies liga subjektyvios orų sąlygotos savijautos sąsajas su nerimu, depresija ir asmenybės bruožais.

Moksleivių elgesys turintis įtakos sveikatai, gyvensena, santykiai šeimoje ar bendraamžių grupėje tolydžiai kinta. Dabartinių moksleivių sveikata nėra itin gera: netaisyklinga laikysena, regos sutrikimai, dažnesnės traumos, daug savižudybių. Todėl svarbu kuo daugiau sužinoti apie paauglių gyvensena, jos kaitą. Tyrimas atliktas 2006 metų sausio ir vasario mėnesiais Kauno miesto „Vaižganto“ vidurinėje mokykloje, Sargėnų vidurinėje mokykloje, bei VDU Kauno „Rasos“ gimnazijoje. Buvo išdalinta 412 anketų, tačiau tolesniam tyrimo rezultatų apdorojimui buvo tinkamos 400 anketų. Tyrimo tikslas — ištirti Kauno bendrojo lavinimo mokyklų 7-ų ir 9-ų klasių mokinių elgesio, šeimos ir mokyklos aplinkos ypatumus, įvertinti jų ryšį su nusiskundimais sveikata. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių specifinius sveikatos rizikos veiksnius. 2. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių mokyklos aplinkos vertinimo ypatumus. 3. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-�� klasių mokinių bendravimo šeimoje ypatumus. 4. Nustatyti ir palyginti 7-ų ir 9-ų klasių mokinių sveikatos bei savijautos rodiklius. Buvo iškelta hipotezė, kad šių dienų 7-ų klasių mokinių gyvensenos ir elgesio, turinčio įtakos sveikatai, dėsningumai yra panašūs kaip ir 9-ų klasių mokinių. Darbe buvo taikomi šie tyrimo metodai: teorinės analizės ir apibendrinimo, anketinės apklausos, matematinės statistikos. Anketinės apklausos metodu siekėme nustatyti mokyklos, namų aplinkos, bendravimo su bendraamžiais... [toliau žr. visą tekstą] / Schoolchild behavior having influence for their health, the lifestyle, in family and in contemporary group gradually varies. The health of contemporary schoolchild is not especially good: irregular posture, disorder of eyesight, frequent injuries, many self-murders. Therefore, it is important to find out as much on adolescent’s lifestyle and its alternation. The inquiry was prosecuted in “Vaižgantas” and “Sargėnai” secondary schools and VDU Kaunas “Rasa” high school in Kaunas city in January and February of 2006. There were distributed 412 of questionnaires. To work for the succeeded results of the research were applied 400 questionnaires. The purpose of research – to investigate Kaunas 7 and 9 classes schoolchild behavior, the singularities of family and school environment and estimate the relation between complaints about health. The goal: 1. To determine and compare the factors of specific health risk of 7 and 9 classes schoolchild. 2. To determine and compare the singularities of school environment of 7 and 9 classes schoolchild. 3. To determine and compare the singularities of intercourse in family of 7 and 9 classes schoolchild. 4. To determine and compare the rate of schoolchild health of 7 and 9 classes. The hypothesis was that consistent pattern of latter-day schoolchild of 7 class lifestyle and behavior, which influence health are also similar as of 9 class schoolchild. Methods practiced in this research: the theoretical analysis and generalization, questionnaire... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti homoseksualių asmenų psichologinės savijautos, subjektyvaus savo sveikatos vertinimo ir artimiausios jiems socialinės aplinkos sąsajas. Tyrimo metodika. 2013 - 2014 m. atlikta vienmomentinė anketinė 201 homoseksualaus asmens apklausa, kurioje dalyvavo vyrai ir moterys nuo 15 iki 51 metų amžiaus. Apklausos anketa buvo patalpinta į elektroninę erdvę (www.gayline.lt), be to išdalintos 54 anketos Lietuvos gėjų lygos (LGL) organizacijos nariams. Buvo užpildytos ir sugražintos visos 54 anketos, atsako dažnis 100 procentų. Rezultatai. Sveikatos priežiūros kokybę privačiose įstaigose (62 proc.) ir galimybę patekti į pageidaujamą įstaigą (49 proc.) daugiausiai respondentų vertina teigiamai. Nustatyta, kad 24 proc. visai neslepia savo lytinės orientacijos, daugiau negu pusė (51 proc.) respondentų slepia savo lytinę orientaciją nuo mokslo draugų ir bendradarbių, beveik pusė (48 proc.) – nuo tėvų, kas antras (42 proc.) – nuo gydytojų. Dauguma (82 proc.) respondentų, kurie jaučiasi laimingi, savo sveikatą vertina gerai, kurie nesijaučia laimingi blogai – 52 proc. Tiriamieji, kurie savimi pasitiki (80 proc.) savo sveikatą vertina gerai, o savimi nepasitikinčių respondentų (51 proc.) – blogai. Respondentai, kurie dažnai jaučiasi atstumti savo sveikatą vertina blogai (61 proc.), o niekada nesijaučiantys atstumti (68 proc.) – gerai. Išvados. Pusė (49 proc.) respondentų savo sveikatą vertina gerai, kas septintas – puikiai. Savo sveikatos pablogėjimą, lyginant su... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study is assess the psychological well-being of gay people, the subjective assessment of their health and their closesd social environment interfaces. Methods. 2013 - 2014. conducted a cross-sectional questionnaire survey of 201 homosexual person, which included men and women aged 15 to 51 years of age. Questionnaire was posted on the cyberspace (www.gayline.lt), also distributed 54 questionnaires Lithuanian Gay League (LGL) organization. Has been completed and all 54 questionnaires returned, the response rate was 100 percent. Results. Quality of care in private institutions (62 percent) and access to the desired institution (49 percent.) of respondents is positively. It was found that 24 percent the whole secret of their sexual orientation, more than half (51 percent) respondents hide their sexual orientation from friends and scientific collaborators, almost half (48 percent) - from their parents, every second (42 percent) - from doctors. The majority (82 percent) respondents who feel happy to assess their health as well, who does not feel happy they health is bad - 52 percent. Subjects who self-trust (80 percent) their health good, but do not trust myself (51 percent.) - bad. Respondents who often feel rejected their health worse (61 percent) and never do not feel outcast (68 percent) - good. Conclusions. Half ( 49 percent) respondents assess their health as well , one in seven - great. His ill-health, compared with the preceding year, noted a fifth ( 22 percent)... [to full text]