Founding the society of knowledge Lithuanian educational system changes in essence. The ways of content conveyance are changing, the active learning methods that induce independence and collaboration are ingrafted. The system for especially talented children and young people is being established and developed. The practice of independent development and possibilities to educate students of different abilities and needs are effectively improving. The new goals for teachers are determined. A teacher should be a coordinator of education, a creator of new possibilities in education system, an adviser, a partner, a mediator between students and modern sources of information. The teachers have to develop their competence using learning resources at their workplace and perceive learning possibilities in everyday situations. The teachers who are working at the modern school should be able to work as a team learning and working together, looking for new decisions, causing the interest in work of their colleagues, making an atmosphere of learning and collaborating, looking for more effective teaching and learning ways. The competence becomes more relevant for teachers on solving questions of education management and changing. The modern teacher needs new abilities. The improvement of teaching is very often related to teacher’s knowledge, to the application of innovations in teaching practice, to the improvement of teaching methods aiming producing optimal school subject results... [to full text]

Darbe atlikta teorinė pedagogo profesinių kompetencijų, pedagogo profesinio kryptingumo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti specialiųjų pedagogų kompetencijų ir profesinės motyvacijos ypatumus. Interviu metodu buvo siekiama papildyti gautus tyrimo rezultatus, atskleidžiant mokyklos vadovų požiūrį į specialiųjų pedagogų motyvavimą, jo formas bei svarbiausias profesines kompetencijas, jų tobulinimo galimybes. Tyrime dalyvavo 77 specialieji pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose. Taip pat 14 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų (pavaduotojų ugdymui). Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų nuomonė apie jų profesinės veiklos ypatumus ir kompetencijas, profesinės veiklos motyvavimą. Taip pat bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonė apie specialiųjų pedagogų profesinės motyvacijos ypatumus ir kompetencijas. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenimis dauguma specialiųjų pedagogų svarbiausiomis profesinėmis kompetencijomis laiko gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti specialistų ir tėvų komandoje, taip pat dalintis žiniomis ir patirtimi. Daugiau nei septintadalis specialiųjų pedagogų teigia, kad svarbiausia yra gebėti parengti individualaus ugdymosi programą, padėti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams mokytis. Tiek pat pedagogų teigė, kad svarbiausia yra suprantamai teikti mokomąją medžiagą bet kurių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. 2. Daugiau nei pusė specialiųjų pedagogų, dirbančių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the paper, we have done theoretical analysis of professional expertise and professional single-mindedness of a pedagogue. By the method of questionnaire, there has been done the research, which aim was to reveal peculiarities of expertise and professional motivation of special pedagogues. By the method of interview, we tried to supplement the obtained results of the research by revealing attitude of headmasters towards motivation of special pedagogues, its forms and main professional competencies and possibilities of their development. 77 special pedagogues working in comprehensive schools and also 14 headmasters (assistant managers for education affairs) of comprehensive schools participated in the research. In the empirical part, we analysed the opinion of pedagogues about peculiarities of their professional activity and expertise, and motivation of the professional activity. There is also the analysis of the opinion of headmasters of comprehensive schools about the peculiarities of special pedagogues’ professional motivation and expertise. Main Conclusions of the Empirical Research: 1. Under the research data, the majority of special pedagogues ability to communicate and collaborate in a team of specialists and parents and also to share knowledge and experience consider to be the main professional expertise. More than one seventh part of the special pedagogues state that the most important thing is to be able to prepare a scheme of individual learning, and... [to full text]

Darbe analizuojami klausimai, kurie susiję su muzikos pedagogų rengimu, nagrinėjama jų profesinė kompetencija bei jos tobulinimo ypatumai. Mokytojų rengimo problema itin aktuali, nes ne tik švietimo reformos eigos sėkmė, bet ir tolesnė mūsų kultūros raida didžia dalimi priklauso nuo tinkamai paruošto pedagogo. Pagrindinė Lietuvos šiandieninės švietimo politikos kryptis – profesinio tobulėjimo skatinimas – atvėrė plačias galimybes pačių mokytojų profesiniam tobulėjimui. Siekiant atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į profesinį tobulinimąsi buvo atliktas tyrimas, kurį sudarė tęstinė muzikos pedagogų apklausa raštu bei muzikos ir menų mokyklų vadovų kokybinis tyrimas. Pirmojo tyrimo etapo metu apklausta 109 muzikos mokytojai, antrajame tyrimo etape buvo siekiama apklausti kuo daugiau respondentų, dalyvavusių pirmajame tyrimo etape (91muzikos pedagogas). Tyrimo objektas – muzikos pedagogų kvalifikacijos bei profesinių kompetencijų plėtojimas. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti muzikos pedagogų profesinio rengimo etapus; 2) išanalizuoti šiandieninius reikalavimus muzikos mokytojo kompetencijoms; 3) atskleisti muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo formas; 4) ištirti muzikos mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą, kaip savo profesinės veiklos sudedamąją dalį; 5) išnagrinėti profesinio tobulinimosi motyvaciją skatinančius ir ribojančius veiksnius; 6) nustatyti muzikos bei menų mokyklų vadovų požiūrį į muzikos pedagogų kvalifikacijos plėtojimo galimybes. Tęstinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the issues related to preparation of music educators have been analyzed and also the peculiarities of their professional competences and their improvement has been investigated. The problem of the preparation of teachers has been a relevant one, as not only the success of education reform course, but also the further development of our culture is mostly based on the relevant preparation of teachers. The main direction of present educational policies in Lithuania is the encouragement of professional improvement; ant is has presented wide possibilities of the professional improvement of teachers. In order to reveal the attitude of music teachers towards their professional improvement, the research has been carried out, which consisted of continuous written survey of music teachers and also the qualitative research of art school directors. In the first stage of this research 109 music teachers have been questioned, while in the second part of the research the attempts have been made to question more respondents, who had already participated in the first stage of the survey (i.e. 91 music teachers). The object of the research – the development of qualification and competences of music teachers. The following tasks have been made: 1) to review the peculiarities of professional preparation of music teachers; 2) to analyze the current requirements for the competences of music teachers; 3) to reveal the qualification improvement forms among music teachers; 4) to... [to full text]

Rengiant būsimuosius kirpėjus, meno pažinimo klausimas tampa kaskart aktualesnis. Tačiau teorinių atramos taškų, modeliuojant šios profesijos žmonių mokomąsias programas, ieškant kūrybinio darbo organizavimo metodikų yra vos keli. Iškyla svarbus uždavinys išugdyti ne vien išsilavinusius, bet ir kūrybingus žmones, gebančius diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, prisitaikyti prie nuolatinės kaitos, daryti įtaką naujomis idėjomis ar darbais, bet ir kartu praturtinti žmonių dvasinį bei materialinį pasaulį. Magistriniame darbe buvo analizuojamas meninės vizualinės raiškos ypatumai, tikslai, raida ir tipologija, nagrinėjama vertinimo principai. Tyrimo tikslas - atskleisti meninės vizualinės raiškos reikšmę, rengiant būsimus kirpėjus. Tyrimo objektas - šukuosenų dizaino studentų meninė vizualinė raiška. Tyrimo hipotezė - supažindinus su esminiais kompozicijos sudarymo principais, meninės vizualinės raiškos priemonėmis, jų derinimo, bei kūrybinio taikymo pagrindais gerėja būsimų kirpėjų vizualinė raiška. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti psichologinę, pedagoginę literatūrą, susijusią su nagrinėjama tema; išnagrinėti meninės vizualinės raiškos menuų dalykuose ypatumus; atskleisti meninės vizualinės raiškos vertinimo kriterijus; išsiaiškinti šukuosenų dizaino studentų požiūrį į meninę vizualinę raišką dailės pamokų metu; atlikti menų dalykų studentų darbų analizę. Tyrimo metodai: psichologinės, pedagoginės literatūros, švietimo dokumentų pasirinktąją tema... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge in art becomes more and more relevant in the training of future hairdressers. Unfortunately, there are very few theoretical points of reference available in designing curricula programmes for this profession and looking for the methods of organising creative work. It is very important to train not only educated people, but also creative ones, able to discuss and doubt, think critically and broad-mindedly, adapt to ongoing changes, impact by new ideas or works, and to enrich mental and material world of other people. The thesis for the master’s degree analyses the peculiarities, objectives, development and typology of artistic and visual expressions. The purpose of the thesis is to unfold the meaning of visual and artistic expression in the training of future hairdressers. The research object is artistic and visual expression of students of hairstyle design. The research hypothesis: knowledge of fundamental principles of composition-making, measures of artistic and visual expression and combinations thereof as well as principles of creative application contribute to better visual expression of future hairdressers. The tasks of the research encompass analysis of psychological and pedagogic literature related to the analysed issues; analysis of the peculiarities of artistic and visual expression in art subjects; finding out the attitude of the students of hairstyle design towards artistic-visual expression during art classes; analysis of works of art students... [to full text]

Life-long learning determines the possibilities of learning and improving the needs of all the citizens of the country. Health care personnel who have to improve their professional qualification are becoming active participants of this process. While associating to a common European nursing space, nurses are facing new requirements and this influences their professional competence. This is the reason why it is very important to find out how nurses improve their professional qualification considering the notions of life-long learning. The aim of this report is to reveal the features of nurses’ professional qualification in the context of life-long learning. According to the analysis of legal aspects of the development of nurses’ professional qualification, the professional development of this group of specialists is regulated by the state. It is as well formalized and inflexible. Incomplete national attitude towards adult learning suggests that the distribution of financial resources in health care system is not properly settled as far as the improvement of nurses’ qualification is concerned. It also causes restrictions of learning accessibility in social, financial and economical aspects. The data of the research has highlighted the salient problems that nurses face with. Among others, one is that the existing system of professional improvement is not adjusted to the implementation of notions of life-long learning. Nurses do not feel secure because of permanent changes in... [to full text]

Darbe atlikta teorinė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos apibrėžties analizė. Iškelta hipotezė, kad neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinė kompetencija yra daugiamatis konstruktas, kurio turinys grįstas trimis lygiais: konceptualiuoju (žinios, asmeninės savybės, nuostatos), instrumentiniu (gebėjimai ir vaidmenys) bei integraciniu (funkcijos ir socialinis veiklos tinklas). Siekiant identifikuoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrą buvo: a) išanalizuoti 5 užsienio šalies (JAV) neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialistų pareigybiniai veiklos aprašai, išskiriant profesinės kompetencijos struktūrines dalis (taikant kokybinį tyrimą – dokumentų analizę); b) atskleistas neįgalių asmenų (N=5) požiūris į profesinės reabilitacijos specialisto profesinę kompetenciją (taikant kokybinius tyrimus – pusiau struktūruotą interviu ir diskurso analizę); c) nustatyti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūrinių dalių ypatumai, remiantis specialistų (N=135), dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemoje požiūriu (taikant kiekybinį tyrimą – anketinę apklausą). Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Atlikus teorinę analizę buvo atskleista neįgaliųjų profesinės reabilitacijos specialisto profesinės kompetencijos struktūra, kurią sudaro trys lygiai: konceptualusis, instrumentinis bei integracinis. 2. Remiantis atliktu tyrimu... [toliau žr. visą tekstą] / The paper deals with the theoretical analysis of the definition of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled. Hypothesis: it is supposed that the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled is complex construct and the content of it is base don three levels: conceptual (knowledge, personal characteristics and attitudes), instrumental (abilities and roles) and integrational one (functions and social network of work). Trying to identify the structure of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled there were: a) analyzed 5 descriptions of duties and activities of the vocational rehabilitation specialists of the disabled in a foreign country (USA) picking out structural parts of the professional competence (qualitative research – analysis of documents); b) revealed opinion of professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by 5 disabled persons (qualitative research – half structural interview and discursive analysis); c) defined peculiarities of the structural parts of the professional competence of vocational rehabilitation specialist of the disabled by an opinion of 135 specialist which work in a system of vocational rehabilitation for disabled (quantitative research – interrogatory by filling the form). The most important empirical conclusions that were drawn are: • Revealed structure of the professional competence of vocational... [to full text]

Le manque des connaissances, de la dimension morale et des acquis professionnels force le travailleur social se défier de ses efforts et de la qualité de la formation professionnelle. Donc, on a pour le but le dévoilement des particularités d‘activité professionnelle du travailleur social tant que l‘analyse des inconformités de la formation et des besoins professionnels. Pour parvenir au but on doit baser théoriquement le fond de l‘activité professionnelle du travail social, examiner la compétence professionnelle en aspect théorique et pratique et faire des études approfondies des rapports entre la formation professionnelle et les besoins pratiques du travailleur social.