Darbe remiamasi metodiniais teoriniais G.Allport, B.G.Ananjev‘o, E.Aronson‘o, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims‘o, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin‘o savęs vertinimo ir Dž.Allan‘o, R.Buckland, S.Ignatjev‘o, K.G.Jung‘o, M.Kiseliov‘os, A.Kopytin‘o, L.Lebedev‘os, A.Piličiausko, N.O.Sučkov‘os ir A.Vaitkevičienės dailės terapijos pagrindais. Savęs vertinimo mokslinės literatūros analizė parodė, jog dėl paauglystę lydinčių fizinių ir emocinių organizmo pasikeitimų kyla įvairių psichologinių problemų, tarp jų - savęs vertinimo sutrikimų. Savęs vertinimas tuo metu yra ne iki galo suvoktas ir labai prieštaringas. Jį sąlygoja savo, kaip mokinio, veiklos ir rezultatų suvokimas bei aplinkinių vertinimas. Kadangi didžiąją laiko dalį paaugliai praleidžia grupėje, savęs vertinimui daug reikšmės turi ir socialinis statusas klasėje. Dėl šių priežasčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, kurie nuolat patiria mokymosi problemų ir socialinę atskirtį klasėje, dažnai vertina save neadekvačiai ar turi žemą savęs vertinimą. Tiriant, kaip dailės terapija veikia 5-6 klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, savęs vertinimą, buvo atlikti kiekybinis ir kokybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo metu nustatytas 5-6 klasių mokinių globalaus, diferencijuoto bei konkrečių veiksmų lygių požiūrio į save ir savęs vertinimo laipsnių vidurkiai. Po to jie palyginti su atitinkamais dailės terapijos grupės narių požiūrio į save bei savęs vertinimo parametrais. Taikant įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / The work is based on methodical theoretical ideas of self-appraisal by G.Allporty, B.G.Ananjev, E.Aronson, M.Betensky, L.I.Božovič, U.Džeims, A.Maslow, D.G.Myers, V.V.Stolin and on the art therapy‘s background by Dž.Allan, R.Buckland, S.Ignatjev, K,G.Jung, M.Kiseliov, A.Kopytin, L.Lebedev, A.Piličiausko, N.O.Sučkov, A.Vaitkevičienės. The analysis of the scientific literature of the self-esteem elicited a fact that physical and emotional changes at the age of adolescence cause the variety of psycological problems including the self-appraisal‘s disbalance. The sense of the self-appraisal at that period of life is not completely recognised and is quite controversial. It is conditioned by the self-evaluating his/her success being a student and the evaluation of their results and abilities by their associates.( the assessment made by adults and by children of his/her own age ) Seeing that teenagers spend most time in a group, the social status in the class plays the major role in the self-assesment. For these reasons the students with special needs, that permanently experience learning problems and feel socially isolated, often evaluate themselves unequal or have the low sense of self-esteem. To find how the art therapy affects the self-esteem of the students with special needs in year 5-6 there was carried out the qualitative and quantitative research. During the quantitative research fulfilled with the students in year 5-6 there were measured the averages of a global and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų samprata, sutrikimų atsiradimo priežastys, dailės terapijos galimybės bendravimo įgūdžių plėtojimui, analizė. Kvazieksperimento metodu atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti dailės terapijos poveikį bendravimo įgūdžių plėtojimui, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Atlikta matematinė aprašomoji duomenų analizė, pateikta naudojant atvejo analizės metodą. Tyrime dalyvavo patogiuoju būdu atrinkti 9 priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys elgesio ir emocijų sunkumų, kurie sudarė tikslinę grupę. Empirinėje dalyje analizuoti stebėjimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie bendravimo įgūdžių raišką, dinamiką dailės terapijos sesijos metu, stebėtas poveikis. Diagnostinių piešinių testais analizuota ugdytinių bendravimo įgūdžių požymių kaita. Ieškota bendravimo įgūdžių požymių piešiniuose bei bendravimo įgūdžių duomenų, fiksuotų stebėjimo protokoluose, sąsajos. Atlikus tyrimo duomenų analizę, suformuluotos pagrindinės išvados: • Stebėjimo protokolų duomenys parodė tendenciją dailės terapijos sesijų metu pasireikšti pozityviai bendravimo raiškai. • pirminio ir baigiamojo diagnostinių H-T-P piešinių rezultatai atskleidė bendravimo požymių piešiniuose kitimą teigiama linkme. Žemos savivertės, agresyvumo, depresyvumo požymių, įtakojančių žemą bendravimo poreikį ar neigiamą bendravimo raišką, sumažėjo, o bendravimo poreikio požymių padaugėjo. / The paper deals with theoretical analysis of children with emotional and behavioral difficulties and opportunities of art therapy in developing communication skills. The purpose of investigation was to find out whether art therapy has a positive effect on the development of communication skills of preschool children with emotional and behavioral difficulties. Quasi-experimental method was used to investigate art therapy effect. The mathematical descriptive analysis of the data was presented using the case study method. The study included 9 preschool children with behavioral and emotional difficulties, target group was selected using convenient way. In empirical part were analyzed data, about resolution skills and dynamics of the art therapy in sessions. By the help of diagnostic drawing tests attributes of communication skills were analyzed and captured in monitoring protocols. After the data analysis, the most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Performed experiment revealed positive effect of art therapy on the development of social and communication skills. 2. Monitoring protocols showed a tendency to unfold the expression of positive communication 3. H-T-P drawing test results revealed positive direction. Low self-esteem, aggression, depressive symptoms, affecting the low need for communication or expression of negative communication decreased after experiment.