SANTRAUKA SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ VAIKŲ PSICHOLOGINIAI IR SOCIALINIAI YPATUMAI Vaiko psichikos sveikata – didelė vertybė, visuomenė turi ją branginti ir sudaryti sąlygas bręsti darniai asmenybei. Socialinės rizikos aplinkoje vaikas dažniau patiria nepriežiūrą, prieš jį naudojama prievarta, todėl iškyla pavojus vaiko fizinei, protinei, dvasinei raidai bei saugumui. Planuoti pagalbą reikia vertinant vaiką ir jo aplinką, analizuojant rizikos bei apsauginius veiksnius. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinės rizikos šeimų vaikų psichologinius ir socialinius ypatumus, atsižvelgiant į vaiko aplinką. Atlikus tyrimą, analizuoti 46 tyrime dalyvavusių 7-10 metų vaikų iš socialinės rizikos šeimų duomenys. Tyrimas atliktas taikant anketinės apklausos metodą, naudojant Galių ir sunkumų klausimyną (SDQ, Goodman, 1997) bei anketą vaiko socialinei aplinkai įvertinti, pateiktą mokytojams, tėvams ir socialiniams darbuotojams. Rezultatai parodė, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų pasižymi blogesne psichikos sveikata nei jų bendraamžiai, negyvenantys socialinės rizikos šeimose. Mokytojai vaikų elgesyje pastebi daugiau problemų su bendraamžiais ir emocinių sunkumų, tėvai nurodo daugiau hiperaktyvumo simptomų. Tėvai nepastebi vaikų emocinių problemų ir nesikreipia į specialistus. Daugiau nei trečdalis vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose turi specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau 65 proc. tėvų retai arba visai nesidomi vaikų mokymosi rezultatais, elgesiu mokykloje. Vaikai iš socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PSYCHOLOGICAL AND SOCIAL PECULIARITIES OF CHILDREN FROM THE FAMILIES AT SOCIAL RISK Children’s psychic health is of great value and the society should appreciate it and allow the personality to mature harmoniously. Children at social risk are more often neglected; they are under compulsion that is why their physical, intellectual and spiritual development is at risk. While planning assistance it is necessary to assess the surroundings of the child and analyse the factors of risk. The aim of the final paper is to analyse psychological and social peculiarities of children from the families at social risk taking into consideration the surroundings of the children. 46 children (7-10 years old) from the families at social risk took part in the research. The research was performed using the questionnaire method, Skills and difficulties questionnaire (SDQ, Goodman, 1997) and the questionnaire to assess the social surroundings of the child. The latter questionnaire was given to the teachers, parents and social workers. The results of the research proved that children from the families at social risk have worse psychic health than their contemporaries who do not live in the families at social risk. Teachers notice that those children have more emotional problems, whereas parents point out the symptoms of hyperactivity. Parents do not notice emotional problems of their children and do not refer to specialists. More than one third of the children from the families at social risk... [to full text]

Tyrimo tikslas – tirti ir analizuoti paauglių emocijų pažinimo, emocijų valdymo bei psichologinių ir socialinių sunkumų sąsajas. Tyrime dalyvavo 212 paauglių (98 vaikinai ir 114 merginos, iš jų 96 – kaimo gyventojai, 116 – miesto), nuo 14 m. iki 17 m. Naudotos metodikos – Jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (YSR 11/18), Emocijų pažinimo klausimynas (Emotion Awareness Questionnaire, EAQ-30) bei Jaunuolių emocijų valdymo skalė (Juvenile Emotion Management Scale, JEMS). Rezultatai: Paauglių emocijų pažinimo, jų valdymo ir emocinių sunkumų sąsajos: nerimastingumas, depresiškumas, užsisklendimas bei somatiniai skundai yra susiję su blogu emocijų skyrimu ir verbalizacija bei emocijų fizine išraiška; blogesnis emocijų atskleidimas kitiems susijęs su didesniu paauglių depresiškumu, nerimastingumu bei užsisklendimu; geresnis kitų žmonių emocijų supratimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su somatiniais skundais, o geresnė emocijų analizė – su užsisklendimu; nerimastingumas, depresiškumas siejasi su blogesniu tinkamu socialiniu reagavimu, netinkamų jausmų supratimu bei prastesne pagalba kitiems; paauglių netinkamų jausmų supratimas susijęs su didesniais somatiniais skundais. Emocijų pažinimas, jų valdymas ir elgesio sunkumų sąsajos: paauglių blogesnė emocijų fizinė išraiška bei emocijų skyrimas siejasi su taisyklių laužymu bei agresyvumu. Prastesnė emocijų verbalizacija susijusi su taisyklių laužymu, o blogas kitų žmonių emocijų pažinimas susijęs su agresyviu elgesiu; blogesnis... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – explore and analyze the relationship between emotion awareness, emotion management and psychological and social problems of adolescents. Participants - 212 adolescents (98 male and 114 female, 96 – countryside, 116 – city), 14 - 17 years old. Measurement – Youth Self-Report (YSR 11/18), Emotion Awareness Questionnaire (EAQ-30,) and Juvenile Emotion Management Scale (JEMS). Results: The relationship between emotion awareness, emotion management and emotional problems of adolescents: anxiety, depression and somatic complaints are related to worse differentiating emotions skills, verbal sharing of emotions, and bodily awareness skills; worse not hiding emotions skills are related to higher rates on anxiety, depression and withdrawal; better attending to others’ emotions skills have a statistically significant relationship with somatic complaints, o better analysis of emotion skills – with withdrawal; anxiety, depression is related to worse less appropriate feelings to a given social setting skills, acknowledge an inappropriate feelings and worse acting helpfully to others; worse acknowledge an inappropriate feelings is relates to more somatic complaints. The relationship between emotion awareness, emotion management and behavior problems of adolescents: worse bodily awareness skills and differentiating emotions skills are related to rule-breaking behavior and aggressive behavior. Worse verbal sharing of emotions skills are related to rule-breaking behavior and worse... [to full text]

Neabejojama, kad tėvų tarpusavio nesutarimai gali būti vaiko streso priežastis. Sveikų vaikų tyrimai rodo, kad vedybiniai konfliktai gali būti ypač žalingi vaikams. Kaip šiuo atveju vedybiniai konfliktai siejasi su vaikų, sergančių bronchų astma, psichologiniu prisitaikymu tyrinėta dar nedaug. Šio tyrimo tikslas – patikrinti sąsajas tarp tėvų konfliktų raiškos, jų vaikų, sergančių BA, psichologinio prisitaikymo ir tam tikrų demografinių duomenų. Tyrime apklausti 192 vaikų, kurių amžius nuo 1,8 metų iki 12 metų amžiaus, tėvai. 86 vaikai, iš kurių 56 berniukai ir 30 mergaičių, serga lengva (N = 55) ir vidutine (N = 31) astmos forma. 106 to paties amžiaus vaikai, 55 berniukai ir 50 mergaičių, nesergančių jokia lėtine liga, sudarė kontrolinę grupę. Tyrime naudota Vaikų elgesio aprašai (CBCL/1½-5 ir CBCL6–18), Porų konfliktų ir problemų sprendimų skalė (CPS) bei vaiko aplinkos klausimynas. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikai, sergantys bronchų astma (BA), turi daugiau internalių sunkumų nei sveiki vaikai. Mergaitės, sergančios BA, turi daugiau eksternalių sunkumų nei sveikos jų bendraamžės. Sunkumų raiška, priklausomai nuo astmos sunkumo ir nuo sergančio vaiko lyties, nesiskiria. Nustatėme, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai, sergantys bronchų astma, turi daugiau emocinių ir bendrų (elgesio ir emocinių) sunkumų nei sveiki jų bendraamžiai. Rezultatai atskleidė, kad BA sergančių vaikų tėvai (pagal mamų vertinimus) efektyviau sprendžia tarpusavio nesutarimus nei sveikų vaikų tėvai... [toliau žr. visą tekstą] / There is no doubt that parental conflicts can be the cause of child‘s stress. The studies of healthy children show that marital conflicts can be extremely harmful. However there are not many empirical studies of how marital conflicts relate to psychological adjustment in children with bronchial asthma. So the purpose of this study was to explore the relations between parental conflicts resolutions, their children with asthma psychological adjustment and certain demographic data. During the study parents of 192 children aged from 1,8 - 12 years were questionned. 86 children, 56 boys and 30 girls, were suffering from mild (N = 55) and moderate (N = 31) asthma forms. 106 of the same age children, 55 boys and 50 girls, without any chronic disease were used as a comparison group. In the study Child Behaviour Checklist (CBCL/1½-5 and CBCL6–18), the Conflicts and Problem – Solving Scales (CPS) and child‘s environmental questionnaire were used. The analysis of results showed that children with asthma have more internal difficulties than healthy children. Girls with asthma have more external difficulties as compared to their healthy peers. The expression of these difficulties does not differ depending on the form of asthma or child‘s with asthma gender. It was found that pre-school age children with asthma have more emotional and general (emotional and behavioural) difficulties than their healthy peers. The study showed that parents who had children with asthma (under the mothers... [to full text]

Tyrimo objektas – fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raiška rudens ir pavasario laikotarpiais. Problema – trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos problemos, susijusios su moksleivių adaptacija, emocijų ir elgesio sunkumais, neadaptyvaus elgesio paplitimu. Reikia pripažinti, kad daugelis atliktų tyrimų yra epizodiniai, pasižymintys fragmentiškumu. Pasigendama tyrimų, kuriuose būtų išsiaiškintos visos psichologinių sunkumų priežastys (vidinės – susijusios su emocijomis, ir išorinės – susijusios su aplinka, šeima, mokykla). Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas sezoniškumo poveikis susirgimų pasireiškimui ir psichoemocinės būklės pokyčiams, dažniausiai apima vyresnio amžiaus žmonių kontingentą, tačiau trūksta tokio pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų tiriami jauni žmonės. Tyrimo prielaida – moksleiviai daugiau psichologinio funkcionavimo sunkumų patiria rudenį nei pavasarį. Tyrimo tikslas – nustatyti 16 – 18 metų, fiziškai aktyvių ir fiziškai neaktyvių moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką rudens ir pavasario laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių fizinį aktyvumą ir psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką lyties ir amžiaus aspektu rudens ir pavasario laikotarpiais. 2. Įvertinti sezoniškumo poveikį 16 – 18 metų amžiaus paauglių fiziniam aktyvumui ir patiriamų psichologinio funkcionavimo sunkumų raiškai. 3. Nustatyti 16 – 18 metų moksleivių psichologinio funkcionavimo sunkumų raišką... [toliau žr. visą tekstą] / Research object was the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old adolescents in the periods of autumn and spring. Research problem involved the lack of research analysing problems associated with schoolchildren’s adjustment, emotional and behavioural difficulties, and occurrence of maladaptive behaviour. It must be admitted that many of the studies are episodic and of fragmentary character. There is a lack of research examining the causes of psychological difficulties (internal - related to emotions and external - connected with the environment, family and school). Studies analysing the effects of seasonality on the manifestations of diseases and changes in psycho-emotional conditions often include the contingent of elderly people, but there is a lack of such studies that are subject to young people. Research hypothesis: schoolchildren encounter more psychological functioning difficulties in autumn than in spring. Research aim was to establish the expression of psychological functioning difficulties for physically active and physically inactive 16-18-year-old schoolchildren in the periods of autumn and spring. Research objectives: 1. Assess the effect of seasonality on the physical activity of 16–18 –year–old adolescents and the expression of the encountered psychological functioning difficulties. 2. Establish the physical activity and the expression of psychological functioning difficulties for 16–18... [to full text]