Documents regulating care institutions indicate, that foster home – is not only a social institution, but also an important part of education system, wherein a specific attention is dedicated to the child’s upbringing, creation of his value system, inward world, preparation for career and adults’ life. Orphans, children left without parental care and children, whose families do not secure appropriate life and upbringing conditions for them, are housed in children’s foster homes. Accordingly these homes seek to provide and secure appropriate living and developing conditions for their residents considering their individuality. Scientists and practitioners reasonably demonstrated, that because of deprive of the parental care foster home children totally or partly lose possibility to get first basis and principles of socialization through positive identification with their parents, brothers, sisters, close relatives in their biological family. The loss of parental care substantially violate the natural psychosocial development of child’s personality, he misses the possibility of natural socialization in society. Foster homes appears to be the very important (sometimes the only) link in child’s socialization process. Significant place in the process of socialization is taken by school. Through its main activity – training and self cultivation – children gain the basis of literacy and reach general education standards. Within the training process with the guidance of pedagogues... [to full text]

Darbe yra analizuojami kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, psichosocialinės adaptacijos veiksniai. Pagrindiniam darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: 1. Ištirti mokinių elgesio ir emocinius sunkumus. 2. Įvertinti vaikų socialinę aplinką. 3. Įvertinti mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę. Apie vaikų psichikos sveikatą, socialinę aplinką informacija buvo renkama iš mokytojų ir tėvų. Iš viso gauta informacija apie 65 mokymosi sunkumus turinčius kitakalbius pradinio mokyklinio amžiaus vaikus. Vaikų psichikos sveikata tirta R. Goodmano Galių ir sunkumų klausimynu tėvų ir mokytojų versija. Vertinant mokinių pažangumą, lankomumą ir drausmę buvo analizuojami klasės dienyno duomenys. Informacija apie vaiko socialinę aplinką buvo surinkta pateikiant uždarų klausimų anketas mokytojams ir tėvams. Mokymosi sunkumų turintys kitakalbiai mokiniai pasižymi hiperaktyvumu, turi elgesio, emocijų ir bendravimo su bendraamžiais problemų. Berniukams labiau būdingas hiperaktyvumas, elgesio ir emocijų sunkumai, jie turi žymiai daugiau drausmės problemų. Mergaičių emocijos, elgesys bei santykiai su bendraamžiai labiau atitinka normas. Mokiniai pamokas lanko, tačiau kiekvienas vaikas vidutiniškai praleidžia 2 dienų pamokas be pateisinamos priežasties. Dauguma mokymosi sunkumų turinčių kitakalbių mokinių turi draugų, tačiau tarp jų yra tokių, kurie yra atstumiami bendraklasių arba patys skriaudžia savo klasės draugus. Daugiau nei pusė kitakalbių mokinių, turinčių mokymosi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes the psychosocial adjustment factors of lingual minorities’ children with learning difficulties. The following objectives have been raised for attaining the main goal of the thesis: 1. To examine behavioral and emotional difficulties of pupils. 2. To assess social environment of children. 3. To assess academic performance of pupils, their attendance and discipline. Information about children’s mental health, social environment was collected from teachers and parents. In total, information about learning difficulties of 65 pre-school age children of lingual minorities has been received. The children’s mental health was surveyed on the basis of R. Goodman’s questionnaire of strengths and difficulties, and the teachers’ version. When assessing academic performance, attendance and discipline of pupils, information from the daybook was analyzed. Information about the child’s environment was collected by submitting questionnaires with closed questions for teachers and parents. Lingual minorities’ pupils with learning difficulties were distinguished for hyper-activeness, had behavioral, emotional and communication problems with peers. Hyper-activeness, as well as behavioral and emotional difficulties was more characteristic for boys; they had a lot more disciplinary problems. Emotions, behavior and relationships with peers of girls were more compliant with the norms. Pupils attend lessons, yet every child misses 2 days’ lessons without a valid reason on average... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo paanalizuoti ryšius tarp vaiko statuso klasėje, mokymosi pažangumo (sunkumų). Tyrime iš viso dalyvavo 108 mokiniai iš dviejų mokyklų, besimokantys šeštoje klasėje ir tose klasėse dėstantys mokytojai. Tyrimo pradžioje buvo atlikta pilotinė apklausa, kurioje dalyvavo dviejų mokyklų mokytojai. Mokinių socialiniam statusui nustatyti panaudota sociometrinė anketa. Taip pat mokiniams buvo pateikta anketa, norint nustatyti, kuriuos klasės draugus jie pasirinktų vienoje ar kitoje gyvenimiškoje ar mokyklinėje situacijoje. Klasėse dėstantys mokytojai atsakė į anketos klausimus apie klasės lyderius, specialiųjų poreikių mokinius. Tai pat buvo prašoma suranguoti klasės mokinius. Mokiniai, neturintys mokymosi sunkumų bei specialiųjų poreikių, ir klasės draugų, ir mokytojų vertinimu yra aukšto arba vidutinio statuso klasėje, o mokiniai, turintys mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių – žemo statuso klasėje. Mokymosi sunkumų ir specialiųjų poreikių turintys mokiniai klasėje yra atstumti, su jais nelabai norima bendrauti nei mokykloje, nei už jos ribų. Mokinių statusas klasėje dalinai priklauso nuo tėvų išsilavinimo, o mokinių mokymosi sunkumai priklauso nuo jų tėvų išsilavinimo. Mokinių statusą klasėje labiausiai įtakoja mokinių mokymosi sunkumai. / The aim of this paper is to analyse the relation of the child's status in the class and his/her learning achievements. The survey respondents are 108 sixth-formers and their teachers from two schools. The research tools include a pilot survey questionnaire for teachers, a socio-metric questionnaire for the child to define his/her social status, and a questionnaire for the child to define factors that influence his/her choice of friends in different life and school situations. The questionnaire for the teachers includes questions on leadership in the class, pupils with special needs, and a ranking scale of pupils. Children who have neither learning difficulties nor special needs are ranked as having high or medium status by their teachers and classmates, and those who have learning difficulties or special needs are ranked low status. Children with learning difficulties or special needs are neglected by / not popular with their classmates neither at school nor outside school. Children’s status at school is partly related to and their learning difficulties fully related to their parents' education. Children’s status is mostly related to their learning difficulties.

This final work of postgraduate studies of educology is commited to the analysis of learning difficulties between children in the at-risk group both in the city and country schools in Lithuania. The goals of this work are to analyse scientific literature (pedagogical, psychological and sociological) about children at-risk and their learning difficulties, to complete practical research of these difficulties – to carry out practical survey (inquiry) about learning difficulties both in schools which are in the city and in the country, to analyse empirical data of survey (inquiry), to give conclusions and recommendations. The main scientifc methods which were used to complete this work were analysis of scientific literature and other documents (legal documents which describe status of children in the at-risk group). Also an empirical method - inquiry of children and their teachers – was used. Answers to the questions of this inquiry were processed with the help of computer programmes SPSS_10 and MS Excel. It is necessary to mention that the main results of this work are that it gives broad description of children in the at-risk group, describe their individual qualities, measure not attending of school as one of the most important pedagogical and psychological problems of children in the at-risk group, according to the statistical data describes a degree of this problem and also gives recommendations how to solve this problem. The work also gives analysis of influence of the... [to full text]

Analizuoti tautinių mažumų švietimą ir ieškoti būdų jį tobulinti verčia spartūs Lietuvos socialinio gyvenimo pokyčiai. Kiekviena tauta turi savo gimtąją klabą, papročius, tradicijas. Šiandieninė Lietuvos švietimo sistema sudaro galimybę tenkinti visų tautybių vaikų poreikius. Lietuvos Respublika garantuoja tautinėms mažumoms teisę mokytis gimtąja kalba. Beveik kiekvienas vaikas per pakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis mokykloje. Viena jų - mokymosi sunkumai, pasireiškiantys silpnu mokymusi. Tai reiškinys, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus, lyties, skirtingų socialinių sluoksnių įvairių gabumų mokiniai (M. Barkauskaitė ir kt., 2004). Mokymosi sunkumams pašalinti būtina nustatyti jų priežastis. Kokie mokymosi sunkumai ir jų priežastys kyla tautinių mažumų mokyklų su gimtąja lenkų kalba mokiniams nebuvo tyrinėta, nes tautinių mažumų švietimo problemos Lietuvoje nėra plačiai tyrinėtos (D. Janonienė, D. Survutaitė, 2007). Dėl to atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti mokinių, besimokančių gimtąja lenkų kalba, mokymosi sunkumų priežastis. Iškelti uždaviniai: atskleisti mokinių mokykloje patiriamų mokymosi sunkumų tipus; atskleisti mokymosi sunkumų priežastis mokinių požiūriu; atskleisti mokymosi sunkumų priežastis mokytojų požiūriu. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto tautinių mažumų (lenkų) bendrojo lavinimo mokykloje. Atvirų klausimų anketinėje apklausoje dalyvavo 335 respondentai: iš jų 35 mokytojai (10,4 proc.) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid changes in Lithuanian social life oblige to analyse the education of national minorities and to search for the ways to improve it. Every nation has its mother tongue, customs and traditions. Current Lithuanian system of education meets the requirements of all the minorities. The Republic of Lithuania guarantees national minorities the right to be educated in their mother tongue. Throughout all the years of school life, which is comparing a long period, almost every child faces less or more complicated problems. One of them is learning difficulty which is exemplified in the form of poor learning results. Children of various ages, sexes, social backgrounds or abilities encounter this phenomenon (M. Barkauskaitė and others, 2004). To eliminate learning difficulties it is essential to determine their reasons. The educational problems of national minorities in Lithuania have not been inquired broadly. Thus, it has not been studied what learning difficulties of the students Polish minority schools are and what causes them (D. Janonienė, D. Survutaitė, 2007). The main purpose of this study was to discover the reasons of learning difficulties in schools of Polish national minority. The objectives of the study were to overview the epistemology of learning difficulties; to classify the difficulties students face at school; to present the reasons of learning difficulties according to students and according to teachers; to compare and analyse the reasons named by students and... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjama uždavinių su algebros elementais sistema ir sunkumai I – VI klasėse. Analizuojant pedagoginę ir psichologinę literatūrą išsiaiškinta, kad užduočių su algebros elementais sampratos formavimuisi svarbiausi vaikų vaizduotės ypatumai yra: ryšių tarp įvairų dalykų suvokimas, informacijos siejimas, kadangi samprotavimų eiga nėra aiški, t.y., praleidžiami tarpiniai samprotavimo etapai; informacijos atkūrimas ir operavimas vaizdiniais nes mokiniams sunku suvokti abstrakčius samprotavimus, todėl būtina pasitelkti vaizdines priemones, kurios aktyvina vaizduotės veiklą. Svarbiausi vaikų mąstymo ypatumai yra objektų pastovumo supratimas, pajėgumas taikyti logines operacijas. Svarbiausias vaikų kalbos ypatumas yra žodžių reikšmės ir jų ryšio su daiktais bei reiškiniais suvokimas. Svarbiausi vaikiškos grafinės raiškos ypatumai yra, tai jog įžvelgiamos ir vaizduojamos atskiros objektų ypatybės ir detalės. Remiantis Lietuvos Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais bei vadovėliais sukonstruotas algebrinio ugdymo I – VI klasėse hipotetinis modelis apima: reiškinių reikšmių radimą, situacijų aprašymą reiškiniais, tapačius reiškinių pertvarkymus, lygčių sprendimą, nelygybių sprendimą, algebrinių sąvokų sampratą. Šio modelio pagrindu sudaryti klausimynai I – VI klasėms ir išsiaiškinti mokinių patiriami sunkumai sprendžiant užduotis su algebros elementais. / Master thesis analyzes the system of tasks that includes algebra elements and its difficulties in I-IV classes. The analysis of educational and psychological literature shows that the most important features of children's imagination that helps in formation the concept of the tasks with algebra elements are: perception of relationship between different things, information linking, since the reasoning process is not clear, i.e. the intermediate steps of reasoning are missing; recovery of information and imagination, because it is difficult for pupils to understand the abstract reasoning, thus it is necessary to use visual tools to stimulate the wok of imagination. The main features of children's thinking are the understanding of object permanence and capacity to apply the logical operations. The most important feature of children's language is to understand the meaning of words and their connection with objects and occurrences. The main features of children's graphic expression are that individual properties of objects and details represented. According to the Lithuanian general programs, education standards and schoolbooks, the hypothetical model of algebra training in I–VI classes have been designed. This model includes: discovery the meanings of occurrences, description of situation by occurrences, identical transformations of occurrences, equation solving, inequalities solving, the understanding of algebra concept. The model based questionnaire for I–VI classes has been... [to full text]

The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text] / Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą]

Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text]