Vadovaujantis prof. B. Bitino (2004) mintimis, galima labai aiškiai atskirti moksleivių destruktyvaus elgesio vadybinį (valdymo) lygmenį ir jo praktinio realizavimo (pedagoginį) lygmenį. Visgi vadybinis - administracinis lygmuo negali būti atskirtas nuo tiesioginio pedagoginio proceso jau vien todėl, kad vadybinės priemonės turi remtis konkrečiais auklėjimo uždaviniais, įvertinant tiek teorines šio proceso prielaidas, tiek ir konkrečių taikytinų priemonių efektyvumą. Kitaip tariant, mokinių destruktyvaus elgesio vadyba turi remtis konkrečiais edukologijos, psichologijos ir kitų mokslo sričių, tiriančių asmenybę ir jos raidą, pasiekimais. Tik tuomet ji bus rezultatyvi ir efektyvi. Kita vertus, labai svarbu, kad taikomi vadybiniai modeliai būtų tinkami keliamiems pedagoginiams uždaviniams. Atliktas tyrimas parodė, kad ir mokiniai, ir mokytojai mato nemažai galimybių gerinti auklėjamąjį darbą.. Tačiau mokytojai įvairias vadybines priemones dažniausiai vertina kaip daug efektyvesnes nei mano mokiniai. Ir mokiniai, ir mokytojai vieningai akcentuoja didesnio dėmesio svarbą mokinių tarpusavio santykiams. Tyrimas parodė, kad 6-8 klasių mokiniai nėra pakankamai įsisąmoninę netinkamo (destruktyvaus) elgesio žalą pačiam mokiniui, mokymosi rezultatams ir tarpusavio santykiams su bendraamžiais ir mokytojais. Destruktyvi mokinio elgsena neretai priklauso nuo jo nesugebėjimo realizuoti savąjį „Aš“ pozityviais būdais. Tam turi įtakos ir mokytojo bei kitų specialistų dalykinė kompetencija... [toliau žr. visą tekstą] / According to the prof. B. Bitinas it is possible clearly distinguish between the managerial level of schoolchildren destructive behaviour and it’s practical realization (pedagogical) level. However managerial–administrative level can not be separated from direct pedagogical process because the managerial instruments shall go entirely with the concrete educational tasks, assessing the theoretical preconditions for this process and effectiveness of possible to apply concrete tools. In other words, the management of schoolchildren destructive behaviour has appeal to the concrete achievements of science analysing personality and it’s evolution as educology, psychology and etc. Only then it could be effective and useful. But also it is very important that applied managerial models would be appropriate for raised pedagogical tasks. The accomplished research showed that schoolchildren of 6-8 class do not realize clearly the harm of bad (destructive) behaviour for themselves, learning results and relations between contemporaries and teachers. The appearance of schoolchild destructive behaviour usually depends on incapacity to realize his ego in positive ways. The teacher’s and other specialist’s competence, communication with schoolchildren skills also have influence. Both teachers and schoolchildren often assess similarly the appearance of schoolchildren destructive behaviour, it reasons and effective education methods. But also there are some essential differences. Knowing of... [to full text]