Vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 13 įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 ,, Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“ elgesio ar/ir emocijų sutrikimai apibrėžiami kaip heterogeniška grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio reguliacija. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog elgesio sutrikimu laikytinas vaiko socialinis neprisitaikymas, pasireiškiantis agresyviu, griaunamuoju antisocialiu elgesiu arba veiksmais. Pedagoginėje literatūroje akcentuojama, jog elgesio ir emocijų sutrikimai – dažnas reiškinys bendrojo lavinimo mokyklose. Mokiniai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, labai dažnai patiria sunkumų bendraudami su bendraamžiais. Tokią šių vaikų situaciją lemia socialinių įgūdžių stoka, nemokėjimas susidraugauti, palaikyti draugiškus santykius, užmegzti pokalbį, išvengti konfliktinių situacijų. Siekiant užtikrinti sklandų darbą pamokų metu mokyklose ir klasėse kuriamos įvairios mokinių elgesio valdymo sistemos. Institucijos lygiu kuriamos mokinių elgesio taisyklės, klasėse – elgesio pamokų metu taisykles. Jose numatomos tiek drausminimo, tiek pozityvaus elgesio priemonės, kurios padeda mokytojams dirbti su mokiniais. / Under the new Republic of Lithuania, Minister of Education and Science, 2011 July 13 decree on pupils with special educational needs in determining the types and distribution of special educational needs in the levels of Procedure for Approval of the treatment and / or emotional disorders are defined as a heterogeneous group of disorders that occur in behavior and / or emotional reactions, significantly different from the usual age, cultural and ethical norms, expressed in terms of inattention, impulsivity and / or poor regulation of behavior. The scientific literature indicates that children's behavioral problems considered social nonconformity, which manifests itself as an aggressive, antisocial behavior. Pedagogical literature emphasizes that emotional and behavioral disorders are phenomenon, common and mainstream in schools. Pupils with emotional and behavioral disorders often experience difficulties in communicating with their peers, because these children are lack social skills, failure to make friends, to maintain friendly relations, to establish a conversation, to avoid conflict situations. Student’s management system helps and ensures smooth operation during the lessons in schools and classes. Students develop rules are creating at the institution level, classroom behavior rules - of classroom level. They provide discipline and positive behavior measures that help teachers work with students.

TEMA: Psichologinės pagalbos galimybės vaikams, turintiems emocijų bei elgesio problemų: dialektinės elgesio terapijos efektyvumo analizė. TIKSLAS: nustatyti dialektinės elgesio terapijos efektyvumą koreguojant 8 – 11 metų vaikų elgesio ir emocijų problemas. TIRIAMIEJI: 54 vaikai, apibūdinami kaip turintys emocijų ir elgesio problemų bei linkę nusižengti taisyklėms ar nusikalsti. 59% imties sudaro berniukai, 41% - mergaitės. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 9,6±0,2. METODIKOS: ASEBA klausimyno probleminių teiginių skalės. REZULTAI: vaikų emocijų ir elgesio problemų korekcijai naudota dialektinės elgesio terapijos programa yra efektyvi 9 – 11 metų vaikų grupėje ir įtakoja daugiau elgesio bei dėmesio ir mažiau emocijų problemų raišką. Vaikų lytis ir amžius įtakojo programos efektyvumą. / TOPIC: Effectiveness of Dialectical Behavioral Therapy for Children with Emotional and Conduct Problems GOAL: to evaluate effectiveness of Dialectical behavioral therapy in the sample of 8th – 11th year old children with emotion and conduct problems. PARTICIPANTS: 54 children characterized as having emotional and conduct problems, prone to break rules or offend. 59 percent of the sample are boys, 41 percent are girls. Mean of age in the sample 9,6±0,2. MEASURES: ASEBA Teacher rating form. RESULTS: Dialectical behavioral therapy program was successful in reducing conduct problems in the sample of 9th to 11th year old children. Effect size was larger for conduct problems compared to emotional problems. Age and gender of the children influenced the effectiveness of the program.

Ziel dieser Diplomarbeit ist Ähnlichkeiten und Untershiede in der Erziehung der polnishen und litaunishen Kinder festzustellen, die durch Deviationsverhalten gekennzeichnet sind. Im Laufe der Arbeit wurde die pedagogische und psychologische Literatur der beiden Länder analysiert, die mit diesem Problem verbunden ist. Damit wurden die Hauptfaktoren festgestellt, die das Deviativnsverhalten der Kinder und Jugendlichen in Polen und Litauen beeinflussen. In der Dimplomarbeit wurden juristische Basys der Kinderrechtschutz in Polen und Litauen sowoll auch der Niveau der prophylastischen Tätigkeit mit den Kindern analysiert, die Veranlagung zur Deviationsverhalten haben.

Social disjunction is one of main problems discussed at national level and mentioned in various programs, as well as in debates on poverty and unemployment. Most painfully it affects children, since they are not able to control or influence circumstances determining social disjunction. Behavioral disorders in children who experienced social disjunction were taken as an object for this study. A hypothesis to say that social disjunction and behavioral disorders are closely related and interacting phenomena proved to be true. Persons who suffer various social difficulties such as low living, poor lodgment, broken social relations and ties, non-participation in political life of society etc. very often have behavioral disorders. The object of this study - behavioral disorders in children who experienced social disjunction - was secured by reviewing scientific, pedagogical, psychological and other literature from the point of view of the problem under discussion. Causes and structure of social disjunction were discussed; phenomenon of social disjunction, as well as behavior typical to children who experienced social disjunction was analyzed. Afterwards the recommendations were presented for work with children who experienced social disjunction. After analysis of conceptions of social disjunction and comparison of them with those of poverty, one can maintain that the latter emphasize more prominently the shortage of material resources, meanwhile the conception of social disjunction... [to full text]

Topicality of the research. The situation when teams of almost the same qualifications and potential differ in sports results is frequent; therefore, interpersonal relationships are an important research problem in sport (Meidus, 2005). Good team results depend on different internal and external factors which are evident in the quality of interpersonal relationships; therefore, it is essential to systematically examine the problems of interpersonal relationships in sport (Aleksandravičiūtė, 2003). In every relationship conflicts and disagreements occur; however, not conflicts themselves but inability to solve them constructively can destroy these relationships (Miškinis, 1998). The teams that appear to be unable to solve the conflicts effectively most often face the difficulties in maintaining positive interpersonal relationships (Canary et al., 1995) and in solving problems (Hall, 1986). Objective of the research – behavior tendencies among adolescent basketball players as a representation of interpersonal relationships and ways of solving conflicts in a sports team. Aim of the research – to define behavior tendencies among adolescent basketball players as a representation of interpersonal relationships and ways of solving conflicts in a sports team. Tasks of the research: 1. To define the prevailing behavior tendencies among adolescent basketball players as a representation of interpersonal relationships in a sports team and to compare them on the basis of sex... [to full text]

Dabar „ekonomikos amžiuje“, sparčiai vystantis ekonomikai, augant rinkoms, jau seniai vartotojas ir jo poreikiai tapę vienu iš svarbiausių objektų kiekvienos organizacijos veikloje. Vartotojų elgsenos pažinimas rinkodaros specialistams leidžia suprasti ir numatyti vartotojų elgesį pirkimo vietoje, taip pat suteikia galimybę nustatyti veiksnius darančius įtaką vartotojų elgsenai, bei suprasti, kokią įtaką vartojimas daro kiekvieno individo gyvenime. Vartotojų elgsenos, jų poreikių bei išorinių ir vidinių veiksnių veikiančių vartotoją žinojimas, organizaciją įgalina efektyviau juos patenkinti, taip pat kurti abipusę naudą. Vartotojų elgsenos poveikis organizacijos rinkodaros sprendimams pasireiškia per organizacijos prekių ir paslaugų įsigijimą, jų reakciją į organizacijos prekes, kainą, rėmimo priemones, galėjimą įsigyti prekę. Šis darbas padės suprasti vartotojų elgseną veikiančius veiksnius. Taip pat bus konkrečiai tiriami veiksniai veikiantys vartotojų elgesį perkant vonios kambario įrangos produktus. Bus bandoma išsiaiškinti, kokie veiksniai labiausiai įtakoja tradicinį Lietuvos pirkėją, renkantis tokio pobūdžio prekes. Didžiausias dėmesys bus sutelktas į vartotojų sprendimo priėmimo procesą bei jį veikiančius veiksnius vonios kambario įrangos prekių rinkoje. Problema. Kokie veiksniai įtakoja vartotojų elgseną perkant prekes? Hipotezė. Sunku nuspėti, kurie veiksniai veikia ir kiek jie turi įtakos vartotojo elgsenai, sprendimo pirkti priėmimo proceso metu. Darbo tikslas -... [toliau žr. visą tekstą] / Currently when the consumer and consumer needs have become one of the most important objects in operation of any organization, cognition of consumer behaviour enables marketers to understand and anticipate consumer behaviour in the point of purchase and allows for anticipation of factors influencing consumer behaviour and understanding of the impact that consumption makes on life of every individual. This paper is intended to help understanding factors that influence consumer behaviour. Also particular factors that have an impact on consumer behaviour when purchasing plumbing products are addressed. Attempts are made to find out what factors have the most profound effect on Lithuanian buyer in selection of this sort of goods. The paper focuses on the process of consumer decision-making and factors that influence it in the context of market for bathroom interior goods. The problem: what factors do influence consumer behaviour in purchase of goods? Hypothesis: It is difficult to understand which factors and influences consumer behaviour during decision making process. Purpose of the paper: to perform qualitative research of factors influencing purchase of plumbing goods. Tasks of the paper. The following tasks were set for the purpose of the paper: ь to examine theoretical aspects of consumer behaviour; ь to distinguish factors that influence consumer behaviour; ь to examine the process of consumer decision-making; ь to distinguish the factors that have... [to full text]

Aprašomame magistro darbe, naudojant Lietuvos autorių sudarytą Vaikų brandumo mokyklai įvertinimo metodiką, siekta atrinkti intelektualiai gabius ikimokyklinio amžiaus vaikus, įvertinti jų galias ir sunkumus, aprašyti veiksnius, susijusius su tėvų ir auklėtojų galimybe pastebėti vaiko intelektinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 187 vaikų tėvai, 25-ios ikimokyklinių ugdymo grupių pedagogės, 187 5-erių metų vaikai. Naudojant Vaikų brandumo mokyklai metodiką, buvo atrinkta 30 intelektualiai gabių vaikų. Tėvai ir auklėtojai vaiko gabumus vertino, pildydami Gabių ikimokyklinukų atpažinimo klausimyną. Gauta, kad auklėtojos statistiškai reikšmingai skiria intelektualiai gabius vaikus nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvai nepasižymėjo tokiu gebėjimu atskirti intelektualiai gabių vaikų grupę nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvų ir auklėtojų buvo prašyta užpildyti Galių ir sunkumų klausimynus SDQ-T ir SDQ-M. Negauta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp to, kaip auklėtojai ir tėvai vertino intelektualiai gabius ir neatrinktos grupės vaikus. Tėvai neišskyrė intelektualiai gabių vaikų kaip galiomis ar sunkumais besiskiriančių iš savo bendraamžių. Analizuojant veiksnius, susijusius su tuo, kaip tėvai ir mokytojai priskiria gabumus, gauta, kad tėvai kaip labiau gabius vertino tuos vaikius, kurie buvo socialesni, turėjo mažiau elgesio sunkumų. Nebuvo rasta sąsajų tarp to, kaip tėvai vertino vaiko gabumus ir aplinkos veiksnių: tėvų išsilavinimo, vaiko eiliškumo šeimoje, vaikų skaičiaus šeimoje. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present master thesis was to identify intellectually gifted preschoolers and describe their strengths and difficulties, as well as the factors that may be related to the attribution of the traits of the gifted children. The Methodic of school maturity of children was used to identify intellectually gifted children. 187 parents of children, teachers from 25 kindergarten groups, and 187 5 year old children participated in the present research. 30 intelectually gifted children were separated by using The Methodic of school maturity of children. Parents and teachers were asked to fill different versions of the questionnaires of the identification of gifted preschoolers. Teachers were more able than parents to separate gifted children out of group. Parents did not show such ability. All parents imagined their children to be as much gifted. Parents and teachers were asked to fill the Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ-P and SDQ-T). According to the teachers‘ and parents‘ evaluations of emotional and behavioural difficulties, gifted children did not differ from their not so gifted contemporaries. While analyzing factors that could have influenced parents‘ evaluation, it was found that parents contributed more features of gifted children to those children who were better socially skilled and had less conduct problems. Environment factors such as parents‘ education, the set of birth, and the children number in family were not found to be related to parents... [to full text]

The dissertation substantiates the efficacy of evidence-based teacher’s activity, teaching students with emotional and behavioural disorders in the general education school. The efficacy of evidence-based teacher’s activity is analysed according to two criteria: teacher’s learning-in-action and positive behaviour supports of the student with emotional and behavioural disorders. The qualitative study describes the teachers’ activities and experiences, defines the types of teachers’ activities and of developed interactions with the students with emotional and behavioural disorders. In order to go further into the developed interactions of the student with emotional and behavioural disorders, into the reality of the educational process and change it by encouraging evidence-based teachers’ activities and positive behaviour supports of the student with emotional and behavioural disorders, participatory action research was carried out. The reflection of the researcher’s role discloses the researcher’s versatile involvement and influence on the research process, permanently observing and actualising the researcher’s personal interaction with the participants, personal reactions, relating theoretical concepts, practical activities and reflections. The dissertation provides detailed definitions of the concepts of students with emotional and behavioural disorders, and of the structure and principles of evidence-based teacher’s activity; action took place in the reality of the... [to full text] / Disertacijoje pagrindžiamas įrodymais grįstos mokytojo veiklos veiksmingumas, ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Įrodymais grįstos mokytojo veiklos veiksmingumas analizuojamas dviem kriterijais: mokytojo mokymasis veikiant bei emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio pozityvaus elgesio palaikymas. Atlikus kokybinį tyrimą, apibūdinamos mokytojų veiklos ir patirtys, apibrėžiami mokytojų vykdomų veiklų, konstruojamų sąveikų su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiu mokiniu tipai. Vykdyti veiklos tyrimai dalyvaujant, siekiant giliau pažinti emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio ugdymo proceso realybę bei ją keisti, skatinant įrodymais grįstas mokytojų veiklas bei emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio pozityvaus elgesio palaikymą. Atlikta tyrėjos vaidmens refleksija atskleidžia visapusišką tyrėjos įsitraukimą ir įtaką tyrimo procesui, nuolat stebint ir aktualizuojant asmeninę tyrėjos sąveiką su dalyviais, asmenines reakcijas, susiejant teorinius konceptus, praktines veiklas ir refleksijas. Disertacijoje detaliai apibrėžiami emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių mokinių ugdymo konceptai, įrodymais grįstos mokytojo veiklos struktūra ir principai, pristatomos ugdymo proceso realybėje vykdytos veiklos. Remiantis atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, pateikiamos empiriškai pagrįstos praktinės rekomendacijos mokiniams, tėvams, mokytojams ir specialistams bei mokslininkams.

Tyrimo tikslas – įvertinti seksualinio elgesio motyvų svarbą studentų rizikingo seksualinio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajai. Tyrime dalyvavo 319 Klaipėdos universiteto studentų, iš jų seksualinę patirtį turėjo 241 studentai (75,5 proc.). Tyrime buvo naudojami seksualinio elgesio motyvų, saugaus seksualinio elgesio motyvacijos, seksualinio elgesio klausimai, Didžiojo penketo asmenybės klausimynas ir polinkio rizikuoti klausimynas. Išanalizavus rezultatus nustatyta, jog vyrų seksualinis elgesys rizikingesnis nei moterų. Seksualinę patirtį prognozuoja vyresnis amžius, labiau išreikštas polinkis rizikuoti, labiau išreikšti malonumo motyvai. Taip pat nustatyta, jog didėjant studentų ekstraversijai, mažėjant sutariamumui bei didėjant polinkiui rizikuoti, didėja rizikingas seksualinis elgesys. Sąžiningumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, impulsyvumas nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Didėjant studentų malonumo, įveikos, savęs pastiprinimo ir partnerio palankumo motyvams bei mažėjant studentų vidinei motyvacijai, rizikingas seksualinis elgesys didėja. Intymumo ir bendraamžių palankumo motyvai nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Sutariamumo ir rizikingo seksualinio elgesio ryšį prognozuoja didesni intymumo motyvai ir mažesnė vidinė saugaus seksualinio elgesio motyvacija. Sąžiningumo ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja mažesni įveikos/ savęs pastiprinimo motyvai. Polinkio rizikuoti ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja didesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the importance of Sexual Behavior Motives in prediction of between Student‘s Risky Sexual Behavior and Personality Traits. The subjects of the study were 319 student of Klaipeda university. 241 (75,5 percent) of them had sexual experience. In this research motives for sex questionnaire, motivation of safer sexual behavior questionnaire, sexual behavior questions, Big Five Personality questionnaire and Risk Taking Propensity questionnaire were used. The statistic analysis showed that men sexual behavior is riskier than women. Sexual experience predicted elder age, increase risk taking propensity and increase enhancement motives. Statistic analysis also showed that student’s increased risky sexual behavior is related to increase of extraversion and risk taking propensity and decrease of agreeableness. Student’s personality traits: conscientiousness, neuroticism and openness to experience are not related to risky sexual behavior. Student risky sexual behavior increase when student’s enhancement, coping, affirmation, partner approval motives increase and student’s intrinsic motivation decrease. Intimacy and peer approval motives are not related to risky sexual behavior. Correlation of agreeableness and risky sexual behavior is predicted by increase intimacy motives and decrease intrinsic motivation. Correlation of conscientiousness and risky sexual behavior is predicted by decrease coping/ affirmation motives. Correlation of risk taking... [to full text]

Tyrimo tikslas nustatyti paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, savigarbos, elgesio problemų bei mokymosi motyvacijos sąsajas. Savigarba yra svarbus veiksnys, sąlygojantis paauglio elgesį bei jo vertybes. Tai labai vertingas bruožas, nuo jo priklauso žmogaus motyvacija ir pasiekimai, socialiniai ryšiai, sveikata ir gebėjimas prisitaikyti, ateities tikslų numatymas. Tyrime dalyvavo 178 respondentai, gyvenantys globos įstaigose: (64 vaikinai ir 114 merginų), kurių amžius buvo nuo 12 iki 18 metų. Tyrime buvo taikomi Rosenberg savigarbos klausimynas, paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas PEA-P1 (VDU, Psichologijos klinika. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) ir mokymosi motyvacijos lygio nustatymo klausimynas (Jolanta Aksamatauskienė 2007 ). Gauti duomenys išanalizuoti, naudojant kompiuterinę programą SPSS 15. Atliktas paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, tyrimas patvirtino elgesio sunkumų ir savigarbos ryšį su mokymosi motyvacija. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad vyresniems paaugliams su žemesne savigarba yra stipriau išreikšti elgesio sunkumai, lyginant su jaunesniais paaugliais, priklausančiais žemesnės savigarbos grupei. Atlikti skaičiavimai atskleidė, kad paauglių ir vaikinų, ir merginų priklausančių žemesnei savigarbos grupei, pastebima žemesnė mokymosi motyvacija. Gauti rezultatai patvirtino, kad aukštesnė mokymosi motyvacija būdinga vyresniems paaugliams su aukštesne savigarba negu vyresniems paaugliams, priklausantiems žemesnės savigarbos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to determine the associations between self-esteem, behavior problems, and learning motivation among adolescents living in foster homes. Self-esteem is an important factor that determines an adolescent’s behavior and his/her values. This is a highly valuable feature that serves as a basis for a person’s motivation, achievements, social relationships, health, the ability to adapt, and setting future goals. The study included 178 respondents living in foster homes: (64 males and 114 females); the respondents’ age ranged from 12 to 18 years. The instruments used in the study were the Rosenberg Self-Esteem Scale, the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire PEA-P1 (VMU, Clinic of Psychology. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) and the Learning Motivation Level Questionnaire (Jolanta Aksamatauskienė, 2007). The obtained data were analyzed using SPSS 15 computer software. The study of adolescents living in foster homes confirmed the relationship of their behavior problems and self-esteem with their motivation to learn. Data analysis showed that older adolescents with lower self-esteem demonstrated more pronounced behavior problems, compared to younger subjects with lower self-esteem. Calculations showed that male and female adolescents in the lower self-esteem group exhibited poorer motivation to learn. The obtained results confirmed that better motivation to learn was more characteristic of older adolescents with higher self-esteem... [to full text]