This master‘s final paper analyses special educators‘ competence and professional purposefulness, defines their professional roles in comprehensive schools and reveals their professional motivation factors. The author takes the attitude that the effectiveness of special education depends not only on educator‘s professional expertise and qualification, but also on his or her professional purposefulness (motivation) that determines the quality of educational interaction (professional behaviour).

The aim of Asta Luksiene master’s paper “The peculiarity of professional motivation in the vocational school” is to analyse the peculiarity of professional motivation in vocational school. In order to reach this aim these tasks were set: 1) To study scientific, juridical, pedagogical psychological literature, which explores professional education and professional motivation; 2) To set the peculiarity of motivation of professional choice; 3) To highlight the tendencies of professional motivation. The master paper consists of 3 parts. In the first part there is analysed juridical base of professional education. In the second part there is revealed the essence of professional motivation. In the third part there are presented the results of made empirical research. After the work was done these conclusions were made: the main reasons, which determined the choice of profession, are the requestableness of speciality in the work market, personal skills, hobby, and the prestige of speciality. Coincidence and small prices for education influenced speciality choice least. Respondents gave the highest evaluation to the competence of accomplishing the job till the end; the lowest evaluation was given to the general educational knowledge baggage. Guys are more tended than girls to choose the speciality for its prestige. Guys more often choose speciality incidentally. Girls more often choose the speciality according to individual skills and prices for the education. Guys more tend to think... [to full text]

Teorinė neįgaliųjų integracijos į darbo rinką veiksnių ir neįgaliųjų profesinio rengimo analizė parodė, kad profesinis rengimas mokslo šaltiniuose traktuojamas kaip nuolatinis, nenutrūkstamas žmonių ugdymo procesas, kurio metu – įgyjamos ir tobulinamos profesinės kompetencijos. Neįgalių asmenų profesinis rengi-mas ir profesinė adaptacija turi būti vientisas procesas, susidedantis iš profesinio orientavimo (konsultavimo), rengimo, integracijos ir profesinės adaptacijos. Remiantis teorine analize, pagrindinės neįgaliųjų integracijos į darbo rinką kliūtys: neigiamos visuomenės ir darbdavių nuostatos į negalę, nepritaikyta fizinė aplinka, neįga-liųjų motyvacijos dirbti trūkumas, iniciatyvumo stoka, neobjektyvus savo situacijos darbo rinkoje vertinimas. Neįgaliųjų integracijai reikalinga sisteminė profesinio mokymo ir profesinės reabilitacijos parama. Iškelta hipotezė, kad vienas iš svarbių judėjimo negalę turinčių asmenų integracijos į darbo rinką veiksnių yra jų nuostatos į save ir savo galimybes; tikėtina, kad judėjimo negal��� turintys asmenys neadekva-čiai vertina savo galimybes, o jų pastangos įsilieti į darbo rinką nepakankamos. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti neįgaliųjų integracijos į darbo rinką veiksnius. Tyrimo duomenys apibendrinti statistiniais metodais (dažnių, neparametrinė, faktorinė ir koreliacinė analizė). Tyrime dalyvavo 300 judėjimo negalę turinčių asmenų. Empirinėje dalyje nagrinėjami integracijos į darbo rinką... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of disabled people factors of integration into labour market and pro-fessional prepration displayed that professional preparation in science researches has been interpre-ted as uninterupted, invariable process of humans education in which they are gaining and impro-ving professional competences. The professional preparation and professional adaptation of disab-led individuals has to be solid process containing from professional orientation (consultation), pre-paration, integration and professional adaptation. Refering to theoretical analysis the main disabled people integration into labour market obstacles are: negative society and employers attitude towards disability, unfitted physical environment, lack of motivation to work from disabled peoples side, lack of inituative and biassed self situation into labour market evaluation. There is a need of syste-matic support of professional education and professional rehabilitation for disabled individuals integration. The promoted hypothesis that one of the most significant factors of individuals with move-ment impairment integration into labour market is attitude towards themself and self abilities; pro-bably individuals with movement impairmet value of self abilities is inadequate and their effort to fit into labour market is not sufficient. This research has been carried out by questionaire inquest method which goal - to reveal fac-tors of disabled people integration into labour... [to full text]

Darbe atlikta teorinė pedagogo profesinių kompetencijų, pedagogo profesinio kryptingumo analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti specialiųjų pedagogų kompetencijų ir profesinės motyvacijos ypatumus. Interviu metodu buvo siekiama papildyti gautus tyrimo rezultatus, atskleidžiant mokyklos vadovų požiūrį į specialiųjų pedagogų motyvavimą, jo formas bei svarbiausias profesines kompetencijas, jų tobulinimo galimybes. Tyrime dalyvavo 77 specialieji pedagogai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose. Taip pat 14 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų (pavaduotojų ugdymui). Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų nuomonė apie jų profesinės veiklos ypatumus ir kompetencijas, profesinės veiklos motyvavimą. Taip pat bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonė apie specialiųjų pedagogų profesinės motyvacijos ypatumus ir kompetencijas. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenimis dauguma specialiųjų pedagogų svarbiausiomis profesinėmis kompetencijomis laiko gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti specialistų ir tėvų komandoje, taip pat dalintis žiniomis ir patirtimi. Daugiau nei septintadalis specialiųjų pedagogų teigia, kad svarbiausia yra gebėti parengti individualaus ugdymosi programą, padėti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams mokytis. Tiek pat pedagogų teigė, kad svarbiausia yra suprantamai teikti mokomąją medžiagą bet kurių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. 2. Daugiau nei pusė specialiųjų pedagogų, dirbančių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In the paper, we have done theoretical analysis of professional expertise and professional single-mindedness of a pedagogue. By the method of questionnaire, there has been done the research, which aim was to reveal peculiarities of expertise and professional motivation of special pedagogues. By the method of interview, we tried to supplement the obtained results of the research by revealing attitude of headmasters towards motivation of special pedagogues, its forms and main professional competencies and possibilities of their development. 77 special pedagogues working in comprehensive schools and also 14 headmasters (assistant managers for education affairs) of comprehensive schools participated in the research. In the empirical part, we analysed the opinion of pedagogues about peculiarities of their professional activity and expertise, and motivation of the professional activity. There is also the analysis of the opinion of headmasters of comprehensive schools about the peculiarities of special pedagogues’ professional motivation and expertise. Main Conclusions of the Empirical Research: 1. Under the research data, the majority of special pedagogues ability to communicate and collaborate in a team of specialists and parents and also to share knowledge and experience consider to be the main professional expertise. More than one seventh part of the special pedagogues state that the most important thing is to be able to prepare a scheme of individual learning, and... [to full text]

Teorinė neįgaliųjų socialinio dalyvavimo analizė parodė, kad socialinis dalyvavimas mokslo šaltiniuose traktuojamas, kaip asmenų (šiuo atveju neįgaliųjų) privalumų akcentavimas siekiant atskleisti jų aktyvumą, originalumą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, taigi, ir darbo rinkoje. Remiantis teorine analize, neįgalių asmenų profesinis rengimas - nuolatinis, nenutrūkstamas ugdymo(si) procesas susidedantis iš lygiaverčių pagal reikšmingumą, komponentų: ikiprofesinio ugdymo, pirminio profesinio rengimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo, profesinio perkvalifikavimo, profesinio reabilitavimo siejant neįgaliųjų profesinį rengimą ne tik su profesine adaptacija, bet ir su neįgaliųjų socializacija. Iškelta hipotezė, kad NST patyrusių asmenų į(si)darbinimo poreikiai nerealizuojami arba realizuojami tik iš dalies dėl nepakankamo darbdavių informuotumo apie šių asmenų socioedukacines galimybes ir pačių neįgaliųjų savo galimybių nuvertinimo. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti NST patyrusių asmenų dalyvavimo darbo rinkoje socioedukacinius veiksnius. Tyrimo duomenys apibendrinti statistiniais metodais (aprašomoji statistika, faktorinė ir koreliacinė analizė). Tyrime dalyvavo 311 respondentų, 210 NST patyrusių asmenų ir 101 darbdavys. Empirinėje dalyje nagrinėjami sėkmingo dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių tarpusavio ryšiai, NST patyrusių asmenų profesinės motyvacijos veiksniai, dalyvavimo darbinėje veikloje patirtis, pastangos ir pagalbos... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of social involvement showed that social involvement in scientific sources is regarded as the emphasis of advantages of the persons (particularily disabled persons) when trying to reveal their activity and originality in various spheres of life, which includes labor market as well. On the basis of theoretical analysis, professional training of the disabled is a perennial process of (self) education, which consists of equal components: pre-professional education, primary professional education, improvement of professional qualification, professional re-qualification, professional rehabilitation when relating professional education of the disabled not only with professional adaptation, but with socialization of the disabled as well. Hypothesis of the research is the persons that experienced back’s brain’s traumas (hereinafter – BBT) needs of self (employment) are not realized or are realized only partially due to insufficient privity of the employers about socioeducational possibilities of the disabled as well as their own low self-confidence. Method of questionnaire research has been done. Its aim was to reveal socioeducational factors in labor market of the involvement of the persons that have experienced BBT. The data of the research has been generalized when using statistical methods (descriptive statistics, factor and correlation analysis). 311 respondents participated in the research, 210 of them being the persons that experienced BBT and 1... [to full text]