Nors per pastaruosius pora metų Lietuvoje ir kitose šalyse padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų populiacinių tyrimų, tačiau emocinių vaikų sunkumų raiška yra iki šiol nepakankamai ištirta sritis. Šio tyrimo tikslas buvo panagrinėti ikimokyklinio amžiaus (3 – 5 metų) vaikų emocinių sunkumų raišką pagal tėvų ir auklėtojų vertinimus, taikant taip vadinamąsias sindromų ir DSM diagnostiniais kriterijais paremtas skales. Buvo siekiama paanalizuoti emocinių sunkumų paplitimą apskritai ir atskirai pagal vaiko lytį ir amžių, internaliųjų problemų komorbidiškumą, kaip ir patyrinėti emocinių sunkumų sąsajas su galimais rizikos veiksniais – artimiausiomis vaiko aplinkos šeimos ir socialinėmis charakteristikomis bei įvairiais vaiko patirtais stresiniais įvykiais. Buvo išskirta probleminė imtis, taigi tie patys veiksniai analizuoti tiek bendros, tiek probleminės imties atžvilgiu. Tyrime analizuojami 594 vaikų, apie kurių emocinius ir elgesio sunkumus informaciją pateikė ir tėvai, ir auklėtojai, duomenys. Naudoti CBCL/1½-5 ir C-TRF klausimynai (Achenbach, Rescorla, 2000) bei pusiau struktūruotas Vaiko aplinkos klausimynas, sukurtas mokslininkų grupės, vadovaujamos R. Jusienės. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skirtingų vertintojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai turi maždaug 6 – 8 % emocinių sunkumų tiek bendrai, tiek pagal atskiras emocinius sunkumus nurodančias skales. Emocinių sunkumų raiška probleminėse imtyse nesiskiria, priklausomai nuo vaiko lyties ar amžiaus, tačiau bendroje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this work was to analyze the expression of preschool children (3 – 5 years old) emotional problems according to parents‘ and caregivers‘ ratings on syndrome and DSM-oriented scales. It aimed to examine the prevalence of emotional problems – in general and separately by the gender and age of the child, the comorbidity of internalizing problems, as well as to search for the relation of emotional problems and various characteristics of child‘s nearest family and social environment and different stressful events, experienced by the child. The problematic group was separated, so the same elements were analyzed in regard to the common and problematic samples. The research analyzed the data of 594 children, the information about their emotional and behavioral problems was received by parents and caregivers. CBCL/1½-5 and C-TRF were used (Achenbach, Rescorla, 2000), as well as semi-structured Child‘s Environment‘s Questionnaire, created by the group of scientists, guided by R. Jusienė. The results revealed that preschool children have around 6 – 8 % emotional problems, in general and up to different emotional problems’ scales. The are no emotional problems’ distribution’s differences in regard of child’s gender or age in the problematic sample, however in the general sample it can be seen that girls have higher scores on the somatic complaints’ scale. Besides, according to caregivers assessment, 3-year-olds have higher scores on emotional reactivity’s and anxieties... [to full text]

Dabartinėje visuomenėje visose gyvenimo srityse stresas yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema. Tobulėjant informacinėms technologijoms, automatizacijai, mechanizacijai, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, didėja dirbančiojo atsakomybė. Visa tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą ir sukelia profesinį stresą. Viena sunkiausių ilgalaikio streso pasekmių slaugytojoms yra sveikatos sutrikimai. Tyrimo tikslas. Įvertinti terminalinės būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų emocinius sunkumus bei jų kontrolės galimybes darbe. Tyrimo uždaviniai. 1. Išsiaiškinti terminalin��s būklės pacientus prižiūrinčių slaugytojų profesinius motyvus ir lūkesčius. 2. Išanalizuoti su darbu susijusius slaugytojų emocinius sunkumus bei jų įveikos būdus. 3. Įvertinti darbo organizavimo reikšmę slaugytojų savijautai. Tyrimo metodika. Atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas, kurio metu panaudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. Tyrime dalyvavo 18 slaugytojų, dirbančių keturiose Kauno miesto terminalinės būklės pacientų gydymo ir slaugos institucijose. Atrenkant skirtingų tipų institucijose dirbančius respondentus siekta atspindėti galimą požiūrių įvairovę. Duomenys buvo renkami 2008 m. sausio – vasario mėnesiais. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad skirtingose terminalinės būklės pacientų slaugos institucijose dirbančios slaugytojos savo kasdieninėje veikloje patiria panašius sunkumus, neigiamai veikiančius jų savijautą ir sveikatą. Kasdien... [toliau žr. visą tekstą] / Stress is a very actual social and health problem in all spheres of life of present society. While improving information technologies, automation, mechanization, rates of production and competition accelerates, information flow grows, labouring man‘s responsibility increases. All this grows intellectual, nervous and emotional tension and raises professional stress. One of the most difficult outcomes of enduring stress for tenders is health disorder. Objective of research. Evaluate tenders‘ nursing patients in terminal state emotional difficulties and their control possibilities in work. Goals of research. 1. Ascertain tenders‘ nursing patients in terminal state professional motives and suspenses. 2. Traverse emotional difficulties connected with tenders‘ work and their defeat modes. 3. Evaluate meaning of work organization for tenders‘ feelings. Methodology of research. Qualitative descriptive research has been made, during the course of which semistructural interview method has been used. 18 tenders have participated in research who work in four Kaunas city institutions of patients‘ in terminal state treatment and nursing. Selecting respondents working in diverse type institutions the purpose was to reflect possible variety of attitudes. Data was collected during January and February of 2008. Results. Research has showed that nurses working in different institutions of nursing patients in terminal state in their ordinary activity experience similar difficulties... [to full text]

The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities. / Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams. / The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.

Šio darbo tikslas – išsiaiškinti paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, suvokiamo tėvų emocinio atsako, suvokiamos kontrolės ir elgesio, emocinių sunkumų išreikštumo lygį bei nustatyti, kaip šie matmenys yra susiję tarpusavyje. Tyrime dalyvavo 147 12-15 metų vaikai, kurie buvo suskirstyti į 3 grupes: 101 vaikas gyvena kartu su abiem savo tėvais, 31 vaikas gyvena tik su mama, 15 vaikų gyvena su mama ir nauju jos partneriu. Naudoti tyrimo metodai: Vaikų elgesio klausimyno CBCL 6/18 ir YSR 11/18 formos, šeimos sudėties anketa, klausimynai, padedantys įvertinti suvokiamą tėvų emocinį atsaką ir kontrolę. Nustatyta, kad paauglių, gyvenančių su abiem savo tėvais, suvokiamo mamos emocinio atsako lygis yra aukštesnis nei paauglių, gyvenančių tik su mama arba su mama ir jos partneriu. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, tėčio arba jį pakeičiančio asmens suvokiamo emocinio atsako lygis nesiskiria. Paauglių, gyvenančių su mama ir jos partneriu suvokiamos mamos ir tėčio (arba jį pakeičiančio asmens) kontrolės lygis yra aukštesnis nei kitų dviejų grupių vaikų. Paauglių, gyvenančių skirtingos sudėties šeimose, elgesio ir emocinių sunkumų lygis nesiskiria. Nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp suvokiamo mamos ir tėčio emocinio atsako. Toks pats ryšys rastas tarp suvokiamos mamos ir tėčio kontrolės lygio (vaikų, gyvenančių su abiem tėvais arba su mama grupėse.) Remiantis šio tyrimo rezultatais, paauglių suvokiamo emocinio mamos atsako lygis yra... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to examine the level of perceived parents‘ emotional response and control and the level of emotional and behavioral difficulties of adolescents and to determine the associations among all these dimensions. 147, ages 12 to 15 years, participated in this study, they were divided to three groups according the structure of the family they live in: 101 adolescent lives with his both parents, 31 adolescent lives only with his mother, 15 adolescents live with their mother and her partner. Assessment tools used: Children Behavior Checklist CBCL 6/18 and YSR 11/818 forms, questionnaire on family structure, questionnaire on perceived parents’ emotional response and control (forms for perceived mother’s and father’s behaviour). It was found, that adolescents, living with their both parents, perceive emotional mother’s response of higher level than adolescents, living with their mother or mother and her partner. Adolescents’, living in different structure families, perceived father’s or other caretaker’s emotional response is of the same level. Adolescents, living with their mother and her partner, perceive their caregivers’ control of higher level than adolescents’ from two other groups. The emotional and behavioral difficulties level of adolescents from different structure families is of the same level. The negative significant relationship was found between perceived mother’s and father’s or other caregiver’s instead of the father emotional response... [to full text]

SANTRAUKA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI YPATUMAI Vaiko psichikos sveikata – didelė vertybė, visuomenė turi ją branginti ir sudaryti sąlygas bręsti darniai asmenybei. Socialinės rizikos aplinkoje vaikas dažniau patiria nepriežiūrą, prieš jį naudojama prievarta, todėl iškyla pavojus vaiko fizinei, protinei, dvasinei raidai bei saugumui. Planuoti pagalbą reikia vertinant vaiką ir jo aplinką, analizuojant rizikos bei apsauginius veiksnius. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų psichologinius ir socialinius ypatumus, atsižvelgiant į vaiko aplinką. Atlikus tyrimą, analizuoti 46 tyrime dalyvavusių 7-10 metų vaikų iš socialinės rizikos šeimų duomenys. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą, naudojant Galių ir sunkumų klausimyną (SDQ, Goodman, 1997) bei anketą vaiko socialinei aplinkai įvertinti, pateiktą mokytojams, tėvams ir socialiniams darbuotojams. Rezultatai parodė, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų pasižymi blogesne psichikos sveikata nei jų bendraamžiai, negyvenantys socialinės rizikos šeimose. Mokytojai vaikų elgesyje pastebi daugiau problemų su bendraamžiais ir emocinių sunkumų, tėvai nurodo daugiau hiperaktyvumo simptomų. Tėvai nepastebi vaikų emocinių problemų ir nesikreipia į specialistus. Daugiau nei trečdalis vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose turi specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau 65 proc. tėvų retai arba visai nesidomi vaikų mokymosi rezultatais, elgesiu mokykloje. Vaikai iš socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PSYCHOLOGICAL AND SOCIAL PECULIARITIES OF CHILDREN FROM THE FAMILIES AT SOCIAL RISK Children’s psychic health is of great value and the society should appreciate it and allow the personality to mature harmoniously. Children at social risk are more often neglected; they are under compulsion that is why their physical, intellectual and spiritual development is at risk. While planning assistance it is necessary to assess the surroundings of the child and analyse the factors of risk. The aim of the final paper is to analyse psychological and social peculiarities of children from the families at social risk taking into consideration the surroundings of the children. 46 children (7-10 years old) from the families at social risk took part in the research. The research was performed using the questionnaire method, Skills and difficulties questionnaire (SDQ, Goodman, 1997) and the questionnaire to assess the social surroundings of the child. The latter questionnaire was given to the teachers, parents and social workers. The results of the research proved that children from the families at social risk have worse psychic health than their contemporaries who do not live in the families at social risk. Teachers notice that those children have more emotional problems, whereas parents point out the symptoms of hyperactivity. Parents do not notice emotional problems of their children and do not refer to specialists. More than one third of the children from the families at social risk... [to full text]

Tyrimo tikslas – tirti ir analizuoti paauglių emocijų pažinimo, emocijų valdymo bei psichologinių ir socialinių sunkumų sąsajas. Tyrime dalyvavo 212 paauglių (98 vaikinai ir 114 merginos, iš jų 96 – kaimo gyventojai, 116 – miesto), nuo 14 m. iki 17 m. Naudotos metodikos – Jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (YSR 11/18), Emocijų pažinimo klausimynas (Emotion Awareness Questionnaire, EAQ-30) bei Jaunuolių emocijų valdymo skalė (Juvenile Emotion Management Scale, JEMS). Rezultatai: Paauglių emocijų pažinimo, jų valdymo ir emocinių sunkumų sąsajos: nerimastingumas, depresiškumas, užsisklendimas bei somatiniai skundai yra susiję su blogu emocijų skyrimu ir verbalizacija bei emocijų fizine išraiška; blogesnis emocijų atskleidimas kitiems susijęs su didesniu paauglių depresiškumu, nerimastingumu bei užsisklendimu; geresnis kitų žmonių emocijų supratimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su somatiniais skundais, o geresnė emocijų analizė – su užsisklendimu; nerimastingumas, depresiškumas siejasi su blogesniu tinkamu socialiniu reagavimu, netinkamų jausmų supratimu bei prastesne pagalba kitiems; paauglių netinkamų jausmų supratimas susijęs su didesniais somatiniais skundais. Emocijų pažinimas, jų valdymas ir elgesio sunkumų sąsajos: paauglių blogesnė emocijų fizinė išraiška bei emocijų skyrimas siejasi su taisyklių laužymu bei agresyvumu. Prastesnė emocijų verbalizacija susijusi su taisyklių laužymu, o blogas kitų žmonių emocijų pažinimas susijęs su agresyviu elgesiu; blogesnis... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – explore and analyze the relationship between emotion awareness, emotion management and psychological and social problems of adolescents. Participants - 212 adolescents (98 male and 114 female, 96 – countryside, 116 – city), 14 - 17 years old. Measurement – Youth Self-Report (YSR 11/18), Emotion Awareness Questionnaire (EAQ-30,) and Juvenile Emotion Management Scale (JEMS). Results: The relationship between emotion awareness, emotion management and emotional problems of adolescents: anxiety, depression and somatic complaints are related to worse differentiating emotions skills, verbal sharing of emotions, and bodily awareness skills; worse not hiding emotions skills are related to higher rates on anxiety, depression and withdrawal; better attending to others’ emotions skills have a statistically significant relationship with somatic complaints, o better analysis of emotion skills – with withdrawal; anxiety, depression is related to worse less appropriate feelings to a given social setting skills, acknowledge an inappropriate feelings and worse acting helpfully to others; worse acknowledge an inappropriate feelings is relates to more somatic complaints. The relationship between emotion awareness, emotion management and behavior problems of adolescents: worse bodily awareness skills and differentiating emotions skills are related to rule-breaking behavior and aggressive behavior. Worse verbal sharing of emotions skills are related to rule-breaking behavior and worse... [to full text]

Neabejojama, kad tėvų tarpusavio nesutarimai gali būti vaiko streso priežastis. Sveikų vaikų tyrimai rodo, kad vedybiniai konfliktai gali būti ypač žalingi vaikams. Kaip šiuo atveju vedybiniai konfliktai siejasi su vaikų, sergančių bronchų astma, psichologiniu prisitaikymu tyrinėta dar nedaug. Šio tyrimo tikslas – patikrinti sąsajas tarp tėvų konfliktų raiškos, jų vaikų, sergančių BA, psichologinio prisitaikymo ir tam tikrų demografinių duomenų. Tyrime apklausti 192 vaikų, kurių amžius nuo 1,8 metų iki 12 metų amžiaus, tėvai. 86 vaikai, iš kurių 56 berniukai ir 30 mergaičių, serga lengva (N = 55) ir vidutine (N = 31) astmos forma. 106 to paties amžiaus vaikai, 55 berniukai ir 50 mergaičių, nesergančių jokia lėtine liga, sudarė kontrolinę grupę. Tyrime naudota Vaikų elgesio aprašai (CBCL/1½-5 ir CBCL6–18), Porų konfliktų ir problemų sprendimų skalė (CPS) bei vaiko aplinkos klausimynas. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, sergantys bronchų astma (BA), turi daugiau internalių sunkumų nei sveiki vaikai. Mergaitės, sergančios BA, turi daugiau eksternalių sunkumų nei sveikos jų bendraamžės. Sunkumų raiška, priklausomai nuo astmos sunkumo ir nuo sergančio vaiko lyties, nesiskiria. Nustatėme, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai, sergantys bronchų astma, turi daugiau emocinių ir bendrų (elgesio ir emocinių) sunkumų nei sveiki jų bendraamžiai. Rezultatai atskleidė, kad BA sergančių vaikų tėvai (pagal mamų vertinimus) efektyviau sprendžia tarpusavio nesutarimus nei sveikų vaikų tėvai... [toliau žr. visą tekstą] / There is no doubt that parental conflicts can be the cause of child‘s stress. The studies of healthy children show that marital conflicts can be extremely harmful. However there are not many empirical studies of how marital conflicts relate to psychological adjustment in children with bronchial asthma. So the purpose of this study was to explore the relations between parental conflicts resolutions, their children with asthma psychological adjustment and certain demographic data. During the study parents of 192 children aged from 1,8 - 12 years were questionned. 86 children, 56 boys and 30 girls, were suffering from mild (N = 55) and moderate (N = 31) asthma forms. 106 of the same age children, 55 boys and 50 girls, without any chronic disease were used as a comparison group. In the study Child Behaviour Checklist (CBCL/1½-5 and CBCL6–18), the Conflicts and Problem – Solving Scales (CPS) and child‘s environmental questionnaire were used. The analysis of results showed that children with asthma have more internal difficulties than healthy children. Girls with asthma have more external difficulties as compared to their healthy peers. The expression of these difficulties does not differ depending on the form of asthma or child‘s with asthma gender. It was found that pre-school age children with asthma have more emotional and general (emotional and behavioural) difficulties than their healthy peers. The study showed that parents who had children with asthma (under the mothers... [to full text]

Tyrimo objektas – fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raiška rudens ir pavasario laikotarpiais. Problema – trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos problemos, susijusios su moksleivių adaptacija, emocijų ir elgesio sunkumais, neadaptyvaus elgesio paplitimu. Reikia pripažinti, kad daugelis atliktų tyrimų yra epizodiniai, pasižymintys fragmentiškumu. Pasigendama tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškintos visos psichologinių sunkumų priežastys (vidinės – susijusios su emocijomis, ir išorinės – susijusios su aplinka, šeima, mokykla). Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas sezoniškumo poveikis susirgimų pasireiškimui ir psichoemocinės būklės pokyčiams, dažniausiai apima vyresnio amžiaus žmonių kontingentą, tačiau trūksta tokio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų tiriami jauni žmonės. Tyrimo prielaida – moksleiviai daugiau psichologinio funkcionavimo sunkumų patiria rudenį nei pavasarį. Tyrimo tikslas – nustatyti 16 – 18 metų, fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką rudens ir pavasario laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką lyties ir amžiaus aspektu rudens ir pavasario laikotarpiais. 2. Įvertinti sezoniškumo poveikį 16 – 18 metų amžiaus paauglių fiziniam aktyvumui ir patiriamų psichologinio funkcionavimo sunkumų raiškai. 3. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką... [toliau žr. visą tekstą] / Research object was the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old adolescents in the periods of autumn and spring. Research problem involved the lack of research analysing problems associated with schoolchildren’s adjustment, emotional and behavioural difficulties, and occurrence of maladaptive behaviour. It must be admitted that many of the studies are episodic and of fragmentary character. There is a lack of research examining the causes of psychological difficulties (internal - related to emotions and external - connected with the environment, family and school). Studies analysing the effects of seasonality on the manifestations of diseases and changes in psycho-emotional conditions often include the contingent of elderly people, but there is a lack of such studies that are subject to young people. Research hypothesis: schoolchildren encounter more psychological functioning difficulties in autumn than in spring. Research aim was to establish the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old schoolchildren in the periods of autumn and spring. Research objectives: 1. Assess the effect of seasonality on the physical activity of 16–18 –year–old adolescents and the expression of the encountered psychological functioning difficulties. 2. Establish the physical activity and the expression of psychological functioning difficulties for 16–18... [to full text]