Dėl vyraujančio stereotipinio požiūrio, kad gabūs vaikai yra pakankamai protingi susidoroti su jiems kylančiais sunkumais, ilgą laiką Lietuvoje jie nesusilaukė reikiamo dėmesio. Nors nemažai autorių nurodo (Bland ir Sowa, 1994; Reis ir Renzulli, 2004; Richards, Encel ir Shute, 2003), kad gabieji taip pat gerai kaip ir kiti vaikai ar netgi geriau prisitaiko prie juos supančios psichosocialinės aplinkos, visgi duomenys šioje srityje labai prieštaringi – kito požiūrio atstovai (Webb, 1984; McCallister ir Nash, 1996; Fiedler, 1999) teigia, kad gabūs vaikai dėl tam tikrų savo asmeninių ir aplinkos ypatumų gali susidurti su rimtomis psichologinėmis problemomis, pradedant tokiomis kaip nepritapimas prie bendraamžių, baigiant depresija. Kadangi tai ypatingų vaikų grupė, manome, kad įprastiniai kiekybiniai metodai išsamiam jų problemų tyrinėjimui gali būti netinkami, todėl gabių vaikų psichosocialinės adaptacijos paauglystėje ypatumams įvertinti pasirinkome kokybinį pusiau struktūruoto interviu metodą, leidžiantį į reiškinį pažvelgti tiriamojo akimis – kaip jis tai jaučia ir išgyvena. Taigi šio tyrimo tikslas – identifikuoti aukštais intelektiniais gebėjimais pasižyminčius paauglius ir įvertinti jų psichosocialinę adaptaciją mokykloje, tarp bendraamžių ir šeimoje. Pirmiausia buvo įvertinti devyniolikos klasės auklėtojų nurodytų moksleivių intelekto koeficientai naudojant WISC-III skalę (Wechslerio intelekto skalė vaikams, 2002 m. adaptuota Lietuvoje), tada su nusistatytą aukštų... [toliau žr. visą tekstą] / For a long time gifted children in Lithuania did not get the needed attention to their problems. It may be due to the popular belief that gifted pupils are intelligent enough to cope with their problems on their own. Though quite a few researchers claim (Bland and Sowa, 1994; Reis and Renzulli, 2004; Richards, Encel and Shute, 2003), that gifted are as good as the rest of population or even better at dealing with their psychosocial environment, the data in this domain remain controversial – a number of investigators suggest (Webb, 1984; McCallister ir Nash, 1996; Fiedler, 1999), that intellectually gifted children may face serious psychological problems, such as failure to adjust to peer groups or even depression. As it is a group of exceptional children, we decided, that the usual quantitative methods would not be suitable to evaluate their problems comprehensively, so we chose a qualitative method of semi-structured interview to evaluate the patterns of gifted children’s psychosocial adjustment in adolescence. It gives the opportunity to have a look at the phenomena through the respondent’s eyes – the way he sees and feels it. So the objective of this study is to identify those adolescents, who are highly intellectually gifted and to evaluate their psychosocial adaptation at school, in peer group and family. First, the IQ’s of nineteen pupils were assessed using WISC-III (Wechsler intelligence scale for children; in year 2002 adapted in Lithuania), then a semi-structured... [to full text]

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdant specialiųjų poreikių vaikus, klostosi nepalankūs santykiai visų ugdymo proceso dalyvių: vaikų, jų tėvų bei pedagogų atžvilgiu. Problema - didelis atotrūkis tarp specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo lygio pradinėse ir vidurinėse klasėse. Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) paaugliai dėl savo amžiaus tarpsnio ypatumų tiriami rečiau, tačiau tai daryti būtina ne mažiau negu kitose specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų amžiaus grupėse. Kita šiame darbe nagrinėjama problema – dažnai pasitaikantis ugdytojų bei ugdytinių skirtingas problemų matymas bei priežasčių, dėl kurių jos kyla, numanymas. Taigi, gautų duomenų palyginimas ir analizė leis išplėsti akiratį SUP paauglių psichosocialinės adaptacijos srityje. Tyrimo objektas – specialųjų ugdymosi poreikių paauglių psichosocialinė aplinka; elgesio ypatumai; santykiai su bendraamžiais. Tikslas - atskleisti specialiųjų ugdymosi poreikių paauglių psichosocialinės adaptacijos veiksnius. Respondentai Tyrime dalyvavo 12 - 15 metų specialiųjų ugdymosi poreikių paaugliai iš trijų Lietuvos savivaldybių: Vilniaus, Šakių, Molėtų bendrojo lavinimo mokyklų, apie kuriuos informacija buvo surinkta iš keturių šaltinių. Pirmasis informacijos šaltinis buvo patys SUP paaugliai (N=41), antrasis – jų tėvai (N=33), trečiasis – klasės auklėtojai (N=21) ir ketvirtasis - SUP paauglių bendraklasiai (N=411). Specialiųjų ugdymosi poreikių paaugliai tiriamojoje grupėje - tai moksleiviai, besimokantys bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / In comprehensive schools of Lithuania, while educating children with special needs, unfavourable relations develop between all members of education process: children, their parents and educators. The problem is a big gap in fulfilment of special educational needs in primary and secondary forms. The teenagers with special educational needs (SEN) are analyzed rarely due to the features of their age stage, nevertheless it is necessary as well as for other age groups of children with special educational needs. The problem, analyzed in this work, is different approach to problems and reasons by educators and pupils. So, the comparison and analysis of collected data will enable to broaden the horizon of teenagers with SEN in the area of psychosocial adaptation. The object of the research is psychosocial environment, features of behaviour, relation to peers of teenagers with SEN. The aim is to discover psychosocial adaptation factors of teenagers with SEN. Respondents 12-15 year old teenagers with SEN from three municipalities of Lithuania: Vilnius, Šakiai and Molėtai comprehensive schools that participated in the research. The information about them was gathered from four sources. The teenagers with SEN themselves were the first source of information (N=41), second was their parents (N=33), third – educators (N=21) and fourth – classmates of teenagers with SEN (N=411). Teenagers with special educational needs in group under analysis were pupils, that study in comprehensive school... [to full text]

Tyrimo objektas – paauglių, sportuojančių skirtingas sporto šakas psichosocialinės adaptacijos lygis. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti imtynes ir krepšinį sportuojančių paauglių psichosocialinės adaptacijos lygius. Hipotezė – Paauglių sportuojančių imtynes psichosocialinės adaptacijos lygis aukštesnis, lyginant su to paties amžiaus krepšininkais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių sportuojančių imtynes ir sportuojančių krepšinį psichosocialinės adaptacijos lygius; 2. Palyginti abiejų sporto šakų atstovų paauglių psichosocialinės adaptacijos lygį; 3. Atskleisti sportuojančių paauglių psichosocialinės adaptacijos lygį lyties aspektu; Išvados: 1. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendrinio paauglystės amžiaus (14 – 17 metų) sportininkų, kurie lanko imtynių treniruotes, psichosocialinės adaptacijos lygis yra žemas (67, 45 ± 10, 91 balo). Tačiau, lyginant vaikinus ir merginas tarpusavyje, nustatėme, kad vaikinų psichosocialinės adaptacijos lygis yra geresnis (67, 84 ± 8, 41 balo), nei bendraamžių merginų (67, 00 ± 13, 66 balo). Tarp laisvųjų imtynių (vaikinų) ir moterų imtynių (merginų) statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyti nepavyko. Nustatyta, kad krepšinio sporto šaką lankančių paauglių (14 – 17 metų) psichosocialinės adaptacijos lygis yra žemas (61, 80 ± 8, 63 balo). Lygintant imties viduje, paaiškėjo, kad merginų psichosocialinė adaptacija yra geresnė (63, 61 ± 7, 80 balo), lyginant ją su bendraamžiais vaikinais (60, 55 ± 9, 19 balo). Tačiau, tiek vaikinų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – the level of psychological adjustment of the adolescents practicing different sports. The aim of the research – to determine and compare the levels of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling and basketball. Hypothesis – The level of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling is higher compared with coeval basketball players. The tasks of the research: 1. To determine the levels of psychological adjustment of the adolescents practicing wrestling and basketball; 2. To compare the level of psychological adjustment of the adolescent representatives of both sports; 3. To reveal the level of psychological adjustment of exercising adolescents in the aspect of gender. Conclusions: 1. The results of the research demonstrated that the level of psychological adjustment of the athletes of common adolescent age (14 – 17 years) who attend the wrestling practices is low (67.45 ± 10.91 points). But, comparing boys and girls among them, we determined that the level of psychological adjustment of the boys is better (67.84 ± 8.41 points) than of the girls of the same age (67.00 ± 13.66 points). No statistically significant differences could be determined among the free wrestling (boys) and women wrestling (girls). It was determined that the level of psychological adjustment of the adolescents (14 – 17 years) practicing basketball sports is low (61.80 ± 8.63 points). Comparing inside the set, it became clear that girls’... [to full text]

As far as we know this is the first-time extensive exploration of the peculiarities of the components influencing the psycho-social adaptation during the lessons of physical education. Theoretical and empirical methods were employed to gather facts on the details of organizing a program of physical education. The selected components of the construct of psychosocial adjustment (positive self-evaluation, domination, integrity, evaluation of others, emotional comfort, anxiety, satisfaction with one’s life, self-confidence, communication) reveal the novelty of this research as in scholarly literature no researches dealing with the impact of the lessons of physical education on the alteration of indices of the psychosocial adjustment of students of this age group had been found. The collected data of the research enables to improve the psychosocial adjustment of the students of middle schooling age during the lessons of physical education and to employ the received data of the research for further explorations. / Mūsų žiniomis, pirmą kartą buvo išnagrinėti viduriniojo mokyklinio amžiaus moksleivių (14—15 metų) psichosocialinę adaptaciją įtakojančių komponentų ypatumai kūno kultūros pamokų metu, atliktas šios amžiaus grupės moksleivių psichosocialinės adaptacijos aktyvios fizinės veiklos metu išsamus tyrimas. Teoriniais ir empiriniais metodais sukaupti mokslo faktai apie kūno kultūros programos organizavimo ypatumus. Pasirinkti psichosocialinės adaptacijos konstrukto komponentai (teigiamas savęs vertinimas, dominavimas, internalumas, kitų vertinimas, emocinis komfortas, nerimas, pasitenkinimas savo gyvenimu, pasitikėjimas savimi, bendravimas) atskleidžia šio tyrimo naujumą, t.y. kūno kultūros pamokų poveikį šios amžiaus grupės moksleivių psichosocialinės adaptacijos rodiklių kaitai. Sukaupti tyrimo duomenys įgalina tobulinti viduriniojo mokyklinio amžiaus moksleivių psichosocialinę adaptaciją kūno kultūros pamokų metu ir gautus tyrimo duomenis panaudoti tolimesniems tyrimams.

Tyrimo objektas – vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. nustatyti 8 – 9 klasių vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos ypatumus. 2. palyginti vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų psichosocialinę adaptaciją. 3. palyginti berniukų ir mergaičių psichosocialinę adaptaciją atskirai vaikų, augančių socialinės atskirties šeimose ir vaikų ne iš socialinių atskirties šeimų grupėse. Tyrimo metodai: kiekybinis empirinis tyrimas: apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną (K. Rogers ir R. Dymond psichosocialinės adaptacijos klausimynas). Išvados: 1. Tyrimu atskleista, kad 8 – 9 klasių paauglių iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinė adaptacija yra šiek tiek aukštesnė už vidutinį psichosocialinės adaptacijos lygį nurodomą šiai amžiaus grupei. Nustatyta, kad tiriamų vaikų iš socialinės atskirties šeimų psichosocialinės adaptacijos komponento „savęs vertinimas“ subskalė turi aukščiausią vidutinį balą (75,36±13,43 balai), o „polinkio dominuoti“ subskalė – žemiausią (37,81±17,92 balai). 2. Lyginant tiriamuosius nustatėme, kad tirto amžiaus vaikai iš socialinės atskirties šeimų yra linkę mažiau dominuoti (37,81±17,92 balai) nei jų bendraamžiai ne iš socialinės atskirties šeimų (46,91±17,05 balai) (p=0,03). Kitų abiejų grupių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research – peculiarities of psychosocial adjustment of children from the families of social exclusion. The aim of research – reveal peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. The goals of research: 1. Define peculiarities of psychosocial adjustment of 8 – 9 form children from the families of social exclusion. 2. Compare psychosocial adjustment of children, growing in the families of social exclusion and children not from families of social exclusion. 3. Compare psychosocial adjustment of boys and girls, separately and in groups, growing in the families of social exclusion and not from families of social exclusion. The methods of research: quantitative empiric method: written questioning, using closed questionnaire (K. Rogers and R. Dymond questionnaire of psychosocial adjustment). Conclusions: 1. The research reveals that psychosocial adjustment of 8 – 9 form teenagers from the families of social exclusion is a bit higher than average level of psychosocial adjustment specified for this age group. It is defined that the subscale of the component „self-esteem“ of psychosocial adjustment of investigated children from the families of social exclusion has the highest average point (75.36±13.43 points), the subscale of „the tendency to dominate“ – the lowest (37.81±17.92 points). 2. Comparing the research, it was found that children of investigated age from the families of social exclusion are tend to... [to full text]

Tyrimo objektas – fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raiška rudens ir pavasario laikotarpiais. Problema – trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos problemos, susijusios su moksleivių adaptacija, emocijų ir elgesio sunkumais, neadaptyvaus elgesio paplitimu. Reikia pripažinti, kad daugelis atliktų tyrimų yra epizodiniai, pasižymintys fragmentiškumu. Pasigendama tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškintos visos psichologinių sunkumų priežastys (vidinės – susijusios su emocijomis, ir išorinės – susijusios su aplinka, šeima, mokykla). Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas sezoniškumo poveikis susirgimų pasireiškimui ir psichoemocinės būklės pokyčiams, dažniausiai apima vyresnio amžiaus žmonių kontingentą, tačiau trūksta tokio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų tiriami jauni žmonės. Tyrimo prielaida – moksleiviai daugiau psichologinio funkcionavimo sunkumų patiria rudenį nei pavasarį. Tyrimo tikslas – nustatyti 16 – 18 metų, fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką rudens ir pavasario laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką lyties ir amžiaus aspektu rudens ir pavasario laikotarpiais. 2. Įvertinti sezoniškumo poveikį 16 – 18 metų amžiaus paauglių fiziniam aktyvumui ir patiriamų psichologinio funkcionavimo sunkumų raiškai. 3. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką... [toliau žr. visą tekstą] / Research object was the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old adolescents in the periods of autumn and spring. Research problem involved the lack of research analysing problems associated with schoolchildren’s adjustment, emotional and behavioural difficulties, and occurrence of maladaptive behaviour. It must be admitted that many of the studies are episodic and of fragmentary character. There is a lack of research examining the causes of psychological difficulties (internal - related to emotions and external - connected with the environment, family and school). Studies analysing the effects of seasonality on the manifestations of diseases and changes in psycho-emotional conditions often include the contingent of elderly people, but there is a lack of such studies that are subject to young people. Research hypothesis: schoolchildren encounter more psychological functioning difficulties in autumn than in spring. Research aim was to establish the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old schoolchildren in the periods of autumn and spring. Research objectives: 1. Assess the effect of seasonality on the physical activity of 16–18 –year–old adolescents and the expression of the encountered psychological functioning difficulties. 2. Establish the physical activity and the expression of psychological functioning difficulties for 16–18... [to full text]