Experience and perception of deaf teenagers is different from their pairs. These differences may have an impact on the learning process, behaviour and artistic expression of deaf teenagers. Deaf teenagers usually perceive the meanings specifically and literally.They lack the flexibility of imagination and creativity. At the same time traditional, directive education does not disclose deep creative powers of deaf teenagers, which are characteristic of spontaneity and impetuosity. The purpose of this study is to explore the possibilities of using non-directive art methods in the development of deaf teenagers. Objectives of the study are the following: to study literary resources of pedagogy, psychology and art therapy that examine the problems of deaf teenagers; to research characteristics of pedagogical interaction in the development of creativity of deaf teenagers; to analyse the impact of art therapy process for the emotional change of deaf teenagers, and to reveal the possibilities of art as a means of artistic communication in the development of creativity of deaf teenagers. The research object is the creativity of deaf teenagers. Hypothesis: using art in the development of creativity of deaf teenagers is effective if a safe psychological context is created in the educational process during which they can freely express emotions and share experiences by artistic means. Research methods: analysis of literary resources, case study, observation by participation, conversation... [to full text]

Lietuvai įsitvirtinant Vakarų Europos erdvėje, vienas svarbiausių švietimo tikslų tampa visuomenės kūrybinių galių stiprinimas. Muzikinis ugdymas kūrybiškumo plėtotei turi ypač palankias sąlygas. Kompleksinis muzikinių veiklų, kuriose gali būti plėtojamas kūrybiškumas, taikymas nėra naujiena bendrojo lavinimo mokyklų muzikos pamokoms. Tačiau muzikos mokyklose mokant groti muzikos instrumentu, tradiciškai didžiausias dėmesys yra kreipiamas tik į reproduktyvų muzikos atlikimą. Todėl, nepakankamas dėmesys kūrybiškumo plėtotei muzikiniame ugdyme, šiame darbe apibrėžiamas kaip problema. Šis mokslinis tiriamasis darbas – tai galimybė išbandyti kūrybiškumo skatinimo galimybes muzikos instrumento pažinimo pamokose, integruojant visas 3 muzikines veiklas: muzikos improvizavimą – komponavimą; muzikos klausymą – vertinimą ir muzikos atlikimą – interpretavimą. Tyrimo objektas – kūrybiškumo plėtotė muzikiniame ugdyme. Šio darbo tikslas - atskleisti kūrybiškumo plėtotės galimybes individualiose muzikos instrumento pažinimo pamokose. Siekiant tikslo numatyti šie uždaviniai: 1. Atskleisti kūrybiškumo sampratą ir jo svarbą šiandieninėje visuomenėje; 2. Išryškinti kūrybiškumą ugdančius veiksnius ir plėtotės būdus muzikiniame ugdyme; 3. Parengti teoriškai pagrįstą priemonių sistemą, skatinančią kūrybiškumą instrumento pažinimo pamokose; 4. Įvertinti kūrybiškumą plėtojančių priemonių sistemos efektyvumą mokinių kūrybinei raiškai; 5. Parengti praktines- metodines rekomendacijas muzikos... [toliau žr. visą tekstą] / As Lithuania is consolidating in the space of Western Europe, the reinforcement of society’s creative powers is becoming one of the most important objectives of education. Musical development has particularly favourable conditions for the development of creativeness. The application of combined musical activities, where creativeness can be developed, is not a new thing in music lessons at secondary schools. However, at music schools, when teaching to play a musical instrument, the greatest attention is traditionally paid only to the reproductive performance of music. Therefore the insufficient attention to the development of creativeness in musical training is defined as a problem in this paper. This paper deals with the opportunity to try the possibilities of the stimulation of creativeness in the lessons of the perception of a musical instrument, integrating all the 3 musical activities, i.e. music improvisation-creation; listening to music-evaluation and the performance of music – interpretation. The object of this study is the development of creativeness in musical training. The objective of this paper is to reveal the possibilities of the development of creativeness in individual lessons of the perception of a musical instrument. In order to achieve this objective, the following tasks are planned: 1. to reveal the apprehension of creativeness and its importance in today’s society; 2.to show the factors that develop creativeness and the ways of creativeness development in... [to full text]

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (2003) nurodoma, kad svarbiausias pradinio meninio ugdymo tikslas - atskleisti ir išplėtoti moksleivių kūrybines galias, išugdyti pradinę meninę ir estetinę kompetenciją, kūrybos ir harmonijos pomėgį, suteikti dorinės brandos pradmenis, per meną padėti įsitraukti į kultūrinį bendruomenės ir visuomenės gyvenimą. Pradinio technologijų ugdymo srities tikslas - sudaryti moksleiviams prielaidas puoselėti vertybines nuostatas, tautos tradicijas, plėtoti bendruosius gebėjimus; suvokti buitinėje aplinkoje kylančias problemas, jų sprendimo principus; išmokti saugiai naudotis nesudėtinga technika; pažinti medžiagas; išmokti kurti nesudėtingus projektus, gaminius; ugdyti gebėjimus, padedančius kaip vartotojui orientuotis rinkoje. Integruotame dailės ir technologijų ugdymo procese svarbią vietą užima mokinių kūrybiškumo ugdymas. Kūrybos vyksmas bei jo psichologinis mechanizmas nėra pakankamai ištyrinėti, kad galima būtų pateikti vienareikšmiškas rekomendacijas kūry����bingumui ugdyti. Todėl kūrybiškumo ugdymas dailės ir technologijų pamokose pradinėse klasėse yra aktuali problema. Šiame darbe siekiama ištirti kūrybiškumo ugdymo galimybes naudojant netradicines medžiagas dailės ir technologijų pamokose. Todėl stengiamasi išanalizuoti mokslinėje literatūroje randamą kūrybiškumo ugdymo sampratą, apibūdinti netradicinių medžiagų naudojimo svarbą kūrybiškumo ugdymui dailės ir technologijų pamokose. Taip pat buvo siekiama praktiškai... [toliau žr. visą tekstą] / In the common programs and education standards (2003) the main aim of primary education – to reveal and develop creative powers of the schoolchildren, to develop primary artistic and aesthetic competency, taste of creation and harmony, to give principles of moral maturity and help involving into cultural life of society and community via art. The aim of primary education on technologies – to give preconditions for the schoolchildren to foster value attitude, nation traditions, to develop common abilities; to understand the problems arising in daily setting, the principles of solving the aforementioned problems; to learn using unsophisticated technique safely; to recognize materials; to learn creation of simple projects, products; to develop abilities serving for orientation in the environment. In the integrated education process of art and technologies education of schoolchildren creativity is very important. The creation process and its psychological mechanism are not explored enough to present recommendations for creativity education. Therefore, the creativity education is an actual problem in the lessons of art and technologies of primary school. The present work explores possibilities of creativity education when using untraditional materials in the lessons of art and technologies of primary school. Therefore, the conception of creativity development is analyzed and the importance of the usage of untraditional materials in the lessons of art and technologies is... [to full text]

Today scholars give particular emphasis to creativity. A definite part of scholarship inquiring particularly into the problem of human creative power covers a wide range of aspects of training for creative thinking. The present work seeks to explore the chances of fostering the cognitive and the personality components of creativity in university students. Creativity means one’s ability to perceive a problem and to generate new ideas, or to think independently and deal quickly and easily with a problem situation, or to find an original way of solving a problem, or to create novel things (Guilford, 1968b; Torrance, 1974; Sternberg, O’Hara, 1999; Sternberg et al., 2005). Ability to think creatively depends not only on one’s knowledge and skills. Rather, it is determined by one’s special ability to distinguish a problem, and to utilise, speedily and in multiple ways, information contained in tasks one has been set (Guilford, 1968; Torrance, 1962). Research outlined in the present dissertation is based on theoretical assumptions advanced by cognitive (J. P. Guilford, E. P. Torrance), humanistic, and Gestalt psychology. The present work regards divergent thinking as a cognitive component of human creative power. Divergent thinking parameters covered by the present research include the fluency, the flexibility, and the originality of thinking. Thus, this particular aspect of creativity is highlighted in this work in order to verify the chances of training for divergent thinking by... [to full text]

Vienos svarbiausių šių dienų švietimo kaitos sąlygų – kūrybiškas tinkamų užduočių pateikimas mokykloje, naujų mokymo(si) santykių ir pedagoginės veiklos formų paieška bei ugdytinių kompetencijų ugdymas(is) ir plėtojimas. Improvizacija būdinga liaudies kūrybai bei kai kurioms profesionalioms meno šakoms: muzikai, poezijai, teatrui. Muzikos improvizacija gali būti fiksuojama garso įrašu, bet negali būti pakartota. Magistro darbo „Muzikinės improvizacijos naudojimo ypatumai 5–8 progimnazijos klasių neformaliajame švietime“ tikslas – ištirti 5–8 progimnazijos klasių muzikinės improvizacijos naudojimo neformaliajame švietime ypatumus. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: atskleisti muzikinės improvizacijos ir neformaliojo švietimo sintezės problematiką; išsiaiškinti mokinių ir mokytojų požiūrį į muzikinę improvizaciją; ištirti muzikinės improvizacijos naudojimo ypatumus neformaliojo švietimo veikloje; nustatyti moderniųjų technologijų naudojimą improvizuojant. Tyrimo objekas – muzikinės improvizacijos naudojimas neformaliajame švietime. Tyrimas buvo vykdytas III etapais: I etapas – anketinė mokytojų ir mokinių apklausa. Anketa muzikos mokytojams buvo siekiama išsiaiškinti mokytojų požiūrį į muzikinės improvizacijos naudojimą neformaliajame švietime. Mokytojų apklausoje dalyvavo 17 Vilniaus mieto progimnazijose neformaliajai veiklai vadovaujančių mokytojų. Anketa, skirta neformaliąja muzikine veikla užimtiems mokiniams, buvo siekta surinkti informaciją, kurią... [toliau žr. visą tekstą] / Some of the most important conditions of nowadays education change are creative presentation of the appropriate tasks in school, discovery of new learning relations and pedagogic forms and development and cultivation of students’ competencies. Improvisation is a characteristic of folk art, as well as of some professional arts industries: music, poetry and theater. Musical improvisation can be recorded by audio, but can not be repeated. The purpose of master thesis “Features of Musical Improvisation Application in non-formal Education of 5 – 8 Progymnasium Grades” is to explore the features of musical improvisation use in non-formal education of 5 – 8 progymnasium grades. To achieve this goal the following objectives have been set: identify problems of musical improvisation and non-formal education synthesis, ascertain students’ and teachers’ attitude towards musical improvisation, examine the features of musical improvisation use in non-formal education activities, and determine the use of high-tech while improvising. Research object – use of musical improvisation in non-formal education. The study was carried out in III phases. Phase I – Questionnaire survey for teachers and students. Questionnaire for teachers was used to ascertain teachers' attitude towards the use of musical improvisation in non-formal education. 17 teachers, who are leading non-formal education activities in Vilnius city progymnasiums, participated in this questionnaire. Questionnaire for students was... [to full text]