Globalizacija - tai laisvas kapitalo, prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas pasaulyje, kai kompanijoms yra sudaromos vienodos veikimo sąlygos įvairiose pasaulio šalyse. Globalizaciją galima laikyti tais erdvės ir laiko pokyčio procesais, kurie skatina žmonių veiklos sandaros transformaciją susiedami ir praplėsdami jų veiksmus už regionų ir kontinentų ribų. Globalizacija yra šiuolaikinės ekonominės pažangos ir pasaulio vystymosi forma. Jos sulaikyti neįmanoma: geriausias būdas kovoti su globalizacija yra nesipriešinimas jai. Globalizacijos dimensijos (kultūrinė, socialinė, ekonominė, politinė, aplinkos) yra tampriai tarpusavyje susijusios, apimančios pagrindines valstybės sferas ir įtakojančios jos gyvavimą. Dalyvavimas globalizacijos procese užtikrina prekybos plėtrą, technologijų sklaidą ir inovacijas, suteikia galimybių plėsti rinkas ir dalyvauti žinių bei patirties mainuose, žodžiu, leidžia plėsti ir ugdyti gamybą bei kelti gerovę. Globalizacija yra nevaldoma ir mažai reguliuojama, jos subjektai - didžiosios tarptautinės korporacijos, jos vienintelė varomoji jėga - ekonominis racionalumas ir pelningumas. Pagrindinis globalizacijos privalumas - jos teikiama ekonominė pažanga, pagrindinis trūkumas - stichiškumas ir nestabilumas, kurį patiria kiekviena valstybė. Pagrindiniai jos bruožai ir jėgos yra tarptautinė prekyba, kapitalo judėjimas, didėjantis tarptautinių bendrovių vaidmuo ir gamybos internacionalizavimas, technologijų kaita. Kalbant apie Lietuvos valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / Globalization is a process that nobody can stop. The best solution for the defense is to stop the resistance against this process. Globalization does not give heed to borders; it progresses every day and involves all domains of the country. Globalization is understood as a growing interdependence of world economy, as an economic integration of different countries through an international trade, the movement of capital and the movement of people with their feelings and knowledge. Globalization is the penetration of the global market into the life of the countries, caused by the strengthening international financial markets, rising world trade, creation of multinational business and progress in telecommunications. General globalization processes show the benefit of free economic relations between the states for all participating countries. Increased capital mobility limits the opportunities of economics politics and develops pressure for the market to implement useful politics. The benefits of globalization are obvious: it is faster growth, higher standards of life and new opportunities. The phenomenon of globalization seems to weaken the traditional power and sovereignty of nation-states, since much of the aspects seem to be out of control for the states. On of the means of market’s mergers between Lithuania and foreign countries is foreign direct investment (FDI), international trade and migration. These are the key factors for moving globalization process toward different... [to full text]

Darbe atlikta teorinė globos namuose augančių ugdytinių asmens savivertės formavimo(si) ir ugdomojo dailės terapijos užsiėmimų poveikio analizė. Atliktas Dailės terapijos ugdomųjų užsiėmimų tyrimas, kurio tikslas – atskleisti vaikų globos namų auklėtinių savivertės kitimą per dailės terapijos užsiėmimus. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – atvejo analizė, jo instrumentai – interviu, stebėjimas, piešinių analizė. Empirinėje dalyje nagrinėjami vaikų globos namų auklėtinių savivertės pokyčiai DT užsiėmimų įtakoje analizuojant pirmame ir paskutiniame kiekvieno vaiko piešinyje pavaizduotus simbolius. Išanalizuoti vaikų atvejai atskleidė neigiamą savivertę, negalėjimą apibūdinti savęs žodžiais. Iš piešinių simbolių galima numanyti, kad tai ilgalaikių nesėkmių, aplinkinių neigiamų reakcijų, pasmerkimo ir atstūmimo pasekmė. Lyginant pirmąjį ir paskutinįjį DT užsiėmimų metu sukurtus piešinius, atsiskleidžia neigiama savivertė, noras ignoruoti save DT užsiėmimų pradžioje, o jų eigoje ir pabaigoje pastebimi pokyčiai nuo visiško savęs ignoravimo iki pradėjimo save priimti, nuo vaizdavimo savęs drambliu iki vaizdavimo karalaite, nuo uždarumo iki noro bendrauti, nuo priešiškumo iki smalsumo ir entuziazmo. / The work discusses theoretical analysis of self–esteem formation of persons brought up at the Orphanage. The analysis of impact of educational art therapy is also taken into consideration. The research of Art Therapy lessons has been implemented. The aim of it was to disclose the change of self–esteem of youngsters from the Orphanage during the lessons of Art Therapy. Quality Research Method has been chosen. That is the analysis of a certain case. An interview, observation, the analysis of drawings has been chosen as instruments. The Empiric part analyses the changes of self–esteem of children from the Orphanage during the lessons of Art Therapy by analysing the symbols in the first and the last drawing of a child. The analysed cases of children showed a negative self–esteem. They were not able to describe themselves by words. The symbols of drawings may present that this is the result of long–term failures, negative reactions from surrounding people and repulse. In comparing the first and the last drawing from the lessons of Art Therapy a negative self– esteem is disclosed, a wish to ignore oneself in the beginning of Art Therapy lessons. The start of self–recognition was observed. The self–picturing from an elephant to a princess, from closing oneself to a wish of communication, from being against everything to curiosity and enthusiasm was also seen.