Art therapy as a way of social assistance, support for social risk group children is poor studied sphere in Lithuania, also in all over the world. It‘s extremely necessary for children, who are suffering form violence of parents and the surrounding, for those, who often run from their home regarding inappropriate lifestyle and reprobation of friends, relatives, they become aggressive, delinquent and commit the crimes; and also for children who experienced emotional and psychological violence. These are the children from social risk group, for who is very important to be needful, to find some friends, develop imagination and to experience positive emotions. This can be reached by using the method of art therapy. Art therapy is a quite new scope in Lithuania, so the purpose of this master thesis is to examine work particularity of Lithuanian art therapists, also to examine the impact of art therapy on social risk group children, attending art therapy classes, how this therapy effects their development and socialization. The purpose also is to explore what kind of difficulties art therapists face and what are the ways of solutions of these problems. In these master theses quantitive research is used. 40 professionals working with children in foster homes, day centers, children and youth house, municipal social support centers and schools were examined and answered questionnaires. The object of research is to examine the peculiarity of work of art therapists and the attitude... [to full text]

Darbe remiamasi metodiniais teoriniais G.Allport, B.G.Ananjev‘o, E.Aronson‘o, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims‘o, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin‘o savęs vertinimo ir Dž.Allan‘o, R.Buckland, S.Ignatjev‘o, K.G.Jung‘o, M.Kiseliov‘os, A.Kopytin‘o, L.Lebedev‘os, A.Piličiausko, N.O.Sučkov‘os ir A.Vaitkevičienės dailės terapijos pagrindais. Savęs vertinimo mokslinės literatūros analizė parodė, jog dėl paauglystę lydinčių fizinių ir emocinių organizmo pasikeitimų kyla įvairių psichologinių problemų, tarp jų - savęs vertinimo sutrikimų. Savęs vertinimas tuo metu yra ne iki galo suvoktas ir labai prieštaringas. Jį sąlygoja savo, kaip mokinio, veiklos ir rezultatų suvokimas bei aplinkinių vertinimas. Kadangi didžiąją laiko dalį paaugliai praleidžia grupėje, savęs vertinimui daug reikšmės turi ir socialinis statusas klasėje. Dėl šių priežasčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, kurie nuolat patiria mokymosi problemų ir socialinę atskirtį klasėje, dažnai vertina save neadekvačiai ar turi žemą savęs vertinimą. Tiriant, kaip dailės terapija veikia 5-6 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, savęs vertinimą, buvo atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo metu nustatytas 5-6 klasių mokinių globalaus, diferencijuoto bei konkrečių veiksmų lygių požiūrio į save ir savęs vertinimo laipsnių vidurkiai. Po to jie palyginti su atitinkamais dailės terapijos grupės narių požiūrio į save bei savęs vertinimo parametrais. Taikant įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / The work is based on methodical theoretical ideas of self-appraisal by G.Allporty, B.G.Ananjev, E.Aronson, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin and on the art therapy‘s background by Dž.Allan, R.Buckland, S.Ignatjev, K,G.Jung, M.Kiseliov, A.Kopytin, L.Lebedev, A.Piličiausko, N.O.Sučkov, A.Vaitkevičienės. The analysis of the scientific literature of the self-esteem elicited a fact that physical and emotional changes at the age of adolescence cause the variety of psycological problems including the self-appraisal‘s disbalance. The sense of the self-appraisal at that period of life is not completely recognised and is quite controversial. It is conditioned by the self-evaluating his/her success being a student and the evaluation of their results and abilities by their associates.( the assessment made by adults and by children of his/her own age ) Seeing that teenagers spend most time in a group, the social status in the class plays the major role in the self-assesment. For these reasons the students with special needs, that permanently experience learning problems and feel socially isolated, often evaluate themselves unequal or have the low sense of self-esteem. To find how the art therapy affects the self-esteem of the students with special needs in year 5-6 there was carried out the qualitative and quantitative research. During the quantitative research fulfilled with the students in year 5-6 there were measured the averages of a global and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė globos namuose augančių ugdytinių asmens savivertės formavimo(si) ir ugdomojo dailės terapijos užsiėmimų poveikio analizė. Atliktas Dailės terapijos ugdomųjų užsiėmimų tyrimas, kurio tikslas – atskleisti vaikų globos namų auklėtinių savivertės kitimą per dailės terapijos užsiėmimus. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – atvejo analizė, jo instrumentai – interviu, stebėjimas, piešinių analizė. Empirinėje dalyje nagrinėjami vaikų globos namų auklėtinių savivertės pokyčiai DT užsiėmimų įtakoje analizuojant pirmame ir paskutiniame kiekvieno vaiko piešinyje pavaizduotus simbolius. Išanalizuoti vaikų atvejai atskleidė neigiamą savivertę, negalėjimą apibūdinti savęs žodžiais. Iš piešinių simbolių galima numanyti, kad tai ilgalaikių nesėkmių, aplinkinių neigiamų reakcijų, pasmerkimo ir atstūmimo pasekmė. Lyginant pirmąjį ir paskutinįjį DT užsiėmimų metu sukurtus piešinius, atsiskleidžia neigiama savivertė, noras ignoruoti save DT užsiėmimų pradžioje, o jų eigoje ir pabaigoje pastebimi pokyčiai nuo visiško savęs ignoravimo iki pradėjimo save priimti, nuo vaizdavimo savęs drambliu iki vaizdavimo karalaite, nuo uždarumo iki noro bendrauti, nuo priešiškumo iki smalsumo ir entuziazmo. / The work discusses theoretical analysis of self–esteem formation of persons brought up at the Orphanage. The analysis of impact of educational art therapy is also taken into consideration. The research of Art Therapy lessons has been implemented. The aim of it was to disclose the change of self–esteem of youngsters from the Orphanage during the lessons of Art Therapy. Quality Research Method has been chosen. That is the analysis of a certain case. An interview, observation, the analysis of drawings has been chosen as instruments. The Empiric part analyses the changes of self–esteem of children from the Orphanage during the lessons of Art Therapy by analysing the symbols in the first and the last drawing of a child. The analysed cases of children showed a negative self–esteem. They were not able to describe themselves by words. The symbols of drawings may present that this is the result of long–term failures, negative reactions from surrounding people and repulse. In comparing the first and the last drawing from the lessons of Art Therapy a negative self– esteem is disclosed, a wish to ignore oneself in the beginning of Art Therapy lessons. The start of self–recognition was observed. The self–picturing from an elephant to a princess, from closing oneself to a wish of communication, from being against everything to curiosity and enthusiasm was also seen.

Darbe atlikta teorinė elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų samprata, sutrikimų atsiradimo priežastys, dailės terapijos galimybės bendravimo įgūdžių plėtojimui, analizė. Kvazieksperimento metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti dailės terapijos poveikį bendravimo įgūdžių plėtojimui, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Atlikta matematinė aprašomoji duomenų analizė, pateikta naudojant atvejo analizės metodą. Tyrime dalyvavo patogiuoju būdu atrinkti 9 priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys elgesio ir emocijų sunkumų, kurie sudarė tikslinę grupę. Empirinėje dalyje analizuoti stebėjimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie bendravimo įgūdžių raišką, dinamiką dailės terapijos sesijos metu, stebėtas poveikis. Diagnostinių piešinių testais analizuota ugdytinių bendravimo įgūdžių požymių kaita. Ieškota bendravimo įgūdžių požymių piešiniuose bei bendravimo įgūdžių duomenų, fiksuotų stebėjimo protokoluose, sąsajos. Atlikus tyrimo duomenų analizę, suformuluotos pagrindinės išvados: • Stebėjimo protokolų duomenys parodė tendenciją dailės terapijos sesijų metu pasireikšti pozityviai bendravimo raiškai. • pirminio ir baigiamojo diagnostinių H-T-P piešinių rezultatai atskleidė bendravimo požymių piešiniuose kitimą teigiama linkme. Žemos savivertės, agresyvumo, depresyvumo požymių, įtakojančių žemą bendravimo poreikį ar neigiamą bendravimo raišką, sumažėjo, o bendravimo poreikio požymių padaugėjo. / The paper deals with theoretical analysis of children with emotional and behavioral difficulties and opportunities of art therapy in developing communication skills. The purpose of investigation was to find out whether art therapy has a positive effect on the development of communication skills of preschool children with emotional and behavioral difficulties. Quasi-experimental method was used to investigate art therapy effect. The mathematical descriptive analysis of the data was presented using the case study method. The study included 9 preschool children with behavioral and emotional difficulties, target group was selected using convenient way. In empirical part were analyzed data, about resolution skills and dynamics of the art therapy in sessions. By the help of diagnostic drawing tests attributes of communication skills were analyzed and captured in monitoring protocols. After the data analysis, the most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Performed experiment revealed positive effect of art therapy on the development of social and communication skills. 2. Monitoring protocols showed a tendency to unfold the expression of positive communication 3. H-T-P drawing test results revealed positive direction. Low self-esteem, aggression, depressive symptoms, affecting the low need for communication or expression of negative communication decreased after experiment.

Experience and perception of deaf teenagers is different from their pairs. These differences may have an impact on the learning process, behaviour and artistic expression of deaf teenagers. Deaf teenagers usually perceive the meanings specifically and literally.They lack the flexibility of imagination and creativity. At the same time traditional, directive education does not disclose deep creative powers of deaf teenagers, which are characteristic of spontaneity and impetuosity. The purpose of this study is to explore the possibilities of using non-directive art methods in the development of deaf teenagers. Objectives of the study are the following: to study literary resources of pedagogy, psychology and art therapy that examine the problems of deaf teenagers; to research characteristics of pedagogical interaction in the development of creativity of deaf teenagers; to analyse the impact of art therapy process for the emotional change of deaf teenagers, and to reveal the possibilities of art as a means of artistic communication in the development of creativity of deaf teenagers. The research object is the creativity of deaf teenagers. Hypothesis: using art in the development of creativity of deaf teenagers is effective if a safe psychological context is created in the educational process during which they can freely express emotions and share experiences by artistic means. Research methods: analysis of literary resources, case study, observation by participation, conversation... [to full text]

Šiame magistro darbe buvo tiriamas nuo priklausomybės ligų besigydančių žmonių dailės terapijos užsiėmimų patyrimas. Tai – nauja, literatūroje mažai analizuojama, tyrimų sritis. Teorinėje darbo dalyje aptariama priklausomybių samprata, jų rūšys, kilmės teorijos ir poveikis. Taip pat atskleidžiamas dailės terapijos kaip psichosocialinio reabilitacijos metodo galimybės. Šio darbo tikslas – ištirti kaip konkretūs, nuo priklausomybės ligų besigydantys, žmonės patiria dailės terapijos užsiėmimus. Magistriniame darbe taikomas kokybinis fenomenologinis tyrimo metodas, remiantis P.Colaizzi metodologija. Pusiau struktūruoto interviu pagalba apklausti septyni priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje besigydantys asmenys. Tyrimas atliekamas tam tikrais etapais. 1) Suformuluojami išankstiniai tyrėjo įsitikinimai; 2) Sukuriamas tyrimo klausimynas; 3) Su kiekvienu tyrimo dalyviu atliekamas pusiau struktūruotas individualus interviu; 4) Visi interviu transkribuojami; 5) Iš kiekvieno interviu protokolo išrenkamos frazės ar sakiniai, kurie tiesiogiai siejasi su tiriamu fenomenu ir, jais remiantis, sudaromas reikšmingų teiginių sąrašas; 6) Kiekvienas reikšmingas teiginys interpretuojamas, atrandant teiginiuose slypinčias prasmes; 7) Organizuojama interpretuotų teiginių visuma bei sudaromas temų sąrašas; 8) Temų sąrašas integruojamas į išsamų tiriamo fenomeno aprašą; 9) Susitinkama su kiekvienu tyrimo dalyviu bei atliekamas tyrimo duomenų verifikavimas; 10) Remiantis tyrimo dalyvių... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this master thesis is art therapy experience of people, having addiction problems, who are currently undergoing a special treatment program. This is a new investigation field that is very little analysed, so far. The theoretical part of the thesis discusses the conception of the addiction, its varieties, the theory of its origin, and its influence on people. Besides, art therapy is revealed as a possibility of a psychosocial rehabilitation method. The aim of the thesis – to investigate the impact of the art therapy courses on particular people, who are undergoing a special addiction treatment program. A qualitative phenomenological investigation method, based on P. Colaizzi methodology, was applied in the present master thesis. The investigation was carried out in the addict rehabilitation society, when seven persons, who were currently undergoing the treatment program, were involved into the investigation and interviewed by means of a half-structural interview procedure. The investigation was carried out in certain stages:1) the investigator defines his own preconceived assumptions; 2) the questionnaire is arranged; 3) all the participants of the investigation are interviewed personally using a half-structural interview procedure; 4) all the interviews are transcribed; 5) certain phrases and sentences are selected from each interview records that have a direct relationship with a phenomenon under the investigation, then a list of significant statements is... [to full text]

Darbe atlikta teorinė analizė atskleidė, kad sutrikusios klausos mokiniai susiduria su verbalinės raiškos problemomis dėl turimo skurdaus žodyno ir paveikto gebėjimo priimti, suprasti, išreikšti lingvistinę informaciją. Šias problemas galima spręsti dailės terapijos sesijose, kurių metu, sudarant sąlygas, įgyjama dailinės ir verbalinės raiškos patirtis, lavinami įgūdžiai. Iškelta hipotezė, kad dailės terapijos sesijose yra skatinama klausos sutrikimų turinčių mokinių verbalinė raiška. Veiklos (veiksmo) metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti dailės terapijos poveikį skatinant sutrikusios klausos mokinių verbalinę raišką. Panaudojus literatūros analizės rezultatus, organizuotos dailės terapijos sesijos, kuriose buvo stebimos dailinės raiškos inspiravimo ir verbalinės raiškos skatinimo apraiškos. Tyrime dalyvavo 5 (2 neprigirdintys ir 3 kurti) klausos sutrikimų turintys 10-14 metų amžiaus mokiniai. Empirinėje dalyje nagrinėti sutrikusios klausos mokinių verbalinės raiškos skatinimo rezultatai bei atliktos content ir fenomenografinės analizės atskleidė svarbiausias tyrimo išvadas: 1. Retrospektyvus dailės terapijos sesijų stebėjimas atskleidė, kad grupės dalyvių verbalinė raiška yra skatinama tiesioginiu poveikiu – sudarant sąlygas išsisakyti, papasakoti apie savo dailinės raiškos kūrinį, atsakyti į mokytojos ir kitų grupės dalyvių klausimus bei netiesioginiu poveikiu – stebint mokytojos bendravimą, kitų dalyvių pasisakymus, išreiškiant spontaniškai kilusias... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical research performed in the paper revealed that the pupils with hearing impairments confronted with the problems of verbal expression concerning their poor vocabulary and their affected ability to accept, perceive, and express linguistic information. These problems can be solved in sessions of art therapy, which capacitate acquiring experience of artistic and verbal expression and development of skills. We have hypothesized that the verbal expression of pupils with hearing impairments is stimulated during the sessions of art therapy. The research, which aim was the ascertainment of the effect of the art therapy on stimulation of the verbal expression of the pupils with hearing impairments, was performed by the method of activity (action). By using the results of the literature analysis, the sessions of art therapy were organised, during which we observed the manifestations of artistic activity inspiration and stimulation of verbal expression. 5 pupils with hearing impairments (2 hard of hearing and 3 deaf) of 10 – 14 years old participated in the research. The results of verbal expression stimulation of the pupils with hearing impairments analysed in the empirical part and the content and phenomenographic analyses revealed the following main conclusions of the research: 1. The retrospective observation of the art therapy sessions revealed that the verbal expression of the participants of the group was stimulated by the direct impact – by allowing opening... [to full text]

Bakalauro darbą sudaro penkių darbų skaitmeninės spaudos kolekcija pavadinimu ,,Paukščio akimis“, šis darbas, tai tarsi dailės terapija sau, kuriame naudojant faktūrų ir linijų ritmikas, Adobe Photoshop CS4 programa, buvo kurtos daugiasluoksnės kompozicijos, kuriomis buvo norima atskleisti vidinės būsenos istoriją. Dailės terapijos tikslas - analizuoti savo meno kūrinius ir padėti sau ugdyti asmenybę. Yra manoma, kad kūrėjas norėdamas mokyti kurti kitus, visų pirma turi gerai pažinoti save. Aprašomajame darbe, taikant teorinę analizę darbams pagrįsti, buvo ieškota panašumų kitų autorių darbuose. Kadangi kolekcijoje „Paukščio akimis“ daug simbolių, tai buvo remtasi simbolisto M. K. Čiurlionio ir garsios simbolistės, siurrealistės ir realistės Fridos Kahlo kūryba. Frida tapė savo intymias gyvenimo detales, taip tarsi taikydama dailės terapiją sau. Darbams atlikti buvo pasirinkta skaitmeninės spaudos technika, prieš tai pasidomint kokie lietuvių menininkai dirba šia technika. Išanalizavus lietuvių menininkų R. Dichavičiaus ir K. Grigaliūno darbus, bei kuriant visas kompozicijas, remtasi šių autorių plastiniais kompozicijos sprendimais. Taikant interpretacijos metodą, buvo išanalizuoti kolekcijos darbai ir parengtas pasiūlyms, kaip bakalauro darbo specifiką būtų galima pritaikyti ugdymo procese, nes mokiniams būtina padėti integruotis šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje, sparčiai plintant naujausioms medijoms, persipina technologijos ir įvairių meno sričių plastinės išraiškos... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor of Arts work consists of the collection of five digital print pieces under the title “From the bird‘s sight”. This work is as if the therapeutic art for oneself in which multi-layer compositions, revealing the history of inner state, were created by the means of factures and the rhythmic of lines, with the help of Adobe Photoshop CS4 programme. The aim of the art therapy is to analyze your own works of art and to help yourself to develop as a personality. It is thought that the creator, willing to teach others how to create art, first of all has to know well himself. In the work described, similarities in different authors’ works have been looked for, while using theoretical analysis for creations to be justified. Since there are plenty of symbols in the collection “From the bird‘s sight”, the reference to creation of the symbolist M.K Ciurlionis and a famous surrealist and realist’s Frida Kahlo works was made. Frida was painting the details of her intimate life in the way, as if she applied the art therapy for herself. Digital print technique was chosen for completing the work, but before this, some investigation about Lithuanian artists, using this technique in their creation, was made. After analyzing the works by Lithuanian artists R. Dichavicius and K. Grigaliunas and while making all the compositions, it was referred to the plastic solutions of the compositions made by these artists. The whole collection of works was analyzed while applying the method of... [to full text]

Darbe atlikta teorinė savęs vertinimo sampratos ir vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, psichosocialinių poreikių (saviraiškos, bendravimo, emocijų raiškos) tenkinimo kaip optimalaus savęs vertinimo ugdymosi prielaidos analizė. Nustatyta, kad vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimas gali būti neadekvatus, o dailės terapija, inicijuojanti šių vaikų saviraišką, gali padėti ugdyti(s) ir kelti savęs vertinimą. Iškelta hipotezė, kad dailės terapija yra veiksminga vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimui ugdyti(s). Atliktas veiklos tyrimas, kurio tikslas- atskleisti dailės terapijos veiksmingumą vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimui. Tyrime dalyvavo septyni paruošiamosios mokyklai grupės, vidutinį ir žymų kalbos neišsivystymą turintys vaikai. / Heoretical analysis of the concept of self-esteem and meeting of psychosocial needs (self-expression, communication, expression of emotions) of children having speech disorders, as the presupposition of optimal self-esteem has been performed in the research work. It has been identified that self-esteem of children having speech disorders may be inadequate, and art therapy initiating self-expression of these children may help in self-education and increase their self-esteem. The hypothesis has been raised that art therapy is efficient in developing self-esteem of pupils having speech disorders. Activity research the aim of which is to reveal the efficiency of art therapy on the self-esteem of pupils having speech disorders has been performed. Seven pre-school group children having moderate and severe speech underdevelopment participated in the research.

Lietuvoje kasmet tėvų globos netenka daugybė vaikų. Globos įstaigų auklėtiniams dažnai nustatomi emocijų sutrikimai, kuriuos lemia ydinga ankstyvoji emocinė raida. Emocinių sutrikimų turintys vaikai yra atsiriboję nuo kitų vaikų. Lietuvoje specializuota pagalba tokiems vaikams labai ribota. Vaikams turintiems emocinės sferos patologiją reikalinga specializuota pagalba, intensyvi įvairių specialistų. Vienas iš prevencijos ir socialinės pagalbos būdų - dailės terapija. Šio tyrimo tikslas ištirti globos namų 3-5 metų auklėtinių emocijų raišką taikant užsiėmimuose dailės terapijos būdus. Uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, susijusią su darbo tema; pateikti emocinių sutrikimų turinčių 3-5 metų vaikų pedagoginę ir psichologinę charakteristiką; išryškinti dailės terapijos būdų taikymo galimybes ugdant emocinių sutrikimų turinčius 3-5 metų vaikus; išsiaiškinti vaikų globos namų darbuotoju požiūrį į dailės terapijos naudingumą. Tyrimo objektas - 3-5 metų vaikų, ugdomų globos namuose, emocijų raiška taikant dailės terapijos būdus. Tyrimo metodai: Lietuvos švietimo dokumentų, pedagoginės, psichologinės, dailės terapijos literatūros studijavimas, veiklos tyrimas: stebėjimas, dokumentų (piešinių) analizė, kokybinė duomenų analizė, pusiau struktūruotas interviu. Veiklos tyrimo metu nustatyta, kad dailės terapijos būdų taikymas vaikams turintiems emocinių sutrikimų, gali padėti geriau pažinti save ir kitus, padėti išreikšti savo jausmus (taip pat ir negatyvius), ugdo asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / Lots of children in Lithuania become orphans every year. Children living in care institutions often suffer from emotional disorders which are caused by faulty early emotional development. The children facing emotional disorders are distanced from other children. Any specialized aid for such children in Lithuania is very limited. Children with emotional sphere pathology are in great need of intensive specialized help of various specialists. Art therapy is one of preventive and social ways of help to such children. The aim of this research is to investigate the expression of emotions when the art therapy is applied to 3-5 years old children living in foster home. The main objectives of the research are to analyze the academic literature related to the topic of the research, to provide with pedagogical and psychological characteristics of the 3-5 years old children with emotional disorders, highlight the possibilities of art therapy application to the children and find out the opinion about the utility of the art therapy of people working in care institutions. The object of the research is the expression of emotions when the art therapy is applied to the 3-5 years old children living in foster home. The research methods encompass the study of documents related to education in Lithuania, pedagogical and psychological literature, the analysis of literature on art therapy. The investigation includes observation, analysis of documents (drawings), qualitative data analysis and a... [to full text]