The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities. / Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams. / The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.

Šiuo metu nuolat kalbama apie mokymosi sutrikimų, turinčių vaikų mokyklines problemas. Mokytojui, pagalbiniam pedagogui ir psichologui iškyla vienas aktuliausių uždavinių - pažinti atskiras šių vaikų kategorijas, siekiant teikti jiems ir jų šeimoms kokybišką pagalbą. Mokymosi sunkumų turinčių vaikų, patiriamų mokyklinių problemų tyrimai dažniausia buvo atliekami su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, o su vyresnio amžiaus vaikais tokių tyrimų nėra atlikta. Todėl svarbu išsiaiškinti kokio pobūdžio problemos būdingos vyresnio amžiaus vaikams su mokymosi sutrikimais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti mokinių turinčių mokymosi sutrikimų mokyklinius sunkumus. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių vaikų elgesio ir emocijų sunkumus: griaunantį elgesį, dėmesio ir impulsų kontrolės problemas, emocines problemas, socialinį užsisklendimą gebėjimų stoką, fizinius sunkumus, nepasitikėjimą savimi; 2) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių, vaikų pasiekimų įvertinimų baimės apraiškas provokuojančius veiksnius, įveiką ir stabilizavimą; 3) Nustatyti vaikų su mokymosi negalėmis baimės apraiškų ir elgesio bei emocinių sunkumų sąsajas. Tyrimo dalyviai - Alytaus bendrojo lavinimo mokyklos 6-8 klasių mokiniai turintys specifinių pažinimo sutrikimų. Amžius 13-15 metų . Viso 40 mokinių: 14 mergaičių ir 26 berniukai Tyrimui naudotos dvi metodikos: D. H. Rosto Diferencijuotas mokyklinės baimės aprašas (DBA) ir Burkso elgesio įvertinimo skalės (BBRS-2) mokytojų ir tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / School problems of children with learning disabilities Recently more and more attention has been paid to children with learning disabilities and school problems. Teachers and parents often don’t know how to behave and solve these problems. It is obviously that such children could be neglected. The main aim of the study to assess children with learning disabilities and school problems. Goals of my study: 1) To assess behavioural and emotional problems of children with learning disabilities: disruptive behavior, attention and impulse control problems, emotional problems, social withdrawal, ability deficits, physical deficits, weak self-confidence;.2) To assess provocative influence defeat and stabilization evaluative anxiety of children with learning disabilities; 3) Relate link evaluative anxiety and behaviour and emotional problems of children with learning disabilities. The Participants.There were schoolchildren with learning disabilities from Alytus schools.They were 13-15 years old.There were 40 scholchildren (14 girls and 25 boys). Burks Behavior Rating Scales (BBRS-2) and D.H.Rost and F.J.Schermer DBA were used to assess children school problems. The facts suggest that children with learning disabilities have more sociability , problems, bad contact with reality and ability deficits. Children with learning disabilities have physicsl deficits.

Bakalauro darbe analizuojami mokinių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, gebėjimas spręsti ekonominio pobūdžio matematinius uždavinius. Teorinėje darbo dalyje pabrėžiama, kad vienas iš veiksmingiausių ekonominio pobūdžio matematinio raštingumo ugdymo aspektų – mokymas spręsti gyvenimiško turinio tekstinius uždavinius, kuriuose vyrauja veiksmai su procentais. Empiriniu tyrimu siekiama įvertinti dešimtos klasės mokinių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų, gebėjimą spręsti ekonominio pobūdžio matematinius uždavinius. Tyrimui atlikti naudojama anketa/kontrolinis testas. Kiekybiniame tyrime (anketinėje apklausoje) dalyvavo 34 Panevėžio bendrojo ugdymo mokyklose dešimtose klasėse besimokantys šešiolikos-septyniolikos metų mokiniai, turintys specifinių mokymosi sutrikimų. Visiems mokiniams nustatyti nedideli specialieji ugdymosi poreikiai. Tyrimu nustatyta, kad geriausiai mokiniams sekėsi atlikti atlyginimo ir atskaitymo, asmens ir šeimos pajamų, išlaidų, santaupų bei praktines biudžeto planavimo bei skaičiavimo užduotis. Šias užduotis mokiniai atliko gana produktyviai ir pakankamai savarankiškai. Daugiausia keblumų iškilo skaičiuojant paprastųjų palūkanų normą, sudėtines palūkanas, pirkimo išsimokėtinai, sudėtinių procentų skaičiavimo uždavinius. Didžiajai daliai prireikė skirtingo intensyvumo mokytojo pagalbos, o nemaža dalis mokinių užduočių net ir po suteiktos pagalbos nesugebėjo atlikti. Tyrimo metu išryškėjo, kad pasiekę dviejų metų laikotarpiui nurodytus... [toliau žr. visą tekstą] / Pupils who have specific learning disorders and their ability to solve Mathematics Tasks of Economic nature is analyzed in this bachelor‘s thesis. The theoretical part of the final work emphasizes that one of the most effective economic nature mathematical literacy education‘s aspect is a teaching how to solve the real-life content‘s text tasks in which dominate operations with percentages. It is seeked to evaluate students of the tenth grades who have specific learning disorders to solve mathematics tasks of economic nature by empirical research. Questionnaire and control test are used to accomplish the research. In the quantitative investigation (questionnaire interrogation) participated 34 pupils of sixteen-seventeen years of age who are studying in the tenth forms at Panevėžys co- educational schools and have specific learning disorders. There are determined minor special educational needs for all these students. According to research it‘s determined that the most successful tasks for students were: remuneration and deduction, person and family proceeds, expenditure, savings, practical budget planning and counting. The students accomplished these tasks sufficiently productive and by one selves. The biggest quandaries came to the front, when schoolchildren had to count the simple interest rate, compound interest, hire purchase composite percent tasks. The most students needed the different intensity of the teacher‘s help, unfortunately a considerable part of the students... [to full text]