Gabnytės (1999), Lane, Hoffmeister, Bahan (1996), Sattler (2002), Ališausko (1998) ir Marschark (1997) studijos, nagrinėjančios sutrikusios klausos vaikų intelektinius gebėjimus, teigia, kad pastarieji prasčiau atlieka intelektinių gebėjimų užduotis nei girdintys vaikai. Tačiau pabrėžiami tam tikri rezultatus įtakojantys faktoriai: ar tėvai turi klausos sutrikimų, ar tėvai moka gestų kalbą, ar vaikai iki 5 metų buvo lavinti, ar vaikai neturi gretutinių sutrikimų, ar tyrėjas moka gestų kalbą. Taip pat teigiama, kad norint tyrinėti sutrikusios klausos vaiko kalbos raidą, būtina atkreipti dėmesį į: klausos sutrikimo laiką; amžių, kada buvo nustatytas klausos sutrikimas; klausos sutrikimo laipsnį; ar klausos sutrikimas yra stabilus ar progresuojantis; gretutinius sutrikimus; kalbos supratimą, bei kultūrinę aplinką. Taigi, yra daug faktorių į kuriuos būtina atsižvelgi tiriant sutrikusios klausos vaikus, o taip pat į faktorius ribojančius šių tyrimų plėtrą Lietuvoje, kadangi nėra sutrikusios klauso vaikams adaptuotų metodikų, taip pat trukdo kalbos barjeras. Tad šio darbo specifika yra ta, kad Lietuvoje pradinių klasių sutrikusios klausos vaikai nėra tirti WISC-III Neverbaline skale, Raven‘o Spalvotosiom Progresuojančiom Matricom (CPM) ir Skaitymo ir rašymo įgūdžių pradiniame mokykliniame amžiuje įvertinimo metodikos V užduotimi: „Sakinys – paveikslėlis“. Šis tyrimas parodė, kad klausos sutrikimus turintys vaikai prasčiau atlieka užduotis, nei girdintys vaikai; berniukai geriau... [toliau žr. visą tekstą] / In accordance with Gabnytė (1999), Lane, Hoffmeister, Bahan (1996), Sattler (2002), Ališauskas (1998) ir Marschark (1997) works, theories, examining intellectual abilities of children with hearing impairment, propose that children with hearing impairment fulfill worse intellectual abilities tests. However, some influencing facts must be considered: parents hearing, parent knowledge of sign language; children education until five years; children’s other disorders; investigators knowledge of sing language. Similarly it is proposed that analyzing language development of children with hearing impairment, it is necessary to take into account: the degree of hearing impairment; the age of hearing impairment founded; the course of hearing impairment (is it stable or progressing); other disorders; language comprehension; and cultural environment. Thus, many facts should be considered analyzing children with hearing impairment and facts limiting those investigations in Lithuania as well, because, there is no adapted methodology for children with hearing impairment, inconvenience with language barrier. Thus, the purpose of this investigation is to find out intellectual abilities of children with hearing impairment depending on gender, degree of hearing, parents hearing and the start the of language education using. Methods used: WISC-III nonverbal scale, Raven Coloured Progressive Matrices, reading exercise “Sentence – picture”. The study has shown that hearing children perform those... [to full text]