Šalyje atkūrus nepriklausomybę keitėsi švietimo ir bendrojo ugdymo sistema. Keičiantis švietimo sistemai ir ugdymo turiniui specialiųjų poreikių asmenims sudaryta galimybė ugdytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse. Integruojant specialiųjų poreikių turinčius mokinius į bendrojo ugdymo mokyklų bedrąsias klases, turi būti kuriamos palankios mikroklimato aplinkybės. Šio darbo tyrimo problema yra – mikroklimato kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Tyrimo tikslas – palankaus ugdymui mikroklimato kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Išanalizuota pedagoginė – mokslinė, psichologinė literatūra bei švietimo dokumentų analizė teoriškai pagrindžiant palankias ugdymui mikroklimato kūrimo aplinkybes, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Tyrimo metu išaiškėjo klasės fizinės aplinkos ir mokytojo darbo kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams, pagal mokinių sutrikimo laipsnį ir mokyklos tipą. Gauti rezultatai rodo, kad klasės fizinė aplinka ir mokytojo darbas, klausos sutrikimą turintiems mokiniams yra pritaikomi labai gerai. Vertinant klausos sutrikimą turinčių mokinių klasės fizinę aplinką pagal sutrikimo laipsnį matoma, kad klasės fizinė aplinka ir mokytojo darbas geriausiai pritaikomi labai žymų ir žymų neprigirdėjimą turintiems mokiniams, o pagal mokyklos tipą - pradinėms klasėms. Tyrimas leido nustatyti bendraklasių požiūrį į klausos sutrikimą turinčius mokinius. Iš 19 klausos sutrikimą turinčių mokinių 8... [toliau žr. visą tekstą] / The system of education and general education has evolved after Lithuania gained independence. Development of the education system and content of education, forms possibility for people with special needs to educate in comprehensive school's general classes. Creating of favorable microclimate should be in order to integrate people with special needs to general classes. The problem of this study is an analysis of the context development of microclimate for hearing-impaired students. The objective of the study is the identification of the context development of microclimate for hearing-impaired students. It has been analyzed pedagogic-scientific, psychological and educational documents literature. Theoretical justification has been used of context development of microclimate for hearing-impaired students. The study revealed the considerations of development the physical class environment and teacher work for students with hearing impairment, depending on students' impairment rate and type of school. The analysis shows that the assessment of the physical environment of class and teachers work adapted very well for hearing-impairment students. Assessment of physical environment of classes with different hearing impairment rate students had showed, that teachers work most adapted for significant hearing impairment students. Also teachers work most adapted for students in the primary classes. The study helps to determine the attitudes of classmates to students with hearing... [to full text]

Darbe atlikta teorinė analizė atskleidė, kad sutrikusios klausos mokiniai susiduria su verbalinės raiškos problemomis dėl turimo skurdaus žodyno ir paveikto gebėjimo priimti, suprasti, išreikšti lingvistinę informaciją. Šias problemas galima spręsti dailės terapijos sesijose, kurių metu, sudarant sąlygas, įgyjama dailinės ir verbalinės raiškos patirtis, lavinami įgūdžiai. Iškelta hipotezė, kad dailės terapijos sesijose yra skatinama klausos sutrikimų turinčių mokinių verbalinė raiška. Veiklos (veiksmo) metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti dailės terapijos poveikį skatinant sutrikusios klausos mokinių verbalinę raišką. Panaudojus literatūros analizės rezultatus, organizuotos dailės terapijos sesijos, kuriose buvo stebimos dailinės raiškos inspiravimo ir verbalinės raiškos skatinimo apraiškos. Tyrime dalyvavo 5 (2 neprigirdintys ir 3 kurti) klausos sutrikimų turintys 10-14 metų amžiaus mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėti sutrikusios klausos mokinių verbalinės raiškos skatinimo rezultatai bei atliktos content ir fenomenografinės analizės atskleidė svarbiausias tyrimo išvadas: 1. Retrospektyvus dailės terapijos sesijų stebėjimas atskleidė, kad grupės dalyvių verbalinė raiška yra skatinama tiesioginiu poveikiu – sudarant sąlygas išsisakyti, papasakoti apie savo dailinės raiškos kūrinį, atsakyti į mokytojos ir kitų grupės dalyvių klausimus bei netiesioginiu poveikiu – stebint mokytojos bendravimą, kitų dalyvių pasisakymus, išreiškiant spontaniškai kilusias... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical research performed in the paper revealed that the pupils with hearing impairments confronted with the problems of verbal expression concerning their poor vocabulary and their affected ability to accept, perceive, and express linguistic information. These problems can be solved in sessions of art therapy, which capacitate acquiring experience of artistic and verbal expression and development of skills. We have hypothesized that the verbal expression of pupils with hearing impairments is stimulated during the sessions of art therapy. The research, which aim was the ascertainment of the effect of the art therapy on stimulation of the verbal expression of the pupils with hearing impairments, was performed by the method of activity (action). By using the results of the literature analysis, the sessions of art therapy were organised, during which we observed the manifestations of artistic activity inspiration and stimulation of verbal expression. 5 pupils with hearing impairments (2 hard of hearing and 3 deaf) of 10 – 14 years old participated in the research. The results of verbal expression stimulation of the pupils with hearing impairments analysed in the empirical part and the content and phenomenographic analyses revealed the following main conclusions of the research: 1. The retrospective observation of the art therapy sessions revealed that the verbal expression of the participants of the group was stimulated by the direct impact – by allowing opening... [to full text]

Siekdami mokyklos nelankymo reiškiniui daryti įtaką, turime išsiaiškinti aplinkybes, kurios jį sąlygoja – kodėl moksleiviai nubyra iš mokyklos, kodėl nenori jos lankyti ir mokytis. Pagrindinės mokyklos moksleivių motyvacijos silpnėjimo priežasčių tyrimas apima bent du aspektus: tai, pirma, aplinkos sąlygas, kurios formuoja vaiko nepalankumą mokyklai, nenorą ją lankyti bei silpnina norą mokytis ir, antra, paties moksleivio nuostatas, požiūrius bei vertybines orientacijas, susiformavusias tomis sąlygomis. Moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimo priežastys gali būti išorinės (sąlygotos aplinkos) ir vidinės (priklausančios nuo moksleivio savybių). Kiekvieno vaiko sąmonę tiesiogiai ir netiesiogiai formuoja aplinka, kuri daro įtaką ir jo motyvacinei sferai. Tyrimo tikslas – ištirti mokinių, turinčių klausos sutrikimų, mokymosi motyvus. Teorinėje dalyje analizuojama literatūra apie mokymosi motyvus bei jų svarbą, taip pat pateikiama klausos sutrikimo charakteristika. Empirinėje dalyje analizuojami klausos sutrikimų turinčių mokinių mokymosi motyvai, gauti duomenys lyginami su įprastinės raidos mokinių tyrimo gautais duomenimis. Taip pat buvo analizuojama pedagogų nuomonė apie mokinių mokymosi motyvus. Tyrime, kuris buvo vykdomas anketine apklausa, dalyvavo 232 respondentai. Iš jų 103 klausos sutrikimų turintys, bei 103 įprastinės raidos mokinių, taip pat 26 pedagogai. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad motyvai ir motyvacija, įvairių autorių yra pateikiama skirtingai, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / In order to affect the nonattendance the circumstances determining the students’ unwillingness to attend school have to be ascertained. The main analysis of the reasons of students’ failing motivation includes two aspects. The first aspect concentrates on the surrounding conditions framing the child’s disfavor to school, unwillingness to attend lessons and learn. The second aspect focuses on students’ attitudes, worth orientation which were formed in those circumstances. The failing motivation to learn might be external (effected by the surroundings) and internal (depending on students’ character features). Every child’s consciousness is directly or indirectly formed by the surroundings that have an influence on child’s motivation. The aim of the analysis is to investigate the learning motives of hearing-impaired students. The first part of the thesis includes the analysis of the literature on learning motives and their importance and provides the characteristic of hearing impairment. In the practical part the hearing-impaired students’ learning motives are analyzed and the received data is compared with conventional development students’ analysis results. Also the opinions of the educators on students‘ learning motives were analyzed. 232 respondents (of which 103 hearing-impaired, and 103 conventional development students) participated in the investigation which was carried out as a questionnaire. 26 educators also participated in the investigation.Scientific literature... [to full text]

Gabnytės (1999), Lane, Hoffmeister, Bahan (1996), Sattler (2002), Ališausko (1998) ir Marschark (1997) studijos, nagrinėjančios sutrikusios klausos vaikų intelektinius gebėjimus, teigia, kad pastarieji prasčiau atlieka intelektinių gebėjimų užduotis nei girdintys vaikai. Tačiau pabrėžiami tam tikri rezultatus įtakojantys faktoriai: ar tėvai turi klausos sutrikimų, ar tėvai moka gestų kalbą, ar vaikai iki 5 metų buvo lavinti, ar vaikai neturi gretutinių sutrikimų, ar tyrėjas moka gestų kalbą. Taip pat teigiama, kad norint tyrinėti sutrikusios klausos vaiko kalbos raidą, būtina atkreipti dėmesį į: klausos sutrikimo laiką; amžių, kada buvo nustatytas klausos sutrikimas; klausos sutrikimo laipsnį; ar klausos sutrikimas yra stabilus ar progresuojantis; gretutinius sutrikimus; kalbos supratimą, bei kultūrinę aplinką. Taigi, yra daug faktorių į kuriuos būtina atsižvelgi tiriant sutrikusios klausos vaikus, o taip pat į faktorius ribojančius šių tyrimų plėtrą Lietuvoje, kadangi nėra sutrikusios klauso vaikams adaptuotų metodikų, taip pat trukdo kalbos barjeras. Tad šio darbo specifika yra ta, kad Lietuvoje pradinių klasių sutrikusios klausos vaikai nėra tirti WISC-III Neverbaline skale, Raven‘o Spalvotosiom Progresuojančiom Matricom (CPM) ir Skaitymo ir rašymo įgūdžių pradiniame mokykliniame amžiuje įvertinimo metodikos V užduotimi: „Sakinys – paveikslėlis“. Šis tyrimas parodė, kad klausos sutrikimus turintys vaikai prasčiau atlieka užduotis, nei girdintys vaikai; berniukai geriau... [toliau žr. visą tekstą] / In accordance with Gabnytė (1999), Lane, Hoffmeister, Bahan (1996), Sattler (2002), Ališauskas (1998) ir Marschark (1997) works, theories, examining intellectual abilities of children with hearing impairment, propose that children with hearing impairment fulfill worse intellectual abilities tests. However, some influencing facts must be considered: parents hearing, parent knowledge of sign language; children education until five years; children’s other disorders; investigators knowledge of sing language. Similarly it is proposed that analyzing language development of children with hearing impairment, it is necessary to take into account: the degree of hearing impairment; the age of hearing impairment founded; the course of hearing impairment (is it stable or progressing); other disorders; language comprehension; and cultural environment. Thus, many facts should be considered analyzing children with hearing impairment and facts limiting those investigations in Lithuania as well, because, there is no adapted methodology for children with hearing impairment, inconvenience with language barrier. Thus, the purpose of this investigation is to find out intellectual abilities of children with hearing impairment depending on gender, degree of hearing, parents hearing and the start the of language education using. Methods used: WISC-III nonverbal scale, Raven Coloured Progressive Matrices, reading exercise “Sentence – picture”. The study has shown that hearing children perform those... [to full text]