Aprašomame magistro darbe, naudojant Lietuvos autorių sudarytą Vaikų brandumo mokyklai įvertinimo metodiką, siekta atrinkti intelektualiai gabius ikimokyklinio amžiaus vaikus, įvertinti jų galias ir sunkumus, aprašyti veiksnius, susijusius su tėvų ir auklėtojų galimybe pastebėti vaiko intelektinius gebėjimus. Tyrime dalyvavo 187 vaikų tėvai, 25-ios ikimokyklinių ugdymo grupių pedagogės, 187 5-erių metų vaikai. Naudojant Vaikų brandumo mokyklai metodiką, buvo atrinkta 30 intelektualiai gabių vaikų. Tėvai ir auklėtojai vaiko gabumus vertino, pildydami Gabių ikimokyklinukų atpažinimo klausimyną. Gauta, kad auklėtojos statistiškai reikšmingai skiria intelektualiai gabius vaikus nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvai nepasižymėjo tokiu gebėjimu atskirti intelektualiai gabių vaikų grupę nuo neatrinktos vaikų grupės. Tėvų ir auklėtojų buvo prašyta užpildyti Galių ir sunkumų klausimynus SDQ-T ir SDQ-M. Negauta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp to, kaip auklėtojai ir tėvai vertino intelektualiai gabius ir neatrinktos grupės vaikus. Tėvai neišskyrė intelektualiai gabių vaikų kaip galiomis ar sunkumais besiskiriančių iš savo bendraamžių. Analizuojant veiksnius, susijusius su tuo, kaip tėvai ir mokytojai priskiria gabumus, gauta, kad tėvai kaip labiau gabius vertino tuos vaikius, kurie buvo socialesni, turėjo mažiau elgesio sunkumų. Nebuvo rasta sąsajų tarp to, kaip tėvai vertino vaiko gabumus ir aplinkos veiksnių: tėvų išsilavinimo, vaiko eiliškumo šeimoje, vaikų skaičiaus šeimoje. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the present master thesis was to identify intellectually gifted preschoolers and describe their strengths and difficulties, as well as the factors that may be related to the attribution of the traits of the gifted children. The Methodic of school maturity of children was used to identify intellectually gifted children. 187 parents of children, teachers from 25 kindergarten groups, and 187 5 year old children participated in the present research. 30 intelectually gifted children were separated by using The Methodic of school maturity of children. Parents and teachers were asked to fill different versions of the questionnaires of the identification of gifted preschoolers. Teachers were more able than parents to separate gifted children out of group. Parents did not show such ability. All parents imagined their children to be as much gifted. Parents and teachers were asked to fill the Strengths and Difficulties Questionnaire (SDQ-P and SDQ-T). According to the teachers‘ and parents‘ evaluations of emotional and behavioural difficulties, gifted children did not differ from their not so gifted contemporaries. While analyzing factors that could have influenced parents‘ evaluation, it was found that parents contributed more features of gifted children to those children who were better socially skilled and had less conduct problems. Environment factors such as parents‘ education, the set of birth, and the children number in family were not found to be related to parents... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti 9-10 klasių mokinių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajas su jų mokytojų profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 100 keturių Kauno miesto ir rajono vidurinių mokyklų mokytojų (13 vyrų ir 87 moterys) ir 245 tų pačių mokyklų 9-10 klasių mokiniai (146 vaikinai ir 99 merginos). Tyrimo metu buvo naudoti metodai: Kopenhagos profesinio pervargimo klausimynas (CBI), Mokinių elgesio modelių skalė (PBP), Stresogeninių įvykių skalė, 11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (ASEBA – YRS 11/18), Mokytojų elgesio vertinimo skalė ir socialiniai – demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklų, kurių mokytojai patiria didesnį profesinį pervargimą, 9-10 klasių vaikinai turi daugiau su emocine būsena susijusių somatinių nusiskundimų, o merginos – didesnį nerimastingumą/depresiškumą nei mokyklų, kurių mokytojai patiria mažesnį profesinį pervargimą, mokiniai. Taip pat nustatyta, kad didesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai patiria daugiau stresogeninių įvykių, susijusių su santykiais su kolegomis ir su mokiniais, jų tėvais ir mokyklos administracija, nei mažesnį profesinį pervargimą patiriantys mokytojai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis mokytojų profesinis pervargimas yra susijęs su didesniais mokinių emociniais ir elgesio sunkumais mokytojų vertinimu: mokinių nepagarbumas yra susijęs su mokytojo darbine veikla susijusiu pervargimu; mokinių nedėmesingumas susijęs su mokytojų asmeniniu pervargimu; mokinių asocialumas atvirkščiai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to identify the relations between 9th – 10th grade students’ emotional and behavioral problems and their teachers’ burnout. The subjects of the study are 100 teachers and 245 9th-10th grade students from four secondary schools located in the city of Kaunas and its district. The survey employs such methods as Copenhagen Burnout Inventory (CBI), Pupil Behavior Patterns Scale (PBP), Stressogenic Events Scale, Achenbach System of Empirically Based Assessment – Youth Self-Report (ASEBA – YRS 11/18), Teachers‘ Behavior Assessment Scale and demographic characteristics. The results of the study show that the schools where teachers have a higher burnout level, 9th -10th grade boys have more somatic complains related with their emotional state, and girls are more anxious/depressed than the ones in schools with less teacher burnout. Also, the survey reveals that the teachers with a higher burnout level experience more stressogenic situations while dealing with colleagues and students, parents and school administration than the teachers with less burnout. The results clearly demonstrate that higher teacher burnout is related with more emotional and behavioral problems in students when it’s evaluated on teachers: students’ disrespect is related with teachers’ client-related burnout; students’ inobservance is related with teachers’ personal burnout; and students’ unsociable behavior is inversely related with teachers’ personal burnout. Person who experience... [to full text]