Social disjunction is one of main problems discussed at national level and mentioned in various programs, as well as in debates on poverty and unemployment. Most painfully it affects children, since they are not able to control or influence circumstances determining social disjunction. Behavioral disorders in children who experienced social disjunction were taken as an object for this study. A hypothesis to say that social disjunction and behavioral disorders are closely related and interacting phenomena proved to be true. Persons who suffer various social difficulties such as low living, poor lodgment, broken social relations and ties, non-participation in political life of society etc. very often have behavioral disorders. The object of this study - behavioral disorders in children who experienced social disjunction - was secured by reviewing scientific, pedagogical, psychological and other literature from the point of view of the problem under discussion. Causes and structure of social disjunction were discussed; phenomenon of social disjunction, as well as behavior typical to children who experienced social disjunction was analyzed. Afterwards the recommendations were presented for work with children who experienced social disjunction. After analysis of conceptions of social disjunction and comparison of them with those of poverty, one can maintain that the latter emphasize more prominently the shortage of material resources, meanwhile the conception of social disjunction... [to full text]

Darbo tikslas - nustatyti 13 – 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, internalių ir eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Tyrimo pradžioje keliama hipotezė, jog paaugliai, turintys mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, turi aukštesnį internalių bei aukštesnį eksternalių problemų lygį, nei tokių sutrikimų neturintys bendraamžiai. Tikslui pasiekti kėlėme šiuos uždavinius: įvertinti 13 - 16 metų paauglių, pasižyminčių mišriais elgesio ir emociniais sutrikimais, internalių bei eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Palyginti 13 - 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, su tokio pat amžiaus paauglių, neturinčių emocinių sutrikimų, internalių ir eksternalių problemų lygį ir įvairovę. Palyginti 13 – 16 metų paauglių, turinčių mišrių elgesio ir emocinių sutrikimų, su tokio pat amžiaus paauglių, neturinčių emocinių sutrikimų, nerimo lygį ir įvairovę. Tyrimas atliktas, taikant šias metodikas: Žmogaus piešinys: emocinių sutrikimų atrankos procedūra DAP : SPED ( Screening Procedure for Emotional Disturbance); T. M. Achenbacho (1991) klausimynus 11 -18 metų jaunuolio savęs vertinimo lapą (Youth Self – Report (YSR 11/18), 6 -18 metų vaiko elgesio tyrimo lapą (Child Behavior Checklist (CBCL 4/18), bei Daugiamatę vaikų nerimo skalę MASC ( Multidimensional Anxiety Scale for Children). Tyrime dalyvavo 92 13 -16 metų paaugliai, 52 – klinikinės grupės paaugliai, pasižymintys mišriomis elgesio ir emocinėmis problemomis, bei 40 –... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to ascertain the level and variety of internal and external problems of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. In the beginning of the research was raised hypothesis, that the level of behavior and emotional problems is elevated for teenagers having medley behavior and emotional problems, than for teenagers do not having these problems. In order to achieve the aim we have raised these main objectives: to evaluate the level and variety of internal and external problems of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. To evaluate the level and variety of anxiety of 13 – 16 years teenagers having medley behavior and emotional problems. The research was carried out applying these research methods: standardized questionnaire by Achenbach (1991) – Your Self –Report (YSR 11 / 18), Child Behavior Checklist (CBCL 4 / 18); standardized MASC - Multidimensional Anxiety Scale for Children and DAP : SPED Draw A Person : Screening Procedure for Emotional Disturbance. 92 13 -16 years teenagers participated in the research. 52 teenagers, having medley behavior and emotional problems and 40 teenagers do not having these problems. Participated in the research and 52 parents of teenagers, having medley behavior and emotional problems and 40 parents of teenagers, do not having these problems. After the research we carried out, that teenagers, having medley behavior and emotional problems experience more... [to full text]

The dissertation substantiates the efficacy of evidence-based teacher’s activity, teaching students with emotional and behavioural disorders in the general education school. The efficacy of evidence-based teacher’s activity is analysed according to two criteria: teacher’s learning-in-action and positive behaviour supports of the student with emotional and behavioural disorders. The qualitative study describes the teachers’ activities and experiences, defines the types of teachers’ activities and of developed interactions with the students with emotional and behavioural disorders. In order to go further into the developed interactions of the student with emotional and behavioural disorders, into the reality of the educational process and change it by encouraging evidence-based teachers’ activities and positive behaviour supports of the student with emotional and behavioural disorders, participatory action research was carried out. The reflection of the researcher’s role discloses the researcher’s versatile involvement and influence on the research process, permanently observing and actualising the researcher’s personal interaction with the participants, personal reactions, relating theoretical concepts, practical activities and reflections. The dissertation provides detailed definitions of the concepts of students with emotional and behavioural disorders, and of the structure and principles of evidence-based teacher’s activity; action took place in the reality of the... [to full text] / Disertacijoje pagrindžiamas įrodymais grįstos mokytojo veiklos veiksmingumas, ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Įrodymais grįstos mokytojo veiklos veiksmingumas analizuojamas dviem kriterijais: mokytojo mokymasis veikiant bei emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio pozityvaus elgesio palaikymas. Atlikus kokybinį tyrimą, apibūdinamos mokytojų veiklos ir patirtys, apibrėžiami mokytojų vykdomų veiklų, konstruojamų sąveikų su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiu mokiniu tipai. Vykdyti veiklos tyrimai dalyvaujant, siekiant giliau pažinti emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio ugdymo proceso realybę bei ją keisti, skatinant įrodymais grįstas mokytojų veiklas bei emocijų ir elgesio sutrikimų turinčio mokinio pozityvaus elgesio palaikymą. Atlikta tyrėjos vaidmens refleksija atskleidžia visapusišką tyrėjos įsitraukimą ir įtaką tyrimo procesui, nuolat stebint ir aktualizuojant asmeninę tyrėjos sąveiką su dalyviais, asmenines reakcijas, susiejant teorinius konceptus, praktines veiklas ir refleksijas. Disertacijoje detaliai apibrėžiami emocijų ir elgesio sutrikimų turinčių mokinių ugdymo konceptai, įrodymais grįstos mokytojo veiklos struktūra ir principai, pristatomos ugdymo proceso realybėje vykdytos veiklos. Remiantis atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, pateikiamos empiriškai pagrįstos praktinės rekomendacijos mokiniams, tėvams, mokytojams ir specialistams bei mokslininkams.

Ateities lūkesčių, tikslų ir planavimo tyrimai yra labai svarbūs, ypač siekiant padėti paaugliams susidoroti su vis didėjančiais reikalavimais ir išbandymais bei siekiant sumažinti dėl jų kylančią įtampą ir įvairias problemas. Remiantis J.E. Nurmi (1991, 1993), tam tikri ateities planavimo sunkumai gali būti rimtas signalas apie kitas paauglių problemas, taigi akivaizdu, kad sėkmingas paauglio funkcionavimas yra susijęs su ateities planavimu ir tikslų kėlimu. Ateities orientacijos samprata šiame darbe apima ateities tikslus, lūkesčius ir su tuo susijusį nerimą, baimę, taip pat strategijas, būdus, padedančius siekti numatytų tikslų, bei patį ateities orientacijų procesą, kurį sudaro trys etapai – motyvacija, planavimas ir įvertinimas, o tam didelę įtaką daro kognityvinės strategijos, kurios lemia tai, kaip asmuo vertins savo galimybes pasiekti tikslų, kokiais būdais jų bus siekiama ir panašiai. Analizuojant ateities planavimą, svarbūs faktoriai yra ateities lūkesčių turinys bei planuojamo laiko perspektyva (Nurmi, 1991, 1993, 1995; Ruiz, Llinares, Zacares, 2003). Tyrime siekiama atskleisti, kokie ateities planavimo ypatumai būdingi sunkumų turintiems (depresija sergantiems, elgesio ir valgymo sutrikimų turintiems) paaugliams, išnagrinėti, kuo skiriasi sunkumų turinčių ir sveikų paauglių ateities planavimas bei kokie yra skirtumus lemiantys veiksniai. Tyrimo metu buvo naudojamas ,,Ateities vilčių ir baimių klausimynas“ (Nurmi, Poole, Seginer, 1992), kurio pagalba buvo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Research on how adolescents see their future and what goals and plans they set for the future are extremely important in order to help adolescents to cope with increasing demands and tension they inflict. According to J.E. Nurmi (1991, 1993), various difficulties in formulating future plans can be an important indicator of other problems adolescents face. It is obvious, that adolescents‘ future-oriented decisions crucially influence their lifes, furthermore it is normative age-specific task. That is why analysis of future expectations, specific to problematic adolescents, is so important. In this research future-orientation is described in terms of three psychological processes, motivation, planning and evaluation, which is highly influenced by cognitive strategies that moderate the process of evaluating one‘s abilities and setting strategies to achieve goals. The content and time perspective are also important factors of future-orientation (Nurmi, 1991, 1993, 1995; Ruiz, Llinares, Zacares, 2003). This research reveals future expectations specific to problematic (i.e. those who suffer from depression, conduct disorder and eating disorders) adolescents; how they differ from their healthy peers and what factors contribute to these differences. Measure instrument used to find out adolescents‘ goals was „Future Goals and Fears Questionnaire“ (Nurmi, Poole, Seginer, 1992). „The Strategy and Attribution Questionnaire“ was used in order to find out what cognitive strategies... [to full text]