At the dawn of the 19th century, Lithuania initiated education for persons of special needs and obtained considerable positive results in this field. Soon after restitution of the Independence the legal basis was laid for solving problems of disabled children, their socialization and integration into society what resulted in purposeful and rapid changes. Relevant documents were prepared and confirmed. The main problem remained that so far no traditions were formed in Lithuania for learning of healthy and disabled children together as in other countries. Only before a decade the voice was lifted up publicly about existence of disabled people in Lithuania, therefore, we should start from the very beginning. Everyone agrees that the disabled people must be integrated. However, as a matter of fact, in favor of integrated learning more often speak pedagogues than parents of schoolchildren. Theoretically parents are for integration, but in practice they are still not ready to accept it. Their phobia is obvious. They are afraid that their offspring will copy bad manners and negative habits from the disabled children. And what is of importance that the parents willy-nilly inculcate such a negative view into their children. As the disabled people are growing in number, it is necessary to look back and evaluate what is done and achieved in their education in order to find new ideas and to correct imperfections. Purpose of study: To identify what attitude the pupils from general... [to full text]

SANTRAUKA Nomeda Černiauskaitė (d. vadovė doc. Vilmantė Aleksienė). MENŲ TERAPIJOS TAIKYMAS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMUI: UGDYTOJŲ POŽIŪRIS. Magistro darbas. V.: VU Socialinio darbo katedra, 2008. 81 p. Pagrindinis atlikto tyrimo tikslas – ištirti specialiųjų poreikių vaikų ugdytojų požiūrį į menų terapijos taikymą Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti kokie specialistai Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose taiko menų terapiją ar jos elementus, įvertinti šių užsiėmimų organizavimo ypatumus bei specialistų požiūrį į meno užsiėmimų poveikį specialiųjų poreikių vaikų bendrųjų gebėjimų ugdymui. Tyrime buvo taikoma kiekybinio tyrimo metodika, anketinės apklausos būdas, duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 bei MsExcel programas. Tyrimo metu buvo apklausti 127 Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose dirbantys specialistai: 42 specialieji pedagogai, 28 meno krypčių mokytojai, 5 psichologai, 23 socialiniai pedagogai arba socialiniai darbuotojai, 12 kineziterapeutų bei 17 auklėtojų. Gauti rezultatai parodė, kad Kauno miesto specialiosiose ugdymo įstaigose įvairių užsiėmimų metu yra taikomi menų terapijos elementai, teigiamą meno užsiėmimų poveikį neįgaliems vaikams pripažįsta dauguma respondentų. Analizuojant specialistų požiūrį į menų terapijos ar jos elementų taikymo poveikį įvairiems specialiųjų poreikių vaikų gebėjimams paaiškėjo, kad meno užsiėmimai bei menų terapijos elementų taikymas labiausiai veikia... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Nomeda Černiauskaitė (supervisor dr. Vilmantė Aleksienė). ART THERAPY ACTIVITIES FOR EDUCATION OF SPECIAL NEEDS CHILDREN: EDUCATORS‘ ATTITUDE. Master‘s graduation work. V.: VU Department of Social Work, 2008. 81 p. The main task of this research was to examine special needs children educators‘ attitude to art therapy activities in Kaunas special educational institutions. This research was performed to investigate art therapy activities influence to special needs children general abilities according to educators‘ attitude, to determine art therapy activities organizational principles and to ascertain who applies art therapy or it‘s elements in Kaunas special educational institutions. Quantitative analysis and questionnaire interrogatory metod were used in reseach. Information analysis was accomplished using SPSS 16.0 and MsExcel programs. 127 specialists of Kaunas special educational institutions: 42 special pedagogs, 28 art subject teachers, 5 psychologists, 23 social teachers or social workers, 12 physiotherapists and 17 educators were interrogated while the survey. According to results‘ analysis art therapy elements are applied during the various activities in Kaunas special educational institutions, most specialists indicates positive art activities influence to special needs children. While estimating art therapy or it‘s elements influence to distinct general abilities of special needs children it was determined that art activities and art therapy elements... [to full text]

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdant specialiųjų poreikių vaikus, klostosi nepalankūs santykiai visų ugdymo proceso dalyvių: vaikų, jų tėvų bei pedagogų atžvilgiu. Problema - didelis atotrūkis tarp specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo lygio pradinėse ir vidurinėse klasėse. Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) paaugliai dėl savo amžiaus tarpsnio ypatumų tiriami rečiau, tačiau tai daryti būtina ne mažiau negu kitose specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų amžiaus grupėse. Kita šiame darbe nagrinėjama problema – dažnai pasitaikantis ugdytojų bei ugdytinių skirtingas problemų matymas bei priežasčių, dėl kurių jos kyla, numanymas. Taigi, gautų duomenų palyginimas ir analizė leis išplėsti akiratį SUP paauglių psichosocialinės adaptacijos srityje. Tyrimo objektas – specialųjų ugdymosi poreikių paauglių psichosocialinė aplinka; elgesio ypatumai; santykiai su bendraamžiais. Tikslas - atskleisti specialiųjų ugdymosi poreikių paauglių psichosocialinės adaptacijos veiksnius. Respondentai Tyrime dalyvavo 12 - 15 metų specialiųjų ugdymosi poreikių paaugliai iš trijų Lietuvos savivaldybių: Vilniaus, Šakių, Molėtų bendrojo lavinimo mokyklų, apie kuriuos informacija buvo surinkta iš keturių šaltinių. Pirmasis informacijos šaltinis buvo patys SUP paaugliai (N=41), antrasis – jų tėvai (N=33), trečiasis – klasės auklėtojai (N=21) ir ketvirtasis - SUP paauglių bendraklasiai (N=411). Specialiųjų ugdymosi poreikių paaugliai tiriamojoje grupėje - tai moksleiviai, besimokantys bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / In comprehensive schools of Lithuania, while educating children with special needs, unfavourable relations develop between all members of education process: children, their parents and educators. The problem is a big gap in fulfilment of special educational needs in primary and secondary forms. The teenagers with special educational needs (SEN) are analyzed rarely due to the features of their age stage, nevertheless it is necessary as well as for other age groups of children with special educational needs. The problem, analyzed in this work, is different approach to problems and reasons by educators and pupils. So, the comparison and analysis of collected data will enable to broaden the horizon of teenagers with SEN in the area of psychosocial adaptation. The object of the research is psychosocial environment, features of behaviour, relation to peers of teenagers with SEN. The aim is to discover psychosocial adaptation factors of teenagers with SEN. Respondents 12-15 year old teenagers with SEN from three municipalities of Lithuania: Vilnius, Šakiai and Molėtai comprehensive schools that participated in the research. The information about them was gathered from four sources. The teenagers with SEN themselves were the first source of information (N=41), second was their parents (N=33), third – educators (N=21) and fourth – classmates of teenagers with SEN (N=411). Teenagers with special educational needs in group under analysis were pupils, that study in comprehensive school... [to full text]

Darbo tema - mokytojų požiūris į vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integruoto ugdymo realijas. Tema aktuali, nes Lietuvoje daug dėmesio skiriama specialiųjų poreikių vaikų integruotam ugdymui bendrojo lavinimo mokyklose, sąlygų, kad šie vaikai jaustųsi pilnaverčiai, reikalingi ir mylimi mūsų visuomenėje, sudarymui. Šalies pedagogai skatinami gilinti ir plėtoti teorines bei praktines specialiosios pedagogikos bei pedagoginės psichologijos kompetencijas, išmokti kuo anksčiau atpažinti ir įvertinti vaikų poreikius, kad galėtų sėkmingai ugdyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius bei aktyviai dalyvauti pagalbos teikimo procese. Tyrimo tikslas - išanalizuoti mokytojų požiūrį į vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integruoto ugdymo realybę. Temos aktualumui pagrįsti buvo atliekama anketinė apklausa, išsiaiškintas pedagogų požiūris į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų integruotą ugdymą. Nustatyta, kad ne visi pedagogai teigiamai žiūri į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje. Jie mano, kad šios mokyklos dar nepasiruošusios priimti specialiųjų poreikių vaikų, kad jų įsitraukimas į bendrąją ugdymo sistemą kelia naujų reikalavimų ir rūpesčių tiek pedagogams, tiek ir mokyklų vadovams. Tyrimo hipotezė, kad mokytojų požiūris į vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, integruoto ugdymo realybę yra negatyvus, dalinai pasitvirtino. Atliktas tyrimas patvirtino anksčiau atliktų panašaus pobūdžio tyrimų rezultatus. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this work is the viewpoint of teachers under the realities of integrated education of the pupils who have special needs of education. This subject is important, because many attention is dedicated in Lithuania to the integrated education of pupils with special needs in comprehensive schools. Teachers establish conditions to these children to feel required, valued and beloved in our society. The educators of our country are motivated to deepen and develope theoretical and practical knowledge in special pedagogy and pedagogical psychology, to learn how to recognize and evaluate the special needs of the children. Then they can succesfully educate pupils with special needs of education and take an active part in the process of presentation of help. The purpose of this research is to learn much about the viewpoint of teachers under the realities of integrated education of the pupils who have special needs of education. To motivate the actuality of this subject, there was made an interrogation, also was learnt the viewpoint of teachers under the integrated education of children with special needs. There was determined that not all of the teachers approve the education of pupils with special needs in comprehensive schools. Part of them think that such schools are not ready to admit children with special needs and that involvement of such children to common education system raises the new ante and troubles to the teachers and the directors of the schools. The... [to full text]

Le travail analyse des enfants ayant la paralysie cerebrale, qui vivent seulemet avec la mere. Le travail devoile le processus d'education d'enfants. Il est prevu, que la protection et l'education des enfants malades de PC ne doivent pas diminuer leur independance, originalite personnelle, leur aplomb.

Šio darbo tikslas buvo paanalizuoti ryšius tarp vaiko statuso klasėje, mokymosi pažangumo (sunkumų). Tyrime iš viso dalyvavo 108 mokiniai iš dviejų mokyklų, besimokantys šeštoje klasėje ir tose klasėse dėstantys mokytojai. Tyrimo pradžioje buvo atlikta pilotinė apklausa, kurioje dalyvavo dviejų mokyklų mokytojai. Mokinių socialiniam statusui nustatyti panaudota sociometrinė anketa. Taip pat mokiniams buvo pateikta anketa, norint nustatyti, kuriuos klasės draugus jie pasirinktų vienoje ar kitoje gyvenimiškoje ar mokyklinėje situacijoje. Klasėse dėstantys mokytojai atsakė į anketos klausimus apie klasės lyderius, specialiųjų poreikių mokinius. Tai pat buvo prašoma suranguoti klasės mokinius. Mokiniai, neturintys mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių, ir klasės draugų, ir mokytojų vertinimu yra aukšto arba vidutinio statuso klasėje, o mokiniai, turintys mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių – žemo statuso klasėje. Mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai klasėje yra atstumti, su jais nelabai norima bendrauti nei mokykloje, nei už jos ribų. Mokinių statusas klasėje dalinai priklauso nuo tėvų išsilavinimo, o mokinių mokymosi sunkumai priklauso nuo jų tėvų išsilavinimo. Mokinių statusą klasėje labiausiai įtakoja mokinių mokymosi sunkumai. / The aim of this paper is to analyse the relation of the child's status in the class and his/her learning achievements. The survey respondents are 108 sixth-formers and their teachers from two schools. The research tools include a pilot survey questionnaire for teachers, a socio-metric questionnaire for the child to define his/her social status, and a questionnaire for the child to define factors that influence his/her choice of friends in different life and school situations. The questionnaire for the teachers includes questions on leadership in the class, pupils with special needs, and a ranking scale of pupils. Children who have neither learning difficulties nor special needs are ranked as having high or medium status by their teachers and classmates, and those who have learning difficulties or special needs are ranked low status. Children with learning difficulties or special needs are neglected by / not popular with their classmates neither at school nor outside school. Children’s status at school is partly related to and their learning difficulties fully related to their parents' education. Children’s status is mostly related to their learning difficulties.

A graduate Loreta Klokmaniene wrote this final paper under supervision of a docent Dr. Valdone Indrasiene. The subject of the final paper is ,, The Attitude of Parents Who Grow up Children with Special Needs towards Integrated Education at Schools of General Education“. The purpose of the paper is to reveal the attitude of parents who grow up children with special needs towards integrated education at schools of general education. The research provides the analysis of scientific literature, discusses conditions and peculiarities of education of children with special needs and ascertains the attitude of parents who grow of those children to integrated education. The analysis of literature showed that the problem of integration of children with special needs to school and social institutions of different levels. After the research it was determined that a lot of problems appear because parents are insufficiently interested in them, because of lack of teachers competence and negative attitude to a child with special needs in school of general education.

Demokratizuojant Lietuvos Respublikos švietimo sistemą, Lietuvoje nuo 1991 metų įteisintas specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas. Vykstant pokyčiams Lietuvoje prasidėjo permainos, teikiant pedagoginę, socialinę, medicininę, teisinę pagalbą neįgaliems vaikams ir suaugusiems optimaliai integruojant juos į visuomenę. Akcentuotina tai, jog SUP mokinių adaptacijos bendrojo lavinimo mokykloje problemos nėra išsamiai tyrinėtos. Be to, daugelyje tyrimų orientuojamasi ne į pačių neįgaliųjų savijautą mokykloje, pasitenkinimą savo bendraklasiais bei mokymosi procesu, o į pedagogų, tėvų ar bendraklasių nuomonę. Kitaip tariant, iš tyrimo konteksto dažnai „iškrinta“ patys SUP mokiniai, nors kaip tik jų jausenos ir būsenos mokykloje yra pačios svarbiausios. Tyrimo objektas: specialiųjų poreikių mokinių adaptacija bendrojo lavinimo mokykloje. Hipotezė: SUP poreikių mokiniai bendrojo lavinimo mokykloje adaptuojasi sunkiau nei mokiniai neturintys mokymosi sunkumų. Darbo tikslas: išanalizuoti integruotai besimokančių 3-4 klasėse specialiųjų poreikių mokinių adaptacijos bendrojo lavinimo mokykloje ypatumus. Tyrimo imtis: 25 SUP mokiniai ir 25 kontrolinės grupės mokiniai, besimokantys 3-4 klasėse. Atlikus integruotai besimokančių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių adaptacijos bendrojo lavinimo mokykloje tyrimą, kurio pirmame etape savo mintis bei išgyvenimus ir problemas išreiškė patys SUP mokiniai rašinėliuose „Aš ir mano mokykla“, o antrame etape pravedus sociometrinį tyrimą, norint... [toliau žr. visą tekstą] / Since 1990, democratizing the education system of the Republic of Lithuania, the integrated education of children with special needs has been validated. Lithuania began to change the course of change in the provision of educational, social, medical and legal assistance to disabled children and adults to optimize their integration into society. It should be emphasized that SEN pupils’ adaptation problems in comprehensive school have not been thoroughly investigated. In addition, most researches focus not on the disabled pupil's feelings at school, satisfaction with their classmates and learning process. Mostly they focus on the opinion of teachers, parents or classmates. In other words, SEN pupils often ‚fall out‘ from the context of research, though exactly their feelings and conditions at school are the most important. The object of the research: Learners‘with special needs adaptation in a comprehensive school. Hypothesis: SEN pupils adapt in a comprehensive school more difficult than students without learning difficulties. The aim: to analyse the adaptation features of 3 - 4 formers with special needs studying in a comprehensive school integrally. The sample of the research: 25 SEN pupils and 25 control group pupils, studying in classes 3 - 4. At the first stage of the adaptation research of pupils with special needs studying at a comprehensive school integrally, SEN pupils expressed their thoughts, experiences and problems in their essays ‘Me and My School‘ . At the... [to full text]

Magistriniame darbe aptariamas bendraklasių ir jų tėvelių bei pedagogų požiūris į integruotai ugdomus sutrikusio intelekto SP mokinius ,Vilniaus apskrities pagrindinėje mokykloje. Pateikti tėvų, pedagogų ir vaikų anketinės apklausos duomenų analizės rezultatai, išvados . Išvados: 1. Intelekto sutrikimus lemia endogeniniai ir egzogeniniai faktoriai: endogeniniai – nėštumo metu motinos patirtos traumos, persirgtos infekcinės ligos, gimdymo traumos, paveldimumas ir chromosomų patologija; egzogeniniai faktoriai – vaikų persirgti infekciniai susirgimai( meningitai, meningoencefalitai, encefalitai), galvos traumos ir kt. 2. Intelekto sutrikimų turinčių SP mokinių specialieji ugdymosi poreikiai konstatuojami mokyklų specialiojo ugdymo komisijoje ir PPT. 3. Dauguma mokyklos bendruomenės narių nepritaria sutrikusio intelekto SP mokinių integruotam ugdymui - 48% pedagogų nepritaria, nes trukdo kitų mokinių ugdymui klasėje, 29% - nepritaria, nes neįžvelgia tokių mokinių ugdymo tęstinumo, 21%- pritaria, 2%- į šį anketos klausimą neatsakė; - 79% - tėvų nepritaria intelekto sutrikimų turinčių SP mokinių integruotam ugdymui, tačiau moko savo vaikus būti draugiškais su visais bendraklasiais, 14%-visapusiškai pritaria, 7% - pritaria, nes augina SP turintį vaiką.; - draugauja su ”kïtokiais” bendraklasiais 90% mergaičių ir 40% berniukų; vengia bendrauti, nes nesupranta jų elgesio 3% mergaičių ir 25% berniukų; 3% mergaičių ir 26% berniukų... [toliau žr. visą tekstą] / In master dissertation is discussing classmates, parents and teachers opinion to integrated education of mentality disorder SR(special requirements) students in Vilnius district secondary-school. Parents, teachers and children questionnaire information analysis results, findings are given. Conclusions: 1. Mentality disorders determine endogenous and exogenous factors: endogenous – during pregnancy period mother‘s experienced injury, recovered infectious diseases, birth traumas, inheritance and chromosomes pathology; exogenous factors:- children recovered infectious diseases ( meningitis, meningoencephalitis, encephalitis ), head traumas and etc. 2. SR students with mentality disorder special education requirements are stated at schools special education commission and PPS (pedagogical psichological service). 3. Majority of school community members disapprove to mentality disorder SR students integrated education. 48% - of teachers disapprove , because it disturbs other students education in class, 29% disapprove, because don‘t observe such students education succession, 21% approve, 2% had‘t respond to this question. 79% - of parents disapprove to having mentality disorder SR students integrated education, however teach their children to be friendly with all classmates, 14 % comprehensively approve, 7% approve, because bring up a child who has SR. Communicate with „different“ classmates 90% of girls and 40% of boys, avoid to communicate because misunderstand their behavior... [to full text]

Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti norminiai aktai įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Todėl neįgaliesiems nuo pat vaikystės turi būti skirtas reikiamas pedagogų, medikų ir psichologų dėmesys, kad jie būtų ugdomi ir pagal savo galimybes įgytų profesijas bei adaptuotųsi darbo rinkoje. Žmogaus ugdymas darbu yra vienas svarbiausių asmenybės formavimo elementų, todėl vienas iš aktualiausių šiandieninių uždavinių tenka ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, jų socializacijai ir natūraliai integracijai į visuomenę. Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjami neįgaliųjų moksleivių darbinio ugdymo pagrindai, požiūris į lygių galimybių užtikrinimą, nes kuo didesnis dėmesys bus skiriamas neįgaliųjų darbiniam ugdymui ir profesiniam orientavimui, tuo platesnės taps jų ateities galimybės sėkmingai įsilieti į visuomeninį gyvenimą. Iškelta hipotezė, kad nuolatinis dėmesys darbinei veiklai ir profesiniam orientavimui skatina specialiųjų poreikių turinčių mokinių motyvaciją ir atveria jiems naujas galimybes integruotis į darbo rinką. Anketinės apklausos ir struktūrizuoto interviu metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti specialiųjų poreikių turinčių vaikų darbinį ugdymą, kaip profesinio orientavimo veiksnį. Tyrime dalyvavo 50 specialiosios mokyklos pedagogų bei 100 specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvų. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: • Tyrime pasitvirtino kelta prielaida, kad mokiniai... [toliau žr. visą tekstą] / Constitution of the Republic of Lithuania, legislation and other deeds oblige to impose preferential attention to the education of the children and adolescents having special needs. Therefore the disabled must receive due attention from the educators, medics and psychologists from the childhood in order to be educated, be able to acquire occupations according to their capabilities and adapt themselves in the work market. Career education is one of the most important elements of personality formation for a person, so one of the most relevant tasks today is, as well, the education of the schoolchildren having special needs, their socialization and natural integration to society. The final master paper analyses the fundamentals of the career education for the disabled schoolchildren, the approach to the security of equal opportunities, for the more attention will be paid to the career education and careers counseling of the disabled, the more wide-ranging their future possibilities to successfully accede to the public life. Hypothesis: regular attention for working activity and professional orientation motyvates the school children having special needs and opens them new opportunities integrate themselves to the job market. During investigation using questionaire request and structurical interview which goal to investigate school childrens, which having special needs, as factor of professional orientation. Into the investigation have been involved 50 special education teachers... [to full text]