Matematikai mokyti(is) taikomos įvairios kompiuterinės programos. Aukštosios matematikos studijoms naudojamos profesionalios taikomosios programos, programavimo kalbų sistemos, pvz., „Maple“, „Derive“, „Mathematica“ ir kt. Bendrojo lavinimo mokyklai tinkamos kompiuterinės priemonės yra „Veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais 7 kl.“, „Dinaminė geometrija“, ir kt. Mokant funkcijų būtini grafikus ar geometrines interpretacijas vaizduojantys brėžiniai, dar geriau – dinamiški, todėl kompiuterinės programos čia itin pageidautinos. Diplominiame darbe nagrinėjamos programos funkcijoms mokyti – „Dinaminė geometrija“, „MathematiX“ ir „Autograph“. Remiantis bendrąja bendrojo lavinimo mokyklos ir Vilniaus kolegijos matematikos programomis nagrinėjamas minėtųjų programų tinkamumas funkcijoms mokyti bendrojo lavinimo mokykloje ir jų pritaikymas matematikos studijoms Vilniaus kolegijoje. / This diploma work is titled by “Teaching Functions in Mathematics using Information Technologies ”. New technologies of education are discussed in context of teaching function in upper secondary schools and colleges. Three educational applications e. g. “Geometer’s Sketchpad”, “Autograph”, and “MathematiX” are analysed and described with emphasis on strong and week their properties. While investigating the teaching of various functions it is searching how to present the best way of using “Geometer’s sketchpad”, “Autograph”, and “Mathematix” applications. The main results of research is the following: these tools are appropriate for teaching functions in upper secondary schools however these programs doesn’t fit all requirements of colleges and mostly can be used for course repetition.

Šiuo metu dekoratyviojo apželdinimo specialybės studentai želdinių projektus braižo „AutoCAD“ kompiuterine programa, kuri nėra pritaikyta vizualizuoti kraštovaizdį, nes neturi nei augalų bibliotekų, nei kraštovaizdžio šablonų ir kitų įvairių funkcijų, kurios palengvina kūrėjo darbą. Studentas, 3D vaizdą braižydamas „AutoCAD“ programa, sugaišta daug laiko vizualizuodamas projektą. Sukurtas 3D vaizdas neatitinka realaus būsimo rezultato. Apklausus Lietuvos dekoratyviojo apželdinimo paslaugas teikiančias įmones, paaiškėjo, kad jos naudoja „Realtime Landscaping Architect 2“ – specializuotą kraštovaizdžio vizualizavimo kompiuterinę programą. Ši kraštovaizdžio vizualizavimo kompiuterinė programa yra pasaulyje populiariausios kompiuterinės programos „Realtime Lanscaping PLUS“ atmaina. Darbe nagrinėjama „Realtime Landscaping Architect 2“ programos pagrindinė meniu juosta, vietovės ir kraštovaizdžio projektavimo įrankiai, jų panaudojimo galimybės. / During these days students of Decorative landscaping are creating their projects with a computer program named „AutoCAD“. This program is not suitable for Landscape visualization, because it does not have plant libraries, landscaping templates and various other functions, which helps to improve creator’s work. Student, who is creating 3D view with „AutoCAD“ program, has to spend a lot of time to visualize the project. And the 3D view designed by this program does not indicate the future results. Surveys which were made in Lithuanian Decorative landscaping service companies showed that they are using „Realtime Landscaping Architect 2“, specialized landscape visualization software. This landscape visualization software is similar to the most popular computer program in the world, named „Realtime Lanscaping PLUS“. The project analyzes „Realtime Landscaping Architect 2“ programs main menu line, locations and landscape design.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjami teoriniai informacinių komunikacinių technologijų aspektai, ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, ir analizuojamos jų panaudos galimybės specialiojo pedagogo darbe, ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose. Suformuluotos hipotezės, kad 1) ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių moksleivius bendrojo lavinimo mokykloje, informacinių komunikacinių technologijų teikiamos galimybės nėra pilnai išnaudojamos; 2) informacinių komunikacinių technologijų naudojimą specialiojo pedagogo darbe įtakoja ne tik turimos priemonės, tačiau ir ugdymo specialistų kompetencija ir noras jas naudoti. Tyrime dalyvavo 61 respondentas: 24 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų, ugdančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus (spec. pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai, mokytojų padėjėjai). Tyrimas atliktas Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose 2011 metais kovo-balandžio mėnesiais. Anketinės apklausos metodu tirta, kokios informacinių ir komunikacinių technologijų priemonės ir kokių ugdymo tikslų siekiant yra dažniausiai respondentų naudojamos, lavinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp šių priemonių panaudos galimybių bei specialiojo ugdymo specialistų kompetencijos ir noro jas naudoti. Tyrimu nustatyta, kad ugdymo procese dažniausiai naudojamos įprastos informacinių ir komunikacinių technologijų priemonės. Nors dauguma... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor’s paper analyses theoretical aspects of use of information and communication technologies in education pupils with special needs in secondary schools and possibilities of using information technologies in a special educator’s work. It was hypothesized that: 1) information and communication technologies when educating pupils with special needs in secondary schools haven’t been fully exploited yet; 2) the use of information and communication technologies does not only depend on the tools available, but also on the specialists’ competence as well. 61 respondent was involved in the research: 24 special educators from secondary school working with special needs pupils (special teachers, logopedists, psychologists, social teachers, assistant teachers). The research was carried out in secondary schools of Panevėžys city in March - April, 2011. The survey was carried out to find out what information and communication technologies and for what purposes are most frequently used by the respondents in the education process of pupils with special needs. When analysing the data of the survey, there was an attempt to find out the relations between the possibilities of using these tools and the specialists’ competence. The research has proved that conventional tools of information technologies are generally used in the process of education. Although most of the respondents recognise positive influence of information and communication technologies in the... [to full text]

Šio magistrinio darbo paskirtis yra siauros specializacijos modulių Lietuvos universitetuose mokymo kokybės gerinimas, panaudojant kompiuterines technologijas. Pagrindinis darbo tikslas – sukurti mokomąją priemonę gelžbetoninių elementų įtempių ir deformacijų skaičiavimui pagal iš anksto užsiduotą elemento, aplinkos, apkrovų rinkinį trumpalaikiam bei ilgalaikiam apkrovos veikimui, taip pat diaugiavariantiniam skaičiavimui, esant įvairiems pradinių duomenų rinkiniams. Tai pagerintų dėstomos medžiagos įsisavinimą. Atlikus reikalavimų specifikavimą, nustatyti pagrindiniai funkciniai ir nefunkciniai reikalavimai projektuojamai programinei įrangai. Reikalavimų specifikacijos pagrindu atliktas sistemos architektūrinis ir detalusis architektūrinis projektavimas. Atlikus sistemos realizavimo darbus, sistema buvo testuojama, naudojant kontrolinius pradinių duomenų ir rezultatų rinkinius. Atlikus sistemos derinimo darbus bei kontrolinius skaičiavimus, vartotojų grupei atlikus kontrolines užduotis buvo atlikta vartotojų anketinė apklausa. Buvo padaryta išvada, kad programa iš esmės atitinka jai keliamus funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus. / The issues of creating the educational tool for the students of building engineering specialty in the universities of Lithuania to improve the understanding of the educational material of the reiforced concrete constructions module has been analysed in this paper. The main problem is the lack of problem-oriented software. This kind of software could provide the students with the possibility to use the theoretical material in practice by using its facilities for modelling the stress and deformation of reinforced concrete elements, for determining the change of the mentioned characteristics depending on the load until the end of observation period and for presenting this process graphically in the diagrams. The educational tool could provide the students with more definite representation of the behaviour of reinforced concrete, than the theoretical material does. The main functional and non-functional requirements have been identified for the software by carrying out the survey of the special user demands. According to these requirements, the architectural and explicit planning has been carried out. The programming language Visual Basic has been chosen for the programming. After accomplishing consistency tasks, auditorial calculations and the trial tests it was determined, that the tool meets all the requirements designed to it.