Švietimo misija - pagalba ugdytiniui, suvokiant šiuolaikinį pasaulį, įgyjant kultūrinę ir socialinę kompetenciją ir tampant savarankišku žmogumi. Praktinė, socialinė ir darbinė veikla suvokiama kaip sudėtinė ugdymo proceso dalis. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymas bei integracija į visuomenę - galimybė jaunam žmogui tapti maksimaliai savarankišku bendruomenės nariu ir išvengti socialinės atskirties ir skurdo. Profesinėse mokyklose siekiama ne tik išmokinti profesijos, bet ir parengti nežymiai sutrikusio intelekto mokinį savarankiškam gyvenimui. Pedagogai teoretikai ir praktikai teigia, kad specialiųjų poreikių jaunuoliai, baigę profesines mokyklas ir įsigiję specialybę, sunkiai adaptuojasi darbo rinkoje ir visuomenėje, nesugeba savarankiškai gyventi. Problema: darbe analizuojama specialiųjų poreikių jaunų suaugusių verslumo kompetencijos ugdymo problematika. Tyrimo objektas: specialiųjų poreikių jaunų suaugusiųjų verslumo kompetencijos ugdymas. Tyrimo tikslas: nustatyti specialiųjų poreikių jaunų suaugusiųjų verslumo kompetencijos ugdymo ypatumus. Uždaviniai: apibrėžti verslumo kompetencijos sampratą, įvardinti specialiųjų poreikių jaunų suaugusiųjų mokymo(si) ypatumus, atskleisti specialiųjų poreikių jaunų suaugusiųjų profesinio mokymo(si) specifika, atskleisti specialiųjų poreikių jaunų suaugusių verslumo kompetencijos plėtotės galimybes Kauno statybininkų mokyklos reabilitaciniame profesinio rengimo skyriuje, įvardinti “Socialinių gyvenimo įgūdžių” programos privalumus... [toliau žr. visą tekstą] / Education and integration into society of persons with special needs is the possibility for a young person to become maximally independent member of community and to avoid social isolation and poverty. Professional schools aim not only to teach the profession, but also to prepare the student of slightly unsettled intellect for the independent life. Theoreticians and practical teachers state that the youth with special needs, after finishing the professional schools and acquiring the specialties, difficultly adapt in the labor market and in the society; they are not able to live independently. The problem: the work analyzes the problem of enterprise competence education of young adults with special needs. The object of the research: education of enterprise competence of young adults with special needs. The aim of the research: to determine the peculiarities of enterprise competence education of young adults with special needs. The tasks: to define the concept of enterprise competence, to name the teaching (learning) peculiarities of young adults with special needs, to reveal the specifics of professional teaching (learning) of young adults with special needs, to reveal the possibilities for the development of enterprise competence of young adults with special needs in Kaunas constructors´ school rehabilitation professional preparation division, to name the advantages and disadvantages of the programme “Social life skills”. The methodological basis of the research is the... [to full text]

Darbe atliktas agresyvaus vaikų globos namų (VGN) auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio kaitos tyrimas. Iškelta hipotezė - tikėtina, kad agresyvaus VGN auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio intensyvumas BGM neagresijos programoje numatytų edukacinių veiklų poveikyje mažės. Vykdytas linijinis eksperimentas, siekiant ištirti 8-17 metų specialiųjų poreikių turinčių VGN „Šaltinis“ auklėtinių, agresyvaus elgesio pokyčius. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, koreliacijos) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo trisdešimt devyni (iš penkiasdešimt vieno) 8-17 metų turintys specialiųjų poreikių VGN „Šaltinis“ auklėtiniai bei keturiolika šeimynų socialinių darbuotojų (8 pirminiame ir 6 pakartotiniame tyrime), įvardintų ekspertais, nes, praleisdami nemažai laiko su tyrimo dalyviais, gerai juos pažįsta ir gali pakankamai objektyviai atlikti jų elgesio įvertinimą. Empirinėje dalyje nagrinėjama tyrimo dalyvių charakteristika elgesio problematiškumo aspektu, jų agresyvumo raiška ir sąsajos su įvairiais parametrais, pasitikėjimas savimi bei jo sąsajos su agresyvumu ir agresyvaus tyrimo dalyvių elgesio pokyčiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: Tyrimo pradžioje kelta hipotezė, kad agresyvaus VGN auklėtinių, turinčių specialiųjų poreikių, elgesio intensyvumas BGM neagresijos programoje numatytų edukacinių veiklų poveikyje mažės, pasitvirtino. Tyrimo dalyvių, tiek berniukų, tiek mergaičių, daugumos agresijos formų raiškos intensyvumas nežymiai sumažėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The present thesis deals with a study into aggressive behavioural alterations in children with special needs from foster homes. The hypothesis has been brought forward that aggressive behavioural intensity in children with special needs from foster homes is likely to decrease under the influence of educational activities under BGM Non Aggression Programme. A linear experiment was conducted to investigate the aggressive behavioural alterations in 8-17 year olds with special needs from “Šaltinis” Foster Home. A statistical (descriptive) analysis (of frequencies, averages, correlation) was carried out. The study included thirty-nine (out of fifty-one) 8-17 year olds with special needs from “Šaltinis” Foster Home and fourteen household social workers (8 in the primary study and 6 in the second study) identified as experts since they spend quite a lot of time with the study participants accordingly the latter are well-known to them and they are able to make a fairly objective assessment of their behaviour. The empirical part examines the study participants’ characteristics in terms of behavioural problems, the expression of their aggression and links to a variety of settings, self-confidence and its interface with the aggressiveness, and aggressive behavioural alterations in the study participants. The main empirical findings are as follows: The hypothesis that has been brought forward at the outset, i.e. aggressive behavioural intensity in children with special needs from foster... [to full text]