Summary Unseeing and weak-eyed women occupational reinstatement: model construction. In the master work there is reaching to highlight a reinstatement procedure’s importance for unseeing and weak-eyed women social integration fortune. There in this work is a new view to occupational reinstatement model do not analyze the model’s constituents but unclosing interaction between separate links importance and model’s influence to seeing disabled women social integration process. According to the problem of the research, subject and object’s phrasing, there is risen an aim of the research – accounting Lithuania’s socio-cultural and socio-educational experience, to identify the luck factor seeing disabled women social integration to the work market and unclosing their content and evaluating the expression. There were realized the following research’s tasks: observed and theoretically reasoned reinstatement of the unseeing and weak-eyed women, there is done a research of seeing disabled women integration into work market, the material has been processed statistically and qualitatively, set and evaluated substantial seeing disabled women integration to the work market factor of the success and given the recommendations how to improve seeing disabled women integration to the work market. The methodological reason is made of various theoretical assumptions in the master work: 1) contemporary professional training (constant individuality education, the whole life learning)... [to full text]

SUMMARY In this final paper the analysis of career education of Lithuanian disabled people and proffesional situation is fulfiled, but not only in context of huge political, socioeconomics alteration. Also this analysis highlights the unities of career education and professional adapation, the stress and necessity of its necessity. Social enterprises are brand-new, even not investigated appearance in Lithuania, which could solve the problem of professional rehabilitation of disabled people. Subject of final paper. The problem of professional rehabilitation in Lithuania and its solving opportunities in social enterprises. Subject of final paper. Creation suggestions and opportunities of social enterprises in Šiauliai town. Objective of final paper. After the estimation of problem perfection of professional rehabilitation in Lithuania and with reference to experience of foreign countries, the objective is to define the promising model of institution, that is social enterprises of disabled people, which would guarantee much faster limited efficiency of integration process of persons to labour market. In this final paper “Professional rehabilitation of disabled people in social enterprises”, the hypothesis – the creation of social enterprises is one of substantial factors, which makes sure the expansion of professional rehabilitation system in Šiauliai town and is one of the main conditions in pursuance of professional rehabilitation of disabled people – has... [to full text]

Profesinės reabilitacijos sistema Lietuvoje žengia pirmuosius ir gana pozityvius žingsnius. Užsienio šalių patirtis rodo, kad reikia mažiausiai dešimtmečio, kol visi profesinėje reabilitacijoje dalyvaujantys dalyviai įgauna vienodą supratimą, gebėjimus ir motyvaciją galutiniam tikslui pasiekti, t.y. racionaliam ir optimaliam neįgaliųjų įdarbinimui, tuo pačiu – jų gyvenimo kokybės pagerinimui. Šiuo darbu buvo siekiama išstirti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos efektyvumą. Užsibrėžto tikslo atskleidimui buvo užsibrėžta išskirti profesinės reabilitacijos efektyvumo rodiklius, įvertinti profesinės reabilitacijos veiksmingumą ir nustatyti veiksnius įtakojančius profesinės reabilitacijos efektyvumą. Išanalizavus mokslinę literatūrą paaiškėjo, kad profesinės reabilitacijos sėkmė tiesiogiai priklauso nuo visos profesinės reabilitacijos sistemos dalyvių bendradarbiavimo siekiant vieningo tikslo – neįgalaus asmens pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimo ar jo didinimo ir veiksmingos neįgaliojo integracijos į darbo rinką. Atlikus ir išanalizavus kiekybinio tyrimo rezultatus galima teigti, kad profesinės reabilitacijos veiksmingą nurodo aktyvesnis ir rezultatyvesnis neįgaliųjų dalyvavimas visuomeninėje ir darbinėje veikloje. Profesinės reabilitacijos paslaugų efektyvumą patvirtina neįgaliųjų kokybės vertinimo pokyčiai, kuriuos neįgalieji pajuto baigę profesinės reabilitacijos programą tiek finansine, tiek saviraiškos prasme. / The system of vocational rehabilitation take its first and quite positive steps. The experience of foreign countries shows, that it has to go unless decade effect all the participants in vocational rehabilitation assume equal understanding, abilities and motivation for the final goal achievement, i.e. rational and optimal placement of disabled people, herewith, the improvement of their life quality. The main purpose of this work was to investigate the effectiveness of disabled people vocational rehabilitation. In order to achieve this goal it was set a task to separate the indicators of professional rehabilitation effectiveness, to evaluate the effectiveness of professional rehabilitation and determine factors influencing it. Analysis of scientific literature showed that success of vocational rehabilitation is proportional to the cooperation of all participants in professional rehabilitation system when reaching for the same goal – the restoration and increase of the capability of disabled person to participate in work market and efficient integration into it. After the accomplishment of the research and analysis of quantitative results we can say that effectiveness of professional rehabilitation can be demonstrated with the more active and useful participation of disabled in the social and working activities. The effectiveness of vocational rehabilitation is proved with a change in disabled people quality in both points – financial and self-expression, which they felt... [to full text]

Žmonių įgijusių fizinę negalią atsistatymo istorijos yra specifinės ir unikalios, atskleidžiančios koks individualus ir subtilus yra atsistatymo procesas. Įgyta negalia žmogaus gyvenimą perverčia aukštyn kojom: kinta ne tik jo fizinė būklė, tačiau keičiasi ir jo požiūris į save, santykius, darbo aplinką. Visų šių aspektų kompleksas formuoja asmens identitetą, dėl to svarbu pamatyti žmonių specifinius atvejus ir jų pačių realybės konstravimą žiūrint per laiko dimensiją. Tyrimo klausimas – kokios yra žmonių, įgijusių negalią, atsistatymo istorijos siekiant profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbo rinką? Tyrimo tikslas - atskleisti, žmonių įgijusių negalią atsistatymo istorijas, siekiant profesinės reabilitacijos ir grįžimo į darbo rinką. Tyrimo tikslui pasiekti yra naudojamas kokybinis tyrimas, atvejų studijos metodika. Atvejų studija pasižymi tuo, kad šios fenomenas nagrinėjamas siekiant išsiaiškinti kuo daugiau detalių apie kiekvieną atvejį, žvelgiant iš kiekvieno tyrimo dalyvio perspektyvos, sudaryti sąlygas žmonėms dalintis savo patirtimi ir savo sampratų konstravimais. Tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis saturacijos principu, esant dideliam duomenų kiekiui apsiribojama 8 atvejais. Analizuojant tyrimo duomenis buvo naudojamas naratyvinis analizės būdas, leidžiantis giliau pažvelgti į tyrimo dalyvių subjektyvias patirtis. Duomenų analizė buvo atliekama dvejais etapais: pirmiausia kiekvienas interviu buvo suskaidytas į segmentus, sudėliojama loginė įvykių seka... [toliau žr. visą tekstą] / Recovery stories of people who have acquired physical disability are specific and unique, revealing that process of recovery is individual and delicate. Fact of pfhysical disability reverse person's life upside down: change not only his physical condition, but also change his view to yourself, relationships and work environment. Complex of all these aspects formed personal identity, it is important to see people in specific situations and their own construction obout reality seeing through the time dimentia. The research question - what are the recovery stories of people who have acquired disability, when they seek vocational rehabilitation and returning to the labor market? The aim - to reveal people who have acquired disability recovery stories about vocational rehabilitation and return to work. In this study is used a qualitative research, case study methodology. The case study is characterized by the fact that this phenomenon is analyzed, in order to find out more details about each case, from each study participant's perspective, to allow people share their experiences and their concepts of meenings construction. The study sample was made on the basis of the principle of saturation at high data size is limited to eight cases. Analysis of the data was used a narrative technique, which allows to go deeper insight into the subjective experience of the study participants. Data analysis was conducted in two phases : first, each interview was broken up into segments, then... [to full text]

Magistrinio darbo tikalas išsiaiškinti Valakupių reabilitacijos centro ekspertų požiūrį į profesinę reabilitaciją. Darbo tikslui pasiekti išskirti šie uždaviniai: išnagrinėti profesinio mokymo programas siūlomas neįgaliesiems dalyvaujantiems profesinės reabilitacijos programoje, šanalizuoti darbo su neįgaliaisiais metodikas Valakupių reabilitacijos centre, štirti VšĮ Valakupių reabilitacijos centro ekspertų požiūrį į profesinės reabilitacijos programą. Tyrimo objektas – VšĮ Valkupių reabilitacijos centro ekspertų požiūris į profesinės reabilitacijos programą. Tyrimo metodika - kokybinė. Duomenų rinkimo metodai: giluminis interviu, okumentų apžvalga. Taikant giluminį interviu metodą apklausti penki VšĮ Valakupių reabilitacijos centro specialistai. Iškeltos dvi hipotezės: 1) specialistų, įgyvendinama profesinės reabilitacijos programa vertinama, kaip palanki galimybė neįgaliajam padėti integruotis į darbo rinką; 2) specialistų, dalyvaujančių profesinės reabilitacijos programos įgyvendinime, pasirengimas yra pakankamas ir jų skaičius gali sėkmingai užtikrinti kokybiškas paslaugas. Pirma hipotezė pasitvirtino. VšĮ Valakupių reabilitacijos centro ekspertų nuomone, pagrindiniai profesinės reabilitacijos privalumai neįgaliesiems yra integracijos tiek į visuomenę, tiek į darbo rinką bei jų kompetencijų ugdymas. Taip pat profesinė reabilitacija skaitina plėsti platesnį neįgaliųjų socialinį tinklą ir aktyviai įsitraukti į tolimesnį ugdymo procesą (pvz. galimybė susipažinti su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of the master‘s degree work is to find out the attitude of Valakupiai rehabilitation centre experts to occupational rehabilitation. Tasks, brought to fore in order to achieve the main goal, are as follows: to analyse programs of vocational training, that are offered for disabled people, who participate in occupational rehabilitation; to analyse the methodology of work with disabled people in Valakupiai rehabilitation centre.; to analyse the attitude of experts of VšĮ Valakupiai rehabilitation centre to the program of occupational rehabilitation. The main object of the research – attitude of experts of VšĮ Valakupiai rehabilitation centre to the program of occupational rehabilitation. Methodology of the research – qualitative. Methods of collecting information: deep interview, review of documents. While applying the deep interview, 5 experts of VšĮ Valakupiai rehabilitation centre were surveyed. Two hypotheses were brought forward: 1) the program of occupational rehabilitation, if implemented by experts, is a beneficial opportunity for a disabled person to start integration into labour market 2) experts forwardness to the implementation of the program of occupational rehabilitation is sufficient and the number of experts can secure the quality of service. The first hypothesis was proved. According to experts of VšĮ Valakupiai rehabilitation centre, the main advantage of occupational rehabilitation for disabled people is integration to society as well as labour... [to full text]

Magistro darbe yra pateiktas neįgaliųjų profesinės reabilitacijos organizavimo konceptas, išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai darbai ir praktiniai neįgaliųjų profesinės reabilitacijos tyrimai. Atlikta profesinės reabilitacijos organizavimą reglamentuojančios teisinės bazės ir neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialistų bei neįgaliųjų asmenų, dalyvavusių profesinės reabilitacijos programoje, nuomonių apie profesinės reabilitacijos reglamentavimą, sampratą ir kokybę analizė, pateikta profesinės reabilitacijos organizavimo struktūra, įvardinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo principai. Patvirtinta autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad Lietuvoje yra sukurta neįgaliųjų profesinės reabilitacijos organizavimą reglamentuojanti teisinė bazė, veikia už profesinės reabilitacijos organizavimą atsakingų institucijų tinklas, tačiau profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės užtikrinimui trūksta šių paslaugų reglamentavimo aiškumo ir funkcijų tarp paslaugas teikiančių institucijų pasiskirstymo. / This master’s paper indicates the concept of the organization of vocational rehabilitation of disabled people; it analyzes and systemizes theoretical works and practical research in vocational rehabilitation conducted by various Lithuanian and foreign authors. The paper presents a detailed analysis of legal basis that regulates organization of vocational rehabilitation and the opinion of vocational rehabilitation specialists and the disabled who participated in vocational rehabilitation program about the legal regulation, concept, and quality of vocational rehabilitation. It also presents the structure of the organization of vocational rehabilitation and principles for the realization of vocational rehabilitation. Paper proves hypothesis formulated by the author that Lithuania has legal basis that regulates the organization of vocational rehabilitation and there is a net of institutions that are responsible for the organization of vocational rehabilitation, though there is no distinctness in legal regulation of the services and institutional distribution of functions in realizing vocational rehabilitation services.

Daugybė tyrimų aiškinasi, kodėl nedarbas tarp žmonių su nugaros smegenų pažeidimais toks aukštas, mažai kas besidomi, kaip neįgalūs žmonės susidoroja su išoriniais ir vidiniais veiksniais sprendžiant įsidarbinimo problemas. Profesinė reabilitacija, o po to ir grįžimas į darbo rinką, tai procesas, kurį įtakoja įvairūs veiksniai. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas savo negalios priėmimui, Aš-efektyvumo įvertinimui, bei vidiniams ir išoriniams motyvuojantiems veiksniams. Žmogaus su judėjimo negalia integracija į visuomenę priklauso ne tik nuo aplinkinių nuomonės, bet pirmiausiai nuo pačio žmogaus savęs vertinimo: nuo savo negalios priėmimo, savęs, kaip galinčio savimi pasirūpinti ir efektyviai dirbti. O ypač svarbu, kad noras vėl „grįžti į gyvenimą“ gimtų žmogaus viduje. Šio darbo tikslas – nustatyti sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių pasirengimo profesinei reabilitacijai psichologinius veiksnius Tyrime naudojamos metodikos: pradinis interviu (renkami demografiniai duomenys apie tiriamuosius), motyvacijos langas (tai schema, kurios pagalba galima nustatyti žmogaus ketinimus ir motyvaciją keistis. Tai yra, kokie vidiniai ir išoriniai veiksniai motyvuoja profesinei reabilitacijai), noras ar viltis bei įsitikinimas, jog pavyks įsidarbinti metų bėgyje, Aš-efektyvumo klausimynas specialiai sukurtas žmonėms su nugaros smegenų pažeidimais, negalios priėmimo klausimynas (tiriama žmogaus nuostata į negalią, ko nors netekus (mobilumo, galūnių ir pan.), vertinamas pozityvus... [toliau žr. visą tekstą] / Lots of researches are devoted to investigate why unemployment rate among people with spinal cord injury is so high. Not enough attention is paid to the issue of how disabled people cope with external and internal factors when facing employment problems. Vocational rehabilitation and re-entry to labor market are processes influenced by many factors. The most attention in this paper is devoted to acceptance of own disability, evaluation of self-efficacy as well as to internal and external motivating factors. The integration of people with motion disability into society depends not only on society opinion, first of all it depends on person‘s self-evaluation: acceptance of own disability, self, as able to take care of him/herself and work effectively. Particularly important is that the wish to „come back to life“ came from person‘s inside. The aim of this paper is to determine the psychological factors for vocational rehabilitation of people with deep motion disability. The following research methods were used: initial interview (demographic data was gathered about the target group), motivation window (a scheme which is used to set person‘s intentions and motivation to change, i.e. which internal and external factors promote vocational rehabilitation), wish or hope and conviction that they will get employed in the course of one year, Self-Efficacy, specially developed for people with spinal cord injury, questionnaire of disability acceptance (person‘s attitude to disability... [to full text]

Lietuvoje vykstanti švietimo sistemos reforma yra viena sudėtinių modernios, demokratinės valstybės tapsmo dimensijų. Švietimo pertvarka palietė visas jos struktūrines sritis ir lygmenis. Ypač reikšminga specialiojo ugdymo pertvarka, kuri keičia ne tik iki šiol mažiausiai visuomenei pažįstamos – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų – grupės padėtį, bet kartu ir bendrojo lavinimo sistemą ( Galkienė, A. 2003). Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (1998 12 15 Nr. VIII 969) įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Šiame įstatyme specialiųjų poreikių asmenys įvardijami kaip „vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime“ ( Barkauskaitė, M. ir kiti, 2001). Lietuvos Respublika kurdama modernią atvirą mokyklą vadovaujasi šalies švietimo nuostata, kad neįgaliųjų švietimas – neatskiriama bendrosios švietimo sistemos dalis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1995 m. iki 2003 m. išaugo 2,5 karto. Nuostata į integralų bendrojo ir specialiojo ugdymo santykį vienoje švietimo sistemoje siekia realizuoti lygių galimybių principą kiekvienam mokiniui; laiduoja švietimo prieinamumą siekiant įgyti bendrąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją bei mokytis visą gyvenimą. Ši nuostata neabejotinai aktualizuoja vidinio ugdymo diferencijavimo problemą ir tik tam... [toliau žr. visą tekstą] / The long lasting attitude that problems connected with special needs people is their and their family business and these people are useless to the society, the new civilized view of society changes. A person having special needs as strong as they could be has the same rights as the others: to live the same homes as the rest, to learn in the same schools, to work the same jobs and to have the same possibilities. There are the students having special needs, because in the context of life quality the learning process and self – realization are very important. One of the most complicated tasks and acute specialized as well as general pedagogic and psychology and the whole society’s problems – to prepare a person to life, future job, having in mind requirements for nowadays and future economy. Moreover, life dictates necessary conditions to prepare a special needs student, a young person for future profession, his/her working activity. It is necessary to overlook nowadays situation, raising questions, requirements, but it is obvious the need of future social and economic requirements. Knowing all these requirements we want to look through the changes in education of special needs students, providing them professional education, if the teachers gained more knowledge and competences in special education area? Research problem. Peculiarities of teachers’ work in identifying and meeting students’ special education needs in vocational training. Research aim. To analyze and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos apibrėžties analizė. Iškelta hipotezė, kad neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinė kompetencija yra daugiamatis konstruktas, kurio turinys grįstas trimis lygiais: konceptualiuoju (žinios, asmeninės savybės, nuostatos), instrumentiniu (gebėjimai ir vaidmenys) bei integraciniu (funkcijos ir socialinis veiklos tinklas). Siekiant identifikuoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrą buvo: a) išanalizuoti 5 užsienio šalies (JAV) neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialistų pareigybiniai veiklos aprašai, išskiriant profesinės kompetencijos struktūrines dalis (taikant kokybinį tyrimą – dokumentų analizę); b) atskleistas neįgalių asmenų (N=5) požiūris į profesinės reabilitacijos specialisto profesinę kompetenciją (taikant kokybinius tyrimus – pusiau struktūruotą interviu ir diskurso analizę); c) nustatyti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrinių dalių ypatumai, remiantis specialistų (N=135), dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemoje požiūriu (taikant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Atlikus teorinę analizę buvo atskleista neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūra, kurią sudaro trys lygiai: konceptualusis, instrumentinis bei integracinis. 2. Remiantis atliktu tyrimu... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the definition of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled. Hypothesis: it is supposed that the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled is complex construct and the content of it is base don three levels: conceptual (knowledge, personal characteristics and attitudes), instrumental (abilities and roles) and integrational one (functions and social network of work). Trying to identify the structure of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled there were: a) analyzed 5 descriptions of duties and activities of the vocational rehabilitation specialists of the disabled in a foreign country (USA) picking out structural parts of the professional competence (qualitative research – analysis of documents); b) revealed opinion of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by 5 disabled persons (qualitative research – half structural interview and discursive analysis); c) defined peculiarities of the structural parts of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by an opinion of 135 specialist which work in a system of vocational rehabilitation for disabled (quantitative research – interrogatory by filling the form). The most important empirical conclusions that were drawn are: • Revealed structure of the professional competence of vocational... [to full text]

Lietuvoje 2003 m. pirmą kartą pripažinti neįgaliais dėl nugaros problemų 2 064 asmenys. Paprastai medicininis gydymas ar reabilitacija nėra labai orientuoti į asmens sugrįžimą į darbą. Į darbą orientuota darbinė reabilitacija tai galimybė išsaugoti ankstesnę darbo vietą ir/ar išvengti chroniškumo ir nuolatinės negalios. Tarptautinėje funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijoje profesinė reabilitacija apibūdinama pirmiausia, kaip funkcinis ištyrimas ir reabilitacinių intervencijų kompleksas nukreiptas į asmens aktyvinimą ir dalyvumo profesinėje veikloje skatinimą. Vertinant kliento funkcines galimybes ir trūkumus ergonomiškai atlikti bet kokį darbą yra taikoma Funkcinio pajėgumo vertinimo metodika (FPV). Reabilitacinėje ergonomijoje pirmiausiai reikia ištirti ir treniruoti pagrindines fizines funkcijas optimalios profesinės integracijos požiūriu. Šio darbo tikslas: Nustatyti, darbingumo atkūrimo programų poveikį nugaros apatinės dalies skausmui vykdant profesinę reabilitaciją. Uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų funkcinį pajėgumą profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje ir pabaigoje. 2. Įvertinti tiriamųjų skausmą profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje bei pabaigoje. 3. Įvertinti pacientus savęs vertinimo anketa profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje bei pabaigoje. Taikyti metodai. Tiriamuosius sudarė 50 klientų (amžiaus vidurkis 4,6 ± 3,30m.) atvykusių į profesinę reabilitaciją iš kurių 10 buvo moterų... [toliau žr. visą tekstą] / 2003 in Lithuania 2064 people were admit as being disabled due to back problems. Usually medical treatment or rehabilitation is not focused on the person’s return to work. The work oriented vocational rehabilitation should be an opportunity to retain previous work place and/or avoid chronic and permanent disability. Vocational rehabilitation in International Classification of Functioning, Disability and Health classification is defined primarily as functional testing and rehabilitation interventions in complex focused on an activation of the person and the promotion of participation in professional activities. The Functional capacity evaluation methodology (FPV) is applied to assess the client's functional capabilities and weaknesses ergonomically to perform any work. Firstly is necessary to investigate and to train the basic physical functions in rehabilitation ergonomic on optimal integration of professional attitude. The aim of this thesis is to determine the impact of work rehabilitation programs for low back pain in vocational rehabilitation. Objectives: 1. To evaluate the functional capacity of the subjects' at the beginning and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. 2. To evaluate the person’ pain at the beginning and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. 3. To evaluate the patient self-assessment questionnaire and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. Methodology Research accounted for 50 clients... [to full text]