Darbe atlikta teorinė elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų samprata, sutrikimų atsiradimo priežastys, dailės terapijos galimybės bendravimo įgūdžių plėtojimui, analizė. Kvazieksperimento metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti dailės terapijos poveikį bendravimo įgūdžių plėtojimui, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Atlikta matematinė aprašomoji duomenų analizė, pateikta naudojant atvejo analizės metodą. Tyrime dalyvavo patogiuoju būdu atrinkti 9 priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys elgesio ir emocijų sunkumų, kurie sudarė tikslinę grupę. Empirinėje dalyje analizuoti stebėjimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie bendravimo įgūdžių raišką, dinamiką dailės terapijos sesijos metu, stebėtas poveikis. Diagnostinių piešinių testais analizuota ugdytinių bendravimo įgūdžių požymių kaita. Ieškota bendravimo įgūdžių požymių piešiniuose bei bendravimo įgūdžių duomenų, fiksuotų stebėjimo protokoluose, sąsajos. Atlikus tyrimo duomenų analizę, suformuluotos pagrindinės išvados: • Stebėjimo protokolų duomenys parodė tendenciją dailės terapijos sesijų metu pasireikšti pozityviai bendravimo raiškai. • pirminio ir baigiamojo diagnostinių H-T-P piešinių rezultatai atskleidė bendravimo požymių piešiniuose kitimą teigiama linkme. Žemos savivertės, agresyvumo, depresyvumo požymių, įtakojančių žemą bendravimo poreikį ar neigiamą bendravimo raišką, sumažėjo, o bendravimo poreikio požymių padaugėjo. / The paper deals with theoretical analysis of children with emotional and behavioral difficulties and opportunities of art therapy in developing communication skills. The purpose of investigation was to find out whether art therapy has a positive effect on the development of communication skills of preschool children with emotional and behavioral difficulties. Quasi-experimental method was used to investigate art therapy effect. The mathematical descriptive analysis of the data was presented using the case study method. The study included 9 preschool children with behavioral and emotional difficulties, target group was selected using convenient way. In empirical part were analyzed data, about resolution skills and dynamics of the art therapy in sessions. By the help of diagnostic drawing tests attributes of communication skills were analyzed and captured in monitoring protocols. After the data analysis, the most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Performed experiment revealed positive effect of art therapy on the development of social and communication skills. 2. Monitoring protocols showed a tendency to unfold the expression of positive communication 3. H-T-P drawing test results revealed positive direction. Low self-esteem, aggression, depressive symptoms, affecting the low need for communication or expression of negative communication decreased after experiment.