Darbe atlikta teorinė pedagogo profesinių kompetencijų, pedagogo profesinio kryptingumo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti specialiųjų pedagogų kompetencijų ir profesinės motyvacijos ypatumus. Interviu metodu buvo siekiama papildyti gautus tyrimo rezultatus, atskleidžiant mokyklos vadovų požiūrį į specialiųjų pedagogų motyvavimą, jo formas bei svarbiausias profesines kompetencijas, jų tobulinimo galimybes. Tyrime dalyvavo 77 specialieji pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose. Taip pat 14 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų (pavaduotojų ugdymui). Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų nuomonė apie jų profesinės veiklos ypatumus ir kompetencijas, profesinės veiklos motyvavimą. Taip pat bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonė apie specialiųjų pedagogų profesinės motyvacijos ypatumus ir kompetencijas. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenimis dauguma specialiųjų pedagogų svarbiausiomis profesinėmis kompetencijomis laiko gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti specialistų ir tėvų komandoje, taip pat dalintis žiniomis ir patirtimi. Daugiau nei septintadalis specialiųjų pedagogų teigia, kad svarbiausia yra gebėti parengti individualaus ugdymosi programą, padėti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams mokytis. Tiek pat pedagogų teigė, kad svarbiausia yra suprantamai teikti mokomąją medžiagą bet kurių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. 2. Daugiau nei pusė specialiųjų pedagogų, dirbančių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the paper, we have done theoretical analysis of professional expertise and professional single-mindedness of a pedagogue. By the method of questionnaire, there has been done the research, which aim was to reveal peculiarities of expertise and professional motivation of special pedagogues. By the method of interview, we tried to supplement the obtained results of the research by revealing attitude of headmasters towards motivation of special pedagogues, its forms and main professional competencies and possibilities of their development. 77 special pedagogues working in comprehensive schools and also 14 headmasters (assistant managers for education affairs) of comprehensive schools participated in the research. In the empirical part, we analysed the opinion of pedagogues about peculiarities of their professional activity and expertise, and motivation of the professional activity. There is also the analysis of the opinion of headmasters of comprehensive schools about the peculiarities of special pedagogues’ professional motivation and expertise. Main Conclusions of the Empirical Research: 1. Under the research data, the majority of special pedagogues ability to communicate and collaborate in a team of specialists and parents and also to share knowledge and experience consider to be the main professional expertise. More than one seventh part of the special pedagogues state that the most important thing is to be able to prepare a scheme of individual learning, and... [to full text]

Abstrakt En avgörande faktor för att kunna förebygga, avhjälpa eller lindra matematiksvårigheter är ifall pedagoger har kompetens att genomföra en kartläggning, som ger vägledning för fortsatta pedagogiska insatser (Lundberg & Sterner, 2009). Med detta som utgångspunkt var syftet med studien att undersöka yrkesverksamma specialpedagogers syn på kartläggning och yngre elevers räknesvårigheter samt hur de går till väga vid en pedagogisk kartläggning i matematik. Studien har en kvalitativ ansats med semistrukturerad intervju som metod. Deltagarna i undersökningen är två specialpedagoger med gedigen utbildning och erfarenhet inom området. Resultatet av undersökningen visar att informanterna har en formativ syn på kartläggning. De fokuserade på att via individuellt anpassade kartläggningar försöka finna pedagogiska lösningar till svårigheterna. De uppgav flera orsaksförklaringar till att yngre elever hamnade i räknesvårigheter och de använde olika verktyg för att analysera dessa. Det fanns inga rutiner, utan det var specialpedagogens erfarenhet och kompetens som avgjorde, från fall till fall, hur de gick till väga. / Abstract One determinant key factor in averting, redressing or in mitigating difficulties in mathematics, is the pedagogues competence in implementing a guiding road map for continuous pedagogical efforts. This being the starting-point, the purpose of this study was to investigate working special pedagogues view on mapping and younger pupils difficulties in arithmetic. In addition the purpose included the issue of how they perform a pedagogical mapping in mathematics. The study has a qualitative approach using the method of semi structured interviews. The participants in this study are two special pedagogues with substantial education and experience in this area. The result of the study shows that the informers have a formative view on mapping. Their focus lies on trying to find pedagogical solutions for the difficulties through individually adjusted mappings. They pointed out a number of reasons to why younger students came to have difficulties in calculating, and used different tools to analyze these reasons. There were no guidelines and consequently it was the special pedagogues experience and professional skill that determined in each case, how this was performed.