Šiame tyrime analizuojamas specialiųjų poreikių (sutrikusio intelekto) mokinių tikybos pamokų individualizavimo galimybės. Pedagogai turi būti įvaldę specialiuosius gebėjimus bei mokėti atpažinti vaikų vystymosi ypatingumus, mokėti modeliuoti specialiuosius ugdymosi poreikius, tiksliai apibūdinti vaiko problemas, mokymosi sunkumus bei sudaryti individualią programą. Visa tai kelia daug sunkumų ir todėl keliamas probleminis klausimas – kaip individualizuoti mokymą specialiųjų poreikių mokiniams tikybos pamokose? Tyrimo tikslas - išskirti mokymo individualizavimo ypatumus tikybos pamokose dirbant su sutrikusio intelekto mokiniais. Tikslui pasiekti buvo įgyvendinti šie uždaviniai:sutrikusio intelekto vaiko poreikių įvardinimas, mokymo individualizavimo ypatumų tikybos pamokose identifikavimas bei empirinio tyrimo metu mokymo individualizavimo tikybos pamokose galimybių išskyrimas. Tyrimo objektas - mokymo individualizavimas tikybos pamokoje, dalyvaujant specialiųjų poreikių (sutrikusio intelekto) vaikui. Tyrimas: dokumentų analizė, atliktas kovo- gegužės mėn. Kauno Eigulių vidurinėje mokykloje. Tyrimo rezultatai liudija, kad ugdymo turinio tikybos pamokose individualizavimą lemia daug veiksnių: atsižvelgimas į tam tikrus bendros raidos sutrikimus , integracijos pripažinimas, mokinio specialiųjų poreikių pažinimas, gebėjimas modeliuoti įvairias veiklas taikant aktyvius mokymo būdus, bendradarbiavimas su mokyklos specialistais bei šeimos nariais, gebėjimas mokyti... [toliau žr. visą tekstą] / This research discuss individualization of teaching special needs (intellect disorder) pupils in religion lessons. The pedagogues should be masters of the specials teaching abilities, developmental particularities , designing of special educational needs, informed children problems, difficulties of studying and making individualization of the content of education . It isn’t very simple, so the problematic question – ho to make individualization of teaching special needs pupils (intellect disorder)? The aim of the work was to exclude the peculiarities of individualization of teaching working with special needs pupils. This was performed by problem- solving, which are indicating the needs of special needs pupils, identifying the peculiarities of individualization of teaching and accentuating the possibilities of individualized teaching in religion lessons. The object of research is individualization of teaching in religion lessons with special needs (intellect disorder) pupils. The research: analysis of papers of secondary- school Eiguliai in Kaunas. The main conclusions of the research are telling that the individualization of the content of education in religion lessons is determined by many factors: consideration of certain disorders of general development, acceptance of integration, recognition of needs of special needs pupils, ability to model various activities applying active teaching methods, cooperation with school specialists and family members, ability to... [to full text]

Pagrindiniai šios temos aspektai yra nervų – raumenų ligos, jų klasifikacija bei asmenų sergančių nervų – raumenų ligomis specialieji poreikiai, jų tenkinimo lygis. Nervų – raumenų ligos arba neuroraumeninės ligos – tai grupė skirtingų ligų, kurių metu pažeidžiami raumenys. Specialių poreikių žmogui svarbu ne tenkinti tuos poreikius, bet atsižvelgti į poreikius, prisitaikyti prie galimybių ir sudaryti sąlygas fiziškai, dvasiškai bręsti. Neįgalieji mūsų visuomenės nariai turi išskirtines fizines ir psichologines ypatybes ir specialiuosius poreikius, kurie iškyla neįgaliesiems siekiant lygių galimybių dalyvauti fizinio ugdymo, neįgaliųjų sporto, rekreacinės ir buitinės veiklos srityse. Specialiųjų poreikių įvairovę lemia skirtingos negalių rūšys (fizinės, regėjimo, klausos, intelekto) ir funkcijos pažeidimo laipsnis. Darbo aktualumas: Lietuvos sergančiųjų nervų – raumenų ligomis asociacijos (LSNRLA) duomenimis nėra atlikta tyrimų, apibendrinančių žmonių sergančių nervų ������ raumenų ligomis specialiųjų poreikių tenkinimo lygį ne tik Kauno mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Yra labai svarbu išaiškinti neįgalių asmenų specialiuosius poreikius, ko pasekoje būtų galima pagerinti šių žmonių gyvenimo kokybę. Tyrimo objektas: žmonių, sergančių nervų – raumenų ligomis, specialieji poreikiai. Tyrimo tikslas: ištirti žmonių, sergančiųjų nervų – raumenų ligomis specialiuosius poreikius ir jų tenkinimą Kauno mieste. Tyrimo uždaviniai: 1) nustatyti žmonių, sergančių nervų – raumenų... [toliau žr. visą tekstą] / The main aspects of this theme are the nervous - muscular complaints, its classification, and the special needs of the people who suffer from nervous - muscular complaints and the level of how these needs are satisfied. Nervous – muscular complaints or neuromuscular diseases are the group of different illnesses that affects muscle. It is important for the human being that suffers from this kind of illness not only to satisfy his special needs but also to pay respect to these needs, help adapt to the opportunities and allow him/her to mature physically and spiritually. The disabled have exceptional physical and psychological qualities and needs that arise when disabled people pursue equal opportunities to participate in physical nurture, recreational and daily living area and sport activities. The variance of special needs is determined by the different types of disablement (physical, visual, auditory, intellectual) and the level of functional lesion. Relevance: Considering the information of Lithuanian association of people who suffer from neuromuscular complaints, there is no other research generalizing the level of how special needs of disabled people are satisfied in Kaunas city and Lithuania. It is very important to evaluate the special needs of disabled people, to improve quality of life. Objective: Special needs of the disabled who suffer from nervous-muscular complaints. Goals: · Identify and compare type of mobility independence considering of age and... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tekstinių matematikos uždavinių sprendimo ypatumai, bandoma ieškoti mokymo būdų, padedančių suprasti ir teisingai išspręsti tekstinius uždavinius. Suformuluota hipotezė, kad nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius išmokius tam tikrų apibendrintų tekstinių uždavinių sprendimo būdų, gerėja tekstinių uždavinių supratimas, išvengiama daugelio sprendimo klaidų. Tyrimas buvo vykdomas Kauno Medicinos Universiteto Klinikų vaikų neurologijos skyriuje, kuriame gydosi epilepsija sergantys ir kitų neurologinių sutrikimų turintys vaikai iš įvairių Lietuvos miestų bei kaimų. Tyrime dalyvavo 40 III–IV klasių nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose pagal modifikuotas matematikos programas. Visi šie mokiniai turi neurologinių sutrikimų. Konstatuojamojo tyrimo rezultatai parodė, kad nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai ne visus tekstinius uždavinius vienodai supranta. Aiškiausi jiems yra paprastieji tekstiniai uždaviniai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma respondentų spręsdami sudėtinius tekstinius uždavinius, nesupranta uždavinio sąlygos, nesuvokia sąlygoje duotų dydžių prasmės ir santykių tarp jų, dėl nepasitikėjimo savo jėgomis daugelio uždavinių net nebando spręsti. Vyraujančios klaidos mokinių darbuose: neteisingas veiksmo parinkimas, skaičiavimo klaidos, apskaičiuojamų rezultatų dydžių klaidingas... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor's work content the analysis of the garages of solution of small textual mathematical problems among learners having special educational needs, and attempts to seek for ways of training helping to understand and correctly solve textual problems. The hypothesis has been formulated that if children with special needs are trained in certain methods of solving generalised textual mathematical problems, the solution outcomes of textual problems improves and many mistakes can be avoided. The study was carried out in Kaunas Medical University Hospital, Children's Neurology Department, treating epileptic children and other children with neurological disorders from various Lithuanian towns and villages. The study included 40 learners of 3rd and 4th grades with neurological disorders, with low special educational needs, studying in general education schools, according to modified mathematics curricula. Declarative study result showed that children with special needs differently understand some of the textual problems. The clearest of them are plain text problems. The study showed that most of respondents, solving complex textual problems, do not understand the condition of the problem, do not understand the meaning of values given in the task and that relations between them, experience distrust in themselves and do not even try to begin solving most of the problems. The most prevalent errors in learners’ works: wrong choice of action, calculation errors, erroneous naming of... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas pradinių klasių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo procesas per lietuvių kalbos pamokas. Tyrime dalyvavo 98 bendrojo lavinimo mokyklų pradinių klasių pedagogai. Anketinės apklausos metu tirta, kokiais metodais ir priemonėmis pedagogai ugdo SUP turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimus. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo siekiama atskleisti SUP turinčių mokinių kalbinio ugdymo prioritetus; išsiaiškinti kokie veiksniai lemia SUP turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo sėkmę; išskirti dažniausiai patiriamus kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo(si) sunkumus per lietuvių kalbos pamokas. Tyrimu nustatyti tokie SUP turinčių mokinių kalbinio ugdymo prioritetai: vertinimas pasiekimų knygelėse už skaitymą ir rašymą; pateikiamos užduotys – pasakojimai iš patirties arba pagal paveikslėlius; daugiausia galimybių kalbėti SUP mokiniams suteikiama per lietuvių kalbos pamokas. Dažniausiai kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi taikant informacinius metodus (pokalbis, pasakojimas, vaizdas); didaktinius žaidimus. Priimtiniausia SUP mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo sritis – dialogas. SUP mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimus labiausiai padėtų tobulinti naujos metodinės priemonės bei glaudesnis darbas su įvairiais specialistais ir vaikų tėvais. Pedagogai nepatenkinti dėl per didelio vaikų skaičiaus klasėje, nepakankamos pagalbos iš SUP turinčių vaikų tėvų. Pedagogams sunku... [toliau žr. visą tekstą] / Process development of speaking and listening skills of the primary grades pupils with specific educational needs (SEN) were analysed during the Lithuanian lessons in this bachelor paper. 98 pedagogues of general education schools parcitipated in research. Teachers` education methods and means were investigated by questionnaire, they teach speaking and listening skills of the pupils with SEN. Researching this analysis information was tried to reveal speaking and listening development priorites of children with SEN; ascertain what factors determine speaking and listening ability, education success of the pupils with SEN; exlude mostly used speaking and listening ability development difficulties during the Lithuanian lessons. Linguistic education priorites of pupils having SEN were defined by this analysis, such as assessment for reading and writing in the aschievement books; mostly given tasks – tellings from experience or according to the pictures; children with SEN most chances to speak are having during the Lithuanian lessons. Usually speaking and listening skills are tought by information methods (conversation, tale, view); didactic games. Dialogue is the most acceptable speaking and listening ability education range of children with SEN. New methodical means and closer work with various specialists and parents of children would be the best help for speaking and listening skills improvement of the pupils with SEN. Pedagogues are not satisfied with too many children in... [to full text]

Šalyje atkūrus nepriklausomybę keitėsi švietimo ir bendrojo ugdymo sistema. Keičiantis švietimo sistemai ir ugdymo turiniui specialiųjų poreikių asmenims sudaryta galimybė ugdytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse. Integruojant specialiųjų poreikių turinčius mokinius į bendrojo ugdymo mokyklų bedrąsias klases, turi būti kuriamos palankios mikroklimato aplinkybės. Šio darbo tyrimo problema yra – mikroklimato kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Tyrimo tikslas – palankaus ugdymui mikroklimato kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Išanalizuota pedagoginė – mokslinė, psichologinė literatūra bei švietimo dokumentų analizė teoriškai pagrindžiant palankias ugdymui mikroklimato kūrimo aplinkybes, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Tyrimo metu išaiškėjo klasės fizinės aplinkos ir mokytojo darbo kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams, pagal mokinių sutrikimo laipsnį ir mokyklos tipą. Gauti rezultatai rodo, kad klasės fizinė aplinka ir mokytojo darbas, klausos sutrikimą turintiems mokiniams yra pritaikomi labai gerai. Vertinant klausos sutrikimą turinčių mokinių klasės fizinę aplinką pagal sutrikimo laipsnį matoma, kad klasės fizinė aplinka ir mokytojo darbas geriausiai pritaikomi labai žymų ir žymų neprigirdėjimą turintiems mokiniams, o pagal mokyklos tipą - pradinėms klasėms. Tyrimas leido nustatyti bendraklasių požiūrį į klausos sutrikimą turinčius mokinius. Iš 19 klausos sutrikimą turinčių mokinių 8... [toliau žr. visą tekstą] / The system of education and general education has evolved after Lithuania gained independence. Development of the education system and content of education, forms possibility for people with special needs to educate in comprehensive school's general classes. Creating of favorable microclimate should be in order to integrate people with special needs to general classes. The problem of this study is an analysis of the context development of microclimate for hearing-impaired students. The objective of the study is the identification of the context development of microclimate for hearing-impaired students. It has been analyzed pedagogic-scientific, psychological and educational documents literature. Theoretical justification has been used of context development of microclimate for hearing-impaired students. The study revealed the considerations of development the physical class environment and teacher work for students with hearing impairment, depending on students' impairment rate and type of school. The analysis shows that the assessment of the physical environment of class and teachers work adapted very well for hearing-impairment students. Assessment of physical environment of classes with different hearing impairment rate students had showed, that teachers work most adapted for significant hearing impairment students. Also teachers work most adapted for students in the primary classes. The study helps to determine the attitudes of classmates to students with hearing... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjami teoriniai informacinių komunikacinių technologijų aspektai, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, ir analizuojamos jų panaudos galimybės specialiojo pedagogo darbe, ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose. Suformuluotos hipotezės, kad 1) ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių moksleivius bendrojo lavinimo mokykloje, informacinių komunikacinių technologijų teikiamos galimybės nėra pilnai išnaudojamos; 2) informacinių komunikacinių technologijų naudojimą specialiojo pedagogo darbe įtakoja ne tik turimos priemonės, tačiau ir ugdymo specialistų kompetencija ir noras jas naudoti. Tyrime dalyvavo 61 respondentas: 24 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų, ugdančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus (spec. pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai, mokytojų padėjėjai). Tyrimas atliktas Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose 2011 metais kovo-balandžio mėnesiais. Anketinės apklausos metodu tirta, kokios informacinių ir komunikacinių technologijų priemonės ir kokių ugdymo tikslų siekiant yra dažniausiai respondentų naudojamos, lavinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp šių priemonių panaudos galimybių bei specialiojo ugdymo specialistų kompetencijos ir noro jas naudoti. Tyrimu nustatyta, kad ugdymo procese dažniausiai naudojamos įprastos informacinių ir komunikacinių technologijų priemonės. Nors dauguma... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s paper analyses theoretical aspects of use of information and communication technologies in education pupils with special needs in secondary schools and possibilities of using information technologies in a special educator’s work. It was hypothesized that: 1) information and communication technologies when educating pupils with special needs in secondary schools haven’t been fully exploited yet; 2) the use of information and communication technologies does not only depend on the tools available, but also on the specialists’ competence as well. 61 respondent was involved in the research: 24 special educators from secondary school working with special needs pupils (special teachers, logopedists, psychologists, social teachers, assistant teachers). The research was carried out in secondary schools of Panevėžys city in March - April, 2011. The survey was carried out to find out what information and communication technologies and for what purposes are most frequently used by the respondents in the education process of pupils with special needs. When analysing the data of the survey, there was an attempt to find out the relations between the possibilities of using these tools and the specialists’ competence. The research has proved that conventional tools of information technologies are generally used in the process of education. Although most of the respondents recognise positive influence of information and communication technologies in the... [to full text]

Lietuvoje vykstanti švietimo sistemos reforma yra viena sudėtinių modernios, demokratinės valstybės tapsmo dimensijų. Švietimo pertvarka palietė visas jos struktūrines sritis ir lygmenis. Ypač reikšminga specialiojo ugdymo pertvarka, kuri keičia ne tik iki šiol mažiausiai visuomenei pažįstamos – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų – grupės padėtį, bet kartu ir bendrojo lavinimo sistemą ( Galkienė, A. 2003). Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (1998 12 15 Nr. VIII 969) įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Šiame įstatyme specialiųjų poreikių asmenys įvardijami kaip „vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime“ ( Barkauskaitė, M. ir kiti, 2001). Lietuvos Respublika kurdama modernią atvirą mokyklą vadovaujasi šalies švietimo nuostata, kad neįgaliųjų švietimas – neatskiriama bendrosios švietimo sistemos dalis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1995 m. iki 2003 m. išaugo 2,5 karto. Nuostata į integralų bendrojo ir specialiojo ugdymo santykį vienoje švietimo sistemoje siekia realizuoti lygių galimybių principą kiekvienam mokiniui; laiduoja švietimo prieinamumą siekiant įgyti bendrąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją bei mokytis visą gyvenimą. Ši nuostata neabejotinai aktualizuoja vidinio ugdymo diferencijavimo problemą ir tik tam... [toliau žr. visą tekstą] / The long lasting attitude that problems connected with special needs people is their and their family business and these people are useless to the society, the new civilized view of society changes. A person having special needs as strong as they could be has the same rights as the others: to live the same homes as the rest, to learn in the same schools, to work the same jobs and to have the same possibilities. There are the students having special needs, because in the context of life quality the learning process and self – realization are very important. One of the most complicated tasks and acute specialized as well as general pedagogic and psychology and the whole society’s problems – to prepare a person to life, future job, having in mind requirements for nowadays and future economy. Moreover, life dictates necessary conditions to prepare a special needs student, a young person for future profession, his/her working activity. It is necessary to overlook nowadays situation, raising questions, requirements, but it is obvious the need of future social and economic requirements. Knowing all these requirements we want to look through the changes in education of special needs students, providing them professional education, if the teachers gained more knowledge and competences in special education area? Research problem. Peculiarities of teachers’ work in identifying and meeting students’ special education needs in vocational training. Research aim. To analyze and... [to full text]

Šiandien visos pasaulio valstybės akcentuoja neįgaliųjų integraciją, skaitmeninės atskirties mažinimą, yra kuriami socialinės integracijos įstatymai, rekomendacijos, kuriose kaip vienas iš svarbiausių punktų minimas prieinamumas. Šis prieinamumas apima ir informacijos prieigą – teisę į informaciją. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog: 1) rega yra svarbiausias žmogaus pojūtis, o jos netekimas apsunkina informacijos prieigą bei galimybę naudotis tomis paslaugomis, kuriomis naudojasi negalios neturintys žmonės, 2) internetinė bankininkystė suteikė galimybę asmeninius finansus tvarkyti neišeinant iš namų, o tai dėl komplikuoto neregių mobilumo yra ypač jiems aktualu, 3) siekiant sumažinti skaitmeninę neregių atskirtį, yra sukurta daugybė rekomendacijų, metodikų ir pagalbinių priemonių, palengvinančių internete esančios informacijos prieigą yra aktualu išsiaiškinti, kaip Lietuvos komercinių bankų teikiamos internetinės bankininkystės paslaugos yra prieinamos regos negalią turintiems asmenims. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti prieigos prie internetinės bankininkystės paslaugų užtikrinimą Lietuvos komerciniuose bankuose asmenims su regėjimo negalia. Šiam tikslui keliami uždaviniai yra: išnagrinėti internetinės bankininkystės paslaugas; išanalizuoti asmenų su regėjimo negalia skaitmeninės atskirties mažinimo galimybes; ištirti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų internetinės bankininkystės paslaugų prieinamumą neregiams; išsiaiškinti, ar bankai imasi specialių priemonių tam, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, all of the world emphasizes the integration of disabled people, bridging the digital divide, is creating laws of social integration and recommendations in which accessibility is one of the key points. This includes the accessibility of information - the right to information. Therefore, given the fact that: 1) the vision is the most important human sense and its’ loss impedes the access to information and to those services which are used by people without disabilities; 2) internet banking is an opportunity to manage personal finances from home, which is especially important for blind people with complicated mobility; 3) on purpose to reduce the digital divide of blind people a lot of recommendations, methodologies and tools are created in order to facilitate access to online information; it is relevant to find out how Lithuanian commercial banks providing Internet banking services are accessible to visually impaired persons. The aim of this master work is to analyze the access to the online banking services in Lithuanian commercial banks for the people with visual disabilities. The goals of the work: to explore an online banking service; to analyze the digital divide bridging opportunities of persons with visual disabilities; to explore online banking services accessibility to the blind people in the commercial banks which operate in Lithuania; to find out whether the banks undertake special measures that their online banking services are available to people with... [to full text]

Darbe atliktas agresyvaus vaikų globos namų (VGN) auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio kaitos tyrimas. Iškelta hipotezė - tikėtina, kad agresyvaus VGN auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio intensyvumas BGM neagresijos programoje numatytų edukacinių veiklų poveikyje mažės. Vykdytas linijinis eksperimentas, siekiant ištirti 8-17 metų specialiųjų poreikių turinčių VGN „Šaltinis“ auklėtinių, agresyvaus elgesio pokyčius. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, koreliacijos) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo trisdešimt devyni (iš penkiasdešimt vieno) 8-17 metų turintys specialiųjų poreikių VGN „Šaltinis“ auklėtiniai bei keturiolika šeimynų socialinių darbuotojų (8 pirminiame ir 6 pakartotiniame tyrime), įvardintų ekspertais, nes, praleisdami nemažai laiko su tyrimo dalyviais, gerai juos pažįsta ir gali pakankamai objektyviai atlikti jų elgesio įvertinimą. Empirinėje dalyje nagrinėjama tyrimo dalyvių charakteristika elgesio problematiškumo aspektu, jų agresyvumo raiška ir sąsajos su įvairiais parametrais, pasitikėjimas savimi bei jo sąsajos su agresyvumu ir agresyvaus tyrimo dalyvių elgesio pokyčiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: Tyrimo pradžioje kelta hipotezė, kad agresyvaus VGN auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio intensyvumas BGM neagresijos programoje numatytų edukacinių veiklų poveikyje mažės, pasitvirtino. Tyrimo dalyvių, tiek berniukų, tiek mergaičių, daugumos agresijos formų raiškos intensyvumas nežymiai sumažėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis deals with a study into aggressive behavioural alterations in children with special needs from foster homes. The hypothesis has been brought forward that aggressive behavioural intensity in children with special needs from foster homes is likely to decrease under the influence of educational activities under BGM Non Aggression Programme. A linear experiment was conducted to investigate the aggressive behavioural alterations in 8-17 year olds with special needs from “Šaltinis” Foster Home. A statistical (descriptive) analysis (of frequencies, averages, correlation) was carried out. The study included thirty-nine (out of fifty-one) 8-17 year olds with special needs from “Šaltinis” Foster Home and fourteen household social workers (8 in the primary study and 6 in the second study) identified as experts since they spend quite a lot of time with the study participants accordingly the latter are well-known to them and they are able to make a fairly objective assessment of their behaviour. The empirical part examines the study participants’ characteristics in terms of behavioural problems, the expression of their aggression and links to a variety of settings, self-confidence and its interface with the aggressiveness, and aggressive behavioural alterations in the study participants. The main empirical findings are as follows: The hypothesis that has been brought forward at the outset, i.e. aggressive behavioural intensity in children with special needs from foster... [to full text]