Vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 13 įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 ,, Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“ elgesio ar/ir emocijų sutrikimai apibrėžiami kaip heterogeniška grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio reguliacija. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog elgesio sutrikimu laikytinas vaiko socialinis neprisitaikymas, pasireiškiantis agresyviu, griaunamuoju antisocialiu elgesiu arba veiksmais. Pedagoginėje literatūroje akcentuojama, jog elgesio ir emocijų sutrikimai – dažnas reiškinys bendrojo lavinimo mokyklose. Mokiniai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, labai dažnai patiria sunkumų bendraudami su bendraamžiais. Tokią šių vaikų situaciją lemia socialinių įgūdžių stoka, nemokėjimas susidraugauti, palaikyti draugiškus santykius, užmegzti pokalbį, išvengti konfliktinių situacijų. Siekiant užtikrinti sklandų darbą pamokų metu mokyklose ir klasėse kuriamos įvairios mokinių elgesio valdymo sistemos. Institucijos lygiu kuriamos mokinių elgesio taisyklės, klasėse – elgesio pamokų metu taisykles. Jose numatomos tiek drausminimo, tiek pozityvaus elgesio priemonės, kurios padeda mokytojams dirbti su mokiniais. / Under the new Republic of Lithuania, Minister of Education and Science, 2011 July 13 decree on pupils with special educational needs in determining the types and distribution of special educational needs in the levels of Procedure for Approval of the treatment and / or emotional disorders are defined as a heterogeneous group of disorders that occur in behavior and / or emotional reactions, significantly different from the usual age, cultural and ethical norms, expressed in terms of inattention, impulsivity and / or poor regulation of behavior. The scientific literature indicates that children's behavioral problems considered social nonconformity, which manifests itself as an aggressive, antisocial behavior. Pedagogical literature emphasizes that emotional and behavioral disorders are phenomenon, common and mainstream in schools. Pupils with emotional and behavioral disorders often experience difficulties in communicating with their peers, because these children are lack social skills, failure to make friends, to maintain friendly relations, to establish a conversation, to avoid conflict situations. Student’s management system helps and ensures smooth operation during the lessons in schools and classes. Students develop rules are creating at the institution level, classroom behavior rules - of classroom level. They provide discipline and positive behavior measures that help teachers work with students.

Vadovaujantis prof. B. Bitino (2004) mintimis, galima labai aiškiai atskirti moksleivių destruktyvaus elgesio vadybinį (valdymo) lygmenį ir jo praktinio realizavimo (pedagoginį) lygmenį. Visgi vadybinis - administracinis lygmuo negali būti atskirtas nuo tiesioginio pedagoginio proceso jau vien todėl, kad vadybinės priemonės turi remtis konkrečiais auklėjimo uždaviniais, įvertinant tiek teorines šio proceso prielaidas, tiek ir konkrečių taikytinų priemonių efektyvumą. Kitaip tariant, mokinių destruktyvaus elgesio vadyba turi remtis konkrečiais edukologijos, psichologijos ir kitų mokslo sričių, tiriančių asmenybę ir jos raidą, pasiekimais. Tik tuomet ji bus rezultatyvi ir efektyvi. Kita vertus, labai svarbu, kad taikomi vadybiniai modeliai būtų tinkami keliamiems pedagoginiams uždaviniams. Atliktas tyrimas parodė, kad ir mokiniai, ir mokytojai mato nemažai galimybių gerinti auklėjamąjį darbą.. Tačiau mokytojai įvairias vadybines priemones dažniausiai vertina kaip daug efektyvesnes nei mano mokiniai. Ir mokiniai, ir mokytojai vieningai akcentuoja didesnio dėmesio svarbą mokinių tarpusavio santykiams. Tyrimas parodė, kad 6-8 klasių mokiniai nėra pakankamai įsisąmoninę netinkamo (destruktyvaus) elgesio žalą pačiam mokiniui, mokymosi rezultatams ir tarpusavio santykiams su bendraamžiais ir mokytojais. Destruktyvi mokinio elgsena neretai priklauso nuo jo nesugebėjimo realizuoti savąjį „Aš“ pozityviais būdais. Tam turi įtakos ir mokytojo bei kitų specialistų dalykinė kompetencija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the prof. B. Bitinas it is possible clearly distinguish between the managerial level of schoolchildren destructive behaviour and it’s practical realization (pedagogical) level. However managerial–administrative level can not be separated from direct pedagogical process because the managerial instruments shall go entirely with the concrete educational tasks, assessing the theoretical preconditions for this process and effectiveness of possible to apply concrete tools. In other words, the management of schoolchildren destructive behaviour has appeal to the concrete achievements of science analysing personality and it’s evolution as educology, psychology and etc. Only then it could be effective and useful. But also it is very important that applied managerial models would be appropriate for raised pedagogical tasks. The accomplished research showed that schoolchildren of 6-8 class do not realize clearly the harm of bad (destructive) behaviour for themselves, learning results and relations between contemporaries and teachers. The appearance of schoolchild destructive behaviour usually depends on incapacity to realize his ego in positive ways. The teacher’s and other specialist’s competence, communication with schoolchildren skills also have influence. Both teachers and schoolchildren often assess similarly the appearance of schoolchildren destructive behaviour, it reasons and effective education methods. But also there are some essential differences. Knowing of... [to full text]